Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2014 m. gegužės 16 d., apie 10.15 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 46, vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino. Taip K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

K. S., 2014 m. gegužės 16 d., apie 10.15 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 46, vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

K. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, ar gali pripažinti kaltę, nes paties prisilietimo nepajuto, ant jo automobilio pažeidimų nėra, o ant kito automobilio pažeidimai daug ryškesni. Pas jį jokių juodų dažų ar įbrėžimų iki grunto nėra. Jo automobilio abu šonai dažyti, t. y. durelės, o priekinė dalis jam būnant savininku nėra dažyta. Jis matė nuotrauką, kad apgadintas „Peugeot“ automobilis, galėjo ir priliesti, bet taip stipriai apgadinti negalėjo. Jis neperdažinėjo to automobilio, tai būtų fiksuota, nes automobilis draustas KASKO. Tyrėja sakė, kad yra dažytas ir prieš tai tas automobilis, dar prieš jam jį nusiperkant.

Nukentėjusioji V. R. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad K. S. nepažįsta. Pati įvykio nematė, tik atėjusi į aikštelę pamatė apgadintą savo automobilį. Buvo policijos raštelis, kad kviečia į komisariatą. Pats įvykis gegužės 16 d. buvo, automobilis porą dienų ten stovėjo, ji pastatė sveiką, toje vietoje tikrai įbrėžimų nebuvo. Paskutinį kartą automobilį matė iš vakaro, t. y. 15 d. ir viskas tvarkoje buvo. O po to rado raštelį, kad į komisariatą kviečia. Žala nustatyta 650 Lt. Iš draudimo dabar neturi dokumentų, ji tiesiog į draudimą nuvažiavo ir įvertino žalą. Pas juos pildė dokumentus, jie sakė lauks teismo sprendimo. Kai atvyko į komisariatą, jai pasakė, kad liudininkas pranešė, pati pranešėjo nežino, nebendravo.

Liudytojas V. V. apklausiamas teisme parodė, kad pirmą kartą abu asmenis mato. Nebeatsimena dienos, nes pareigūnė po mėnesio paskambino. Galėjo būti gegužės 16 d. Jis iš karto paskambino 112, kai pamatė įvykį. Reiškia ir buvo 10.15 val. Ėjo į savo mašiną, atsisėdo vaikai, žmona ir pamatė atvažiuojantį K. S.. Ten statybos vyksta, yra užstatyta, tai K. S. besisukinėdamas, pradėjo stumti kitą automobilį, taip, kad jis (V. V.) net užsuktais langais garsą girdėjau. Jo automobilis gal kokia 15 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos stovėjo ir jis girdėjo garsą. Matė kaip tas nukentėjusiosios automobilis kokius tris kartus judėjo, prabraukė jį, pastūmė atgal tą automobilį. Sprendžiant iš to, kad automobilio „Ford“ vairuotojas tarsi keikėsi mašinoje, tai reiškia matė, kad kliudė. Matėsi, kad lūpos judėjo, o jis vienas sėdėjo automobilyje. Liudytojas vairuoja nuo 1994 m., kažkokių panašių įvykių pats nėra turėjęs. Pats būdamas vairuotuoju, tikrai pajustų, ir vyras ir moteris pajustų tokį kontaktą. Žmona taip pat matė įvykį. Tas ponas matė jį, nes jis prieš tai dar parodė į autobusiuką, kuris užstatė, paskėsčiojo rankom, kad pravažiavimas užstatytas. Pasak liudytojo, jis matė, kad vizualiai „Ford“ vairuotojas susinervinęs buvo. Signalizacija nesuveikė „Peugeot“. Nukentėjusiosios automobilis tris tai tikrai kartus sujudėjo. Jis prisiminė tiesiog, kad buvo normalus, simpatiškas vaikinas ir tada pareigūnei sakė, kad tas, kuris pateiktose nuotraukos nurodytas kaip Nr. 2. Po to matė dar aikštelėje jo automobilį ir jis kaip naujas buvo. Atrodė, kad perdažytas. Automobilį matė gal po trijų kokių savaičių, nes pradėjo domėtis, kai pareigūnė pranešė. Jo manymu, žmogus akivaizdžiai matė, kad „grybą supjovė“, pamanė: „ai, pabėgsiu“.

Iš 2014 m. birželio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis surašytas K. S. dėl to, kad jis 2014 m. gegužės 16 d. apie 10.15 val. vairuodamas automobilį „Ford Focus“ kliudė automobilį „Peugoet“ ir apgadinęs abu automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus (b. l. 2).

Iš 2014 m. gegužės 16 d. pareigūno D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis kartu su pareigūnu V. T. 2014 m. gegužės 16 d. apie 10.30 val. gavo pranešimą apie tai, kad automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinop automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino. Nurodytoje vietoje buvo aptiktas automobilis „Peugeot“, kito automobilio nebuvo (b. l. 4).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio vieta, automobilių padėtis (b. l. 5).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad pranešėjas informavo, jog prieš tris minutes aikštelėje iš gatvės pusės automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Pranešė liudytojas – Vilimas, nurodytas liudytojo telefono numeris (b. l. 6).

Iš informacijos apie transporto priemonę matyti, kad ji registruota A. S. vardu (b. l. 7).

Iš K. S. asmens duomenų matyti, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 11).

Iš V. R. 2014 m. gegužės 20 d. paaiškinimo matyti, kad ji pati eismo įvykio nematė, automobilį paliko stovėjimo aikštelėje prie namų. 2014 m. gegužės 16 d. automobilį rado apgadintą – įbrėžtas priekinis dešinys sparnas ir dalis bamperio. Įvykio vieta – Žirmūnų g. 46, Vilnius (b. l. 13).

Iš K. S. 2014 m. gegužės 22 d. paaiškinimo matyti, kad jis apytiksliai protokole nurodytu laiku važiavo į darbą A. S. vardu registruotu automobiliu „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aikštelėje buvo daug automobilių, tačiau jis mano, kad nieko nekliudė, nes kontakto nepajautė, todėl yra tikras, kad jokio automobilio neapgadino. Apžiūrėjęs savo automobilį ryškių, akivaizdžių pažeidimų nepastebėjo. Savo kaltės neneigia, nes tai galėjo atsitikti tiesiog per neapsižiūrėjimą (b. l. 14).

Iš liudytojo V. V. ir tyrėjos A. S. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad buvo nustatinėjamos eismo įvykio aplinkybės bei jį sukėlusio asmens tapatybė (b. l. 15-18).

Iš 2014 m. birželio 9 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės šonas, nustatyta, kad priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno dažų dangos atspalviai skiriasi (b. l. 19).

Iš nuotraukų matyti automobilių apgadinimai bei jų sugretinimas (b. l. 20-22).

Iš policijos pareigūnės A. S. 2014 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog apžiūrėjus automobilio „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinės pusės šoną pastebėti nežymūs įbrėžimai, atitinkantys „Peugeot 206“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės šono apgadinimus, vizualiai žiūrint automobilio „Ford Focus“ priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno dažų dangos atspalviai skiriasi (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad K. S. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, visiškai įrodyta.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Iš byloje esančio K. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos šio, jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2). Iš K. S. 2014 m. gegužės 22 d. paaiškinimo matyti, jog jis 2014 m. gegužės 16 d. savo namų aikštelėje apie 10.20 – 10.30 val. važiavo į darbovietę, esančią Savanorių pr. 231, aikštelė buvo pakankamai apkrauta, teko manevruoti, kadangi automobilis buvo ankštai apstatytas iš dešinės ir kairės bei priekio, tačiau jo požiūriu automobilį išvairavo neprisilietęs prie minimo „Peugeot“, manevruojant automobilio kontakto nepajautė, galbūt dėl šios priežasties ir yra tikras, kad automobilio neapgadino, apžiūrėjęs savo automobilį ryškių, akivaizdžių pažeidimų nepastebėjo, savo kaltės neneigia, nes tai galėjo atsitikti tiesiog per neapsižiūrėjimą, vairavo „Ford Focus“ ((duomenys neskelbtini) registruotą A. S. vardu (b. l. 14). Taigi iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad jis iš esmės teigia, kad nepastebėjo, jog apgadino automobilį, kontakto nepajautė. Iš esmės analogiškai K. S. parodė ir teisme, bei tvirtino, kad jokio automobilių kontakto nepajuto. Vis dėlto teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir vertina juos kritiškai, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad iš policijos pareigūno D. M. 2014 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2014 m. gegužės 16 d. gavo pranešimą, kad „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino, nurodytoje vietoje aptiko apgadintą automobilį, automobilio „Ford“ įvykio vietoje nebuvo (b. l. 4). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti apgadinto automobilio buvimo vieta (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema papildo įvykio aplinkybes, šioje schemoje taip pat matyti automobilio „Ford“ buvimo vieta, jo judėjimo kryptis ir veiksmai (b. l. 13). Policijos 2014 m. gegužės 16 d. įvykio registro išrašas patvirtina, kad aikštelėje iš gatvės pusės automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos įvažiavo į automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šiame Registre nurodyta pranešėjo pavardė „Vilimas“ bei nurodytas jo telefono numeris. Teismo posėdyje apklausus liudytoją V. V. šis parodė, kad išties matė K. S. sukeltą eismo įvykį ir apie jį tuojau pat pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Be kita ko šis liudytojas taip pat parodė, kad kartu su sutuoktine ir vaikais matė kaip K. S. vairuotas automobilis akivaizdžiai kliudė automobilį „Peugeot“, pastarasis sujudėjo mažiausiai tris kartus, garsas kliudymo girdėjosi net už 15 metrų liudytojo automobilyje neatidarius langų. Analogiškas aplinkybes liudytojas V. V. nurodė ir pateikdamas elektroniniu paštu paaiškinimą eismo įvykį tyrusiai policijos pareigūnei. Iš šio liudytojo paaiškinimo taip pat matyti, kad jis su žmona ir vaikais išėjęs iš Žirmūnų 46 namo į stovėjimo aikštelę stebėjo sceną, kaip „Ford Focus“ vairuotojas bando apsisukti ankštoje aikštelėje, manevruodamas savo dešiniu priekiniu kampu į „Peugeot“ dešinį priekinį kampą, galvojo prisilietęs sustos, „Peugeot“ automobilis gerokai sujudėjo, jis stabtelėjo ir sekundę pastovėjęs yrėsi per sparną toliau, „Peugeot“ automobilis akivaizdžiai sujudėjo mažiausiai tris kartus, tačiau signalizacija neveikė, prabraukęs sparną, galų gale išsilaisvinęs iš užstrigimo, ramiai lėtai nuvažiavo į Žirmūnų gatvę (b. l. 15). Be to, V. V. taip pat nurodė, kad atsirėmęs toliau jėga brovėsi į priekį, garsas girdėjosi net jiems sėdint mašinoje su uždarytais langais (b. l. 16). Liudytojas V. V. atpažino pažeidėją, foto lentelėje pažymėtą Nr. 2 (b. l. 17, 18). Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, foto lentelė ir nukentėjusiosios V. R. paaiškinimas patvirtina, kad automobilis „Peugeot“ buvo apgadintas (b. l. 13, 19, 20-22). Be to V. R. apklausta teisme parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau iš vakaro jos automobilis buvo sveikas, o 2014 m. gegužės 16 d. rado jį apgadintą kartu su užklijuotu lapeliu apie būtinybę vykti į policiją. Jai draudimo bendrovė paskaičiavo, jog dėl šio apgadinimo padaryta 650 Lt žala. Teismas remdamasis pirmiau aptartais įrodymais konstatuoja, kad būtent K. S. 2014 m. gegužės 16 d. vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino ir taip padarė KET 9 ir 132 punktų pažeidimus, kurie sudaro ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo turinį. Nors K. S. teigia, nepajutęs kontakto, tačiau tokią jo versiją paneigė liudytojas V. V., kuris aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad automobilių kontaktas girdėjosi net už 15 metrų jam sėdint automobilyje uždarytais langais. Be to automobilis „Peugeot“ akivaizdžiai sujudėjo mažiausia tris kartus. Pažymėtina, kad pirmiau išdėstyti įrodymai patvirtina, jog automobilio „Peugeot“ apgadinimai yra gana akivaizdus, tai matyti iš nuotraukų bei V. R. paaiškinimo, kad draudimo bendrovė paskaičiavo 650 Lt nuostolį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes tokio masto kontakto K. S. negalėjo nepastebėti. Nors jis teigia, kad jo paties automobilis praktiškai neapgadintas, tuo tarpu kitas automobilis apgadintas gana stipriai, dėl to jis abejoja ar apskritai kontaktavo, tačiau sugretinus liudytojo V. V. parodymus, nustatytus automobilio „Peugeot“ apgadinimus, taip pat policijos pareigūnės A. S. 2014 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie automobilio atskirų dalių atspalvių skirtumus bei automobilio techninės apžiūros protokole išdėstytus faktus tokie K. S. parodymai atmestini. Pastebėtina, kad iš policijos pareigūnės A. S. 2014 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog apžiūrėjus automobilio „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinės pusės šoną pastebėti nežymūs įbrėžimai, atitinkantys „Peugeot 206“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės šono apgadinimus, vizualiai žiūrint automobilio „Ford Focus“ priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno dažų dangos atspalviai skiriasi (b. l. 24). Tokias aplinkybes patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros protokolas ir pridėtos nuotraukos (b. l. 19-22). Šiame kontekste pažymėtina, kad ir V. V. parodė, jog apžiūrėjęs po trijų savaičių K. S. automobilį matė, kad jo priekinis bamperis kaip naujas, tarsi perdažytas. Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, tarp jų ir nukentėjusiosios V. R. automobilis „Peugeot“ ir tai suvokė, tačiau nepaisant to iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, išvažiavo nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokie K. S. veiksmai bendrame nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip padaryti tyčia. Šiais veiksmais K. S. pažeidė KET 234 punkto numatančio, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, reikalavimus. Pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis K. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos nuobaudos

Teismas, skirdamas K. S. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (kitas automobilis apgadintas ženkliai, padarytas turtinis nuostolis, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos taip pasunkindamas eismo įvykio aplinkybių tyrimą), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – K. S. yra jauno amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, administracine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės K. S. apibūdina teigiamai ir pripažintinos svarbiomis sprendžiant dėl administracinės atsakomybės dydžio. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta K. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. S. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Kartu taikytina ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Teismo vertinimu būtent tokios rūšies ir dydžio nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatytus nuobaudos tikslus. Teismas pagal bylos medžiagą nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą taikyti K. S. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno šimto litų (100 Lt) dydžio baudą.

K. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam trijų tūkstančių litų (3000 Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – trijų tūkstančių litų (3000 Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atsėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.