Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-1987-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00154-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

2020 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja M. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 10-TE-2324 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) M. D.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nurodo, kad ji dirba Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigose. Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1 punkto, 6.2 punkto, 6.3 punkto, 7.1 punkto ir 7.2 punkto nuostatų nesilaikymą; tačiau ji su minėtu Įsakymu nesutinka. Įsakymas priimtas Vilniaus AVPK 2019 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS-114 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų 2019-09-06“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, ir Išvada) pagrindu. Išvadoje teigiama, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio metu pareiškėja priėjo prie vyriausiųjų patrulių A. K. ir I. K., naudojusių fizinę prievartą prieš sulaikytą K. N., koja palietė ant žemės gulinčio sulaikytojo K. N. koją, padėjo apversti jį ant pilvo ir koja mindė bei spardė ant žemės gulinčio sulaikytojo kojas. Be to, teigiama, kad vėliau pareiškėja sulaikytąjį K. N., paspirdama koja ties petimi ir galva, pajudino, todėl, atsakovo teigimu, tokie pareiškėjos veiksmai vertinami kaip pertekliniai, neproporcingi situacijai, nebūtini ir žeminantys sulaikytojo garbę bei orumą. Pareiškėja nurodo, kad šie teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio metu ji pamatė, kaip vyriausieji patruliai tarnybiniu automobiliu pristatė sulaikytą neblaivų K. N., kuris išlipęs užsimojo ir siekė trenkti patruliui, bet pastarajam pavyko išvengti smūgio. Be to, buvo panaudota specialioji priemonė „Taser“, sulaikytasis pargriautas ant žemės, tačiau jis toliau muistėsi ir spardėsi kojomis, todėl pareiškėja, visa tai matydama, priėjo arčiau pažiūrėti, ar reikalinga jos pagalba. Patrulei I. K. pavojingai pasilenkus virš besipriešinančio asmens kojų, pareiškėja patraukė ją į šalį ir, savo koja primynusi paguldyto sulaikytojo koją, tokiu būdu kontroliavo situaciją, t. y. tokia yra policijos taktika, kad sulaikytas asmuo neįspirtų pareiškėjai ar jos kolegei. Pareiškėja nurodo, kad ji padėjo apversti agresyvų ir neadekvatų asmenį, t. y. K. N., ant pilvo, tačiau nesutinka su teiginiais, kad ji spardė ar mindė sulaikytojo kojas, taip pat – kad jam įspyrė. Pažymi, kad visas aptariamas įvykis yra nufilmuotas ir užfiksuotas vaizdo įraše. Mano, kad atsakovas klaidingai interpretavo pareiškėjos veiksmus, netinkamai juos kvalifikavo, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas Įsakymas. Taip pat pareiškėja pažymi, kad atsakovas praleido terminą skirti jai nuobaudą, kadangi pagal teisės aktus sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o šiuo atveju tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Tarnybinio patikrinimo išvadą Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino 2019 m. lapkričio 15 d., o skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2019 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjos nuomone, kadangi 2019 m. gruodžio 15 d. buvo sekmadienis, tad Įsakymas turėjo būti vėliausiai priimtas 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. pirmadienį. Tokiu atveju mano, kad atsakovas pažeidė sprendimui priimti nustatytą naikinamąjį terminą, kuris negali būti pratęstas ar atnaujintas, todėl tokiu būdu padarė esminį procedūrinį pažeidimą, dėl ko Įsakymas turi būti laikomas neteisėtu.

2. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio metu Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D. priėjo prie vyriausiųjų patrulių A. K. ir I. K., naudojusių fizinę prievartą prieš sulaikytąjį asmenį K. N., koja palietė ant žemės gulinčio sulaikytojo koją, patraukė į šoną vyriausiąją patrulę I. K., padėjo apversti ant pilvo sulaikytą K. N. ir koja mindė bei spardė ant žemės gulinčio pastarojo kojas, po ko ant žemės gulintį ir nesipriešinantį K. N., paspirdama koja ties petimi ir galva, pajudino. Atlikus tyrimą ir apibendrinus surinktą medžiagą, buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) M. D. veiksmai mindant ant žemės gulinčio ir nesipriešinančio sulaikyto asmens K. N., prieš kurį vyriausiasis patrulis A. K. naudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kojas, ir veiksmai judinant sulaikytąjį koja vertinami kaip pertekliniai, neproporcingi situacijai, nebūtini, taip pat žeminantys sulaikytojo garbę ir orumą. Tad tokiais savo veiksmais, t. y. esant tiesioginei tyčiai, kai pareiškėja suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti, Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D. padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį veikimu, tiesiogiai pažeidžiant pristatytojo K. N. konstitucines teises (garbę ir orumą), nesilaikant Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų (profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo), Etikos kodekso 6.1 punkto, 6.2 punkto, 6.3 punkto, 7.1 punkto, 7.2 punkto nuostatų bei pažeidžiant Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsakovas nurodo, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymai, gauti techninėmis priemonėmis, yra realiausiai atspindintys Išvadoje aprašytą įvykių eigą, taip pat pažymi, jog teismų praktikoje techninėmis priemonėmis gautus duomenis teismai vertina kaip objektyvius ir reikšmingus. Pareiškėjos teiginiai, kad jos veiksmai buvo netinkamai interpretuoti, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Išvadoje jos pateiktas paaiškinimas įvertintas kompleksiškai kartu su vaizdo įrašais ir jų visumos pagrindu pateiktas Išvadoje konstatuotas pareiškėjos veiksmų vertinimas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas, ir Vidaus tarnybos statutas) nuostatas tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, tačiau į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje ar atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus AVPK 2020 m. sausio 8 d. Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 10-IL-515 19 eilutėje nurodyta, kad pareiškėja M. D. atostogavo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. imtinai, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas.

3. Pareiškėjos atstovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutiko su atsakovo pozicija ir palaikė pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 10-TE-2324 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) M. D.“, kuriuo pareiškėjai M. D. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus (toliau – ir KTS) viršininkas M. D. 2019 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-35558 „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“ informavo Vilniaus AVPK viršininką S. G., jog Korupcijos tyrimų skyriuje gauta informacija, kad Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės ekipažas V1713, kurį sudarė vyriausieji patruliai A. K. ir I. K. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 20.30 – 21.00 val. į Vilniaus AVPK OVS pristatė už administracinį nusižengimą sulaikytą asmenį. Tarp sulaikytojo ir pareigūno A. K. įvyko žodinis konfliktas, sulaikytasis smūgiavo pareigūnui į veidą, dėl ko pareigūnas panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser“. Pagal gautą informaciją, pažeidėjui nuo poveikio nusilpus, pastarąjį ištraukė už kojų iš automobilio, jis krisdamas prasiskėlė galvą, o pareigūnas A. K., visu kūno svoriu užgulęs sulaikytąjį, toliau jo atžvilgiu naudojo neproporcingą jėgą. Nurodoma, kad visa tai turėjo matyti daugiau pareigūnų. Atsižvelgdamas į tai, Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas M. D. siūlė atlikti informacijos patikslinimą ir įvertinti pareigūno A. K. veiksmus, ar juose nėra tarnybinio nusižengimo požymių.

6. 2019-09-19, patikslinus informaciją, pradėtas tarnybinis patikrinimas.

7. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius (toliau – ir VTS) 2019 m. spalio 9 d. pranešimu Nr. 10-PR1-146 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo pareiškėją M. D., kad Vilniaus AVPK viršininko pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas jos atžvilgiu. Pranešime nurodoma, kad yra duomenų, jog pareiškėja galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d., vykdydama savo tarnybines funkcijas, lauke prie Vilniaus AVPK pastato, adresu (duomenys neskelbtini), prieš sulaikytą asmenį K. N. galimai naudojo perteklinę fizinę jėgą. Nurodoma, kad pareiškėja, priėjusi prie vyriausiųjų patrulių A. K. ir I. K., naudojusių prievartą prieš sulaikytą K. N., koja palietė ant žemės gulinčio sulaikytojo K. N. koją, patraukė į šoną vyriausiąją patrulę I. K., padėjo apversti ant pilvo sulaikytą K. N. ir koja mindė bei spardė ant žemės gulinčio pastarojo kojas, po ko ant žemės gulintį ir nesipriešinantį K. N., paspirdama koja ties petimi, pajudino. Nurodoma, kad tokiais veiksmais pareiškėja galbūt žemino sulaikytojo garbę ir orumą bei padarė tarnybinį nusižengimą. Pranešimu paprašyta M. D. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo įteikimo ir informuoti, ar ji yra profesinės sąjungos narė.

Su šiuo pranešimu pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta 2019 m. spalio 9 d.

8. Pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos VTS viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-40857 „Dėl sulaikyto K. N.“, kuriame nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. ji dirbo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) pamainoje ir stovėdama lauke pamatė, kaip patrulis iš tarnybinio automobilio išlaipino agresyvų pristatytą asmenį. Pastarasis užsimojo trenkti patruliui, tačiau patrulis išvengė smūgio ir sulaikyto asmens atžvilgiu panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, dėl ko asmuo buvo pargriautas ant žemės. Sulaikytasis toliau muistėsi, spardėsi ir kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo. Ji matė, kad policijos ekipažo sudėtyje dirba mergina, todėl priėjo padėti. Kadangi sulaikytasis aktyviais veiksmais ir toliau priešinosi, muistėsi, bandė kojomis suduoti patruliams, ji, siekdama išvengti sunkių pasekmių (galėjo būti sužaloti pareigūnai, sulaikytas asmuo galėjo susižaloti pats ir pan.), priėjo ir savo koja prilaikė sulaikyto asmens koją. Kol patruliai minėtą asmenį sulaikinėjo, ji kontroliavo jo veiksmus. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ji padėjo sulaikytą asmenį apversti ant pilvo, tačiau neigia, kad sulaikytą asmenį spardė ar mindžiojo. Pažymėjo, kad fizinę prievartą panaudojo tik tiek, kiek buvo būtina sulaikant agresyvų asmenį.

9. Vilniaus AVPK vyriausioji tyrėja 2019-10-18 tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo 30 dienų. Pagal bylos duomenis šis terminas buvo pratęstas.

10. Ta pati tyrėja, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. lapkričio 15 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-114 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų 2019-09-06“, kurioje nustatyta, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos VTS 2019 m. rugsėjo 9 d. pavesta patikslinti Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos KTS viršininko M. D. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją. Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio metu Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D. priėjo prie vyriausiųjų patrulių A. K. ir I. K., naudojusių fizinę prievartą prieš sulaikytąjį K. N., koja palietė ant žemės gulinčio sulaikytojo K. N. koją, tada patraukė į šoną vyriausiąją patrulę I. K., padėjo apversti ant pilvo sulaikytą K. N. ir koja mindė bei spardė ant žemės gulinčio pastarojo kojas, po ko ant žemės gulintį ir nesipriešinantį K. N., paspirdama koja ties petimi ir galva, pajudino. Tai patvirtino pastato, esančio T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, lauke įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Konstatuota, kad M. D. savo veiksmais nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų, Etikos kodekso 6.1 punkto, 6.2 punkto, 6.3 punkto, 7.1 punkto, 7.2 punkto nuostatų bei pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Išvadoje, be kita ko, pasiūlyta Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D. už Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų, Etikos kodekso 6.1 punkto, 6.2 punkto, 6.3 punkto, 7.1 punkto, 7.2 punkto nuostatų nesilaikymą bei Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą.

11. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2019 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-2324 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) M. D.“, kuriuo skyrė Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) M. D. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

12. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.

13. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn; pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų gali būti pastaba (1 punktas).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 12 dalį tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Aprašas).

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Minėto Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

14. Analizuojat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, akivaizdu, kad vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą svarbi ne tik tarnybinio nusižengimo sudėtis, bet ir patikrinimas, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. LVAT nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu, pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini Vidaus tarnybos statuto nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (2005-09-20 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005); kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai vertinami, atsižvelgiant į šių pažeidimų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam teisės aktais garantuojamos teisės, pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga ir pan. (LVAT 2011-09-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011).

Be to, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atskomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011-11-14 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011-04-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).

15. Pareiškėja M. D. ginčydama Įsakymą vienu iš jo neteisėtumo pagrindų nurodo tai, kad atsakovas praleido terminą, numatytą Aprašo 30 punkte, skirti jai tarnybinę nuobaudą.

Tad teismas pirmiausia dėl šių pareiškėjos motyvų ir pasisako. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos <...>. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 30 punkte. Beje, šiame Aprašo punkte taip pat nustatyta, kad Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.

Pagal Statuto 39 straipsnio 5 dalį į šio straipsnio 4 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje ar atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvada buvo patvirtinta 2019-11-15, tad laikytina, jog šią dieną paaiškėjo Išvadoje nurodytas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas. Skundžiamas įsakymas priimtas 2019-12-18. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja nuo 2019-12-06 iki 2019-12-17 atostogavo, tad šis laikotarpis, vadovaujantis minėta Statuto 39 straipsnio 5 dalies nuostata, negali būti įskaitomas į 30 dienų terminą per kurį pareiškėjai turėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tai reiškia, kad atėmus pareiškėjos atostogų laiką, skundžiamas įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų.

16. Vertinant pareiškėjos padarytą pažeidimą, matyti, kad jai Išvadoje inkriminuoti Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (konkrečiai profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principų), 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, Etikos kodekso 6.1-6.3 papunkčių ir 7.1-7.2 papunkčių reikalavimų nesilaikymas ir pažeidimas.

Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo <...>, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui. Taip pat Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Pagal Etikos kodekso 6.1-6.3 punktus policijos darbuotojas privalo laikytis šių nuostatų: ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai. Šio teisės akto 7.1-7.2 papunkčiuose taip pat nustatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.

17. Pareiškėjai minėtų teisės aktų nuostatų nesilaikymas ir pažeidimas inkriminuotas už tai, kad ji 2019-09-06 įvykio metu priėjo prie vyriausiųjų patrulių A. K. ir I. K., naudojusių fizinę prievartą prieš sulaikytą K. N., koja palietė ant žemės gulinčio sulaikyto K. N. koją, tad patraukė į šoną vyriausiąją patrulę I. K., padėjo apversti ant pilvo sulaikytą K. N. ir koja mindė / spardė ant žemės gulinčio pastarojo kojas, po ko ant žemės gulintį ir nesipriešinantį K. N., paspirdama koja ties pečiu ir galva, pajudino.

Apibendrinant konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai mindant ant žemės gulinčio, nesipriešinančio sulaikytojo K. N., prieš kurį vyriausiasis patrulis A. K. naudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kojas ir veiksmai judinant sulaikytąjį koja vertinami kaip pertekliniai, neproporcingi situacijai, nebūtini, žeminantys sulaikytojo garbę ir orumą.

18. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, įrodymų visumą (įskaitant, bet neapsiribojant, ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lauke įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis 2019-09-06 užfiksuotus vaizdo įrašus), aktualias ginčui teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, tame tarpe tai, kad visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, jog pareiškėjai nepagrįstai inkriminuoti minėtų teisės aktų pažeidimai.

19. Išvadoje teigiama, kad pareiškėja: „<...> ant žemės gulintį ir nesipriešinantį K. N., paspirdama koja ties pečiu ir galva, pajudino“, konstatuota, kad M. D. „<...> veiksmai judinant sulaikytąjį koja vertinami kaip pertekliniai, neproporcingi situacijai, nebūtini, žeminantys sulaikytojo garbę ir orumą“.

Pareiškėja 2019-10-09 tarnybiniame pranešime (paaiškinime) neigia spardžiusi ir mindžiojusi sulaikytąjį; tą patį pareiškėja pakartojo ir savo skunde teismui. Teismui 2020-06-02 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog: „Tas veiksmas, kurį atsakovas traktuoja kaip spyrį koja ties asmens pečiu ir galva, net iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog tai nebuvo joks spyris. Kadangi asmuo gulėjo ant žemės, ji pastebėjo šalia jo galvos ant grindinio kraujo dėmę, todėl priėjo, pasižiūrėjo ir koja parodė į ją asmenį pristačiusiems pareigūnams. Pareiškėja nesilenkė arčiau pažiūrėti, nes nesaugu, tik koja parodė. Atsakovas traktuoja kaip paspyrimą, bet jokio spyrio nebuvo, nebuvo kojos užsimojimo spyriui, prie asmens peties, kaklo ar galvos net nebuvo prisiliesta.“. Šie pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi.

Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja keletą kartų su koja ties gulinčio ant žemės sulaikytojo galva ir pečiais pabraukia, tikėtina, jog siekdama įsitikinti, ar tai kraujas. Tačiau akivaizdu, kad ji savo koja sulaikytojo nepaliečia, juo labiau nepaspiria, ir jo nepajudina, priešingai negu teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja šioje dalyje nurodytų neteisėtų veiksmų neatliko, fizinės prievartos, t. y. fizinės jėgos (Policijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), prieš sulaikytąjį nenaudojo, tad ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip pertekliniai, neproporcingi situacijai ir nebūtini; pareiškėja šioje apimtyje neatliko jokių sulaikytojo garbę ir orumą žeminančių veiksmų.

20. Taip pat Išvadoje nurodyta, kad: „ <...> M. D. priėjo prie vyriausiųjų patrulių A. K. ir I. K., naudojusių fizinę prievartą prieš sulaikytą K. N., koja palietė ant žemės gulinčio sulaikytojo K. N. koją, tada patraukė į šoną vyriausiąją patrulę I. K., padėjo apversti ant pilvo sulaikytą K. N. ir koja mindė / spardė ant žemės gulinčio pastarojo kojas <...>“, konstatuota, kad: „M. D. veiksmai mindant ant žemės gulinčio, nesipriešinančio sulaikytojo K. N., prieš kurį vyriausiasis patrulis A. K. naudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kojas <...> vertinami kaip pertekliniai, neproporcingi situacijai, nebūtini, žeminantys sulaikytojo garbę ir orumą“.

Visų pirma pažymėtina, kad iš šių atsakovo nurodytų ir konstatuotų aplinkybių galima teigti, jog atsakovas pirminį pareiškėjos prisilietimą su koja prie gulinčio ant žemės sulaikytojo K. N. kojos nelaiko pažeidimu; taip pat pažeidimu nelaiko ir pareiškėjos veiksmus, kuriais ji padėjo apversti sulaikytąjį ant pilvo. Atsakovo konstatuoti galimi pareiškėjos pažeidimai yra susiję su minėtais kitais jos veiksmais, kurie buvo atlikti koja, t. y. mindant ant žemės gulinčio sulaikytojo kojas.

Pareiškėja 2019-10-09 tarnybiniame pranešime (paaiškinime) be kita ko nurodė, kad įvykio metu ji pamatė, jog buvo pristatytas agresyvus asmuo, patrulis jo atžvilgiu panaudojo spec. priemonę „Taser“, ko pasėkoje asmuo buvo pargriautas ant žemės; sulaikytas asmuo toliau muistėsi, spardėsi kojomis bei kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo; kadangi sulaikytas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, bandė kojomis suduoti patruliams, tad ji, siekdama išvengti sunkių pasekmių (galėjo būti sužaloti pareigūnai, sulaikytas asmuo galėjo susižaloti pats), priėjo ir savo koja prilaikė sulaikytojo asmens koją, kol patruliai minėtą asmenį sulaikinėjo, ji kontroliavo sulaikytojo veiksmus; sulaikytojo asmens nespardė bei nemindžiojo. Teismui pateiktame skunde iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Teismui 2020-06-02 pateiktuose pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose be kita ko nurodyta, kad jai buvo akivaizdu, jog pristatytas asmuo neprognozuojamas, agresyvus, tad ji priėjo padėti; pamačiusi, kad policijos pareigūnė pavojingai pasilenkusi prie agresyvaus asmens, kurio veiksmų neįmanoma prognozuoti, ji patraukė policijos pareigūnę ir padėjo asmenį paguldyti ant pilvo, su koja spaudžiant jį prie žemės; pažymėjo, kad taktiškai pasilenkti ir tai padaryti rankomis pareigūnui nesaugu dėl nenuspėjamo sulaikyto neblaivaus asmens, kuris linkęs priešintis, elgesio; kadangi asmuo judėjo, judėjo ir jos koja, kuria kontroliuodama asmenį spaudė prie žemės; tokiu būdu buvo kontroliuojama, kad asmuo nejaustų skausmo, bet negalėtų staiga apsiversti ar padaryti kitų staigių judesių; pastebėjusi, kad vyro kojos sukryžiuotos ir jis keliamas negalės atsistoti, ji koja sulaikyto asmens kojas pataisė; pataisė būtent koja, kadangi dėl išdėstytų priežasčių taktiškai pasilenkti ir tai padaryti ranka galėjo būti pavojinga.

Teismas pažymi, kad šie pareiškėjos skirtingu metu duoti paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, iš esmės atitinka bylos faktines aplinkybes.

Išvadoje nurodyta, kad pareigūnas A. G. paaiškindamas įvykio aplinkybes be kita ko teigė, jog jis matė, kad pristatytas asmuo buvo paguldytas ant žemės, vyriausiasis patrulis A. K. dėjo pristatytajam antrankius, o (duomenys neskelbtini) M. D. laikė pristatytojo kojas, kad pastarasis nesispardytų. Taigi, minėtas pareigūnas iš esmės patvirtino pareiškėjos teiginius dėl sulaikyto asmens kontroliavimo, kad šis nepadarytų žalos kitiems pareigūnams ir jai pačiai, be to, sulaikytam asmeniui netinkamai vykdant pareigūnų nurodymus.

Byloje esantys vaizdo įrašai taip pat nepaneigia pareiškėjos paaiškinimų. Jis patvirtina, kad pareiškėja iš esmės tik minimaliai naudojo fizinę prievartą, kuri esamoje situacijoje, teismo nuomone, atitiko Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1-2 punktų nuostatas. Teismas darydamas tokią išvadą, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad sulaikytas asmuo buvo neblaivus ir neabejotinai agresyvus; net ir prieš jį panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Taser“, reikėjo pareigūnams pastangų jį sukontroliuojant, tad pareiškėjos, minėta, atlikti minimalūs fizinės prievartos veiksmai, buvo adekvatūs esamoje situacijoje. Akivaizdu ir tai, kad pareiškėjos panaudoti veiksmai sulaikytam asmeniui negalėjo sukelti fizinio skausmo. Teismo nuomone, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad pareiškėja savo veiksmais tyčia būtų siekusi pažeminti sulaikyto asmens garbę ir orumą.

Tad teismas nesutinka ir su atsakovo padaryta išvada, kad minėti pareiškėjos atlikti veiksmai buvo pertekliniai, neproporcingi situacijai, nebūtini, ar žeminantys sulaikytojo garbę ir orumą. Pažymėtina, kad pareiškėja negali atsakyti už kitų pareigūnų galimai neproporcingos jėgos naudojimo.

Taigi, pareiškėjos veiksmuose Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo nenustatyta.

21. Šiame kontekste akcentuotina ir anksčiau minėta teismų praktika, kad esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. jos veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tai reiškia, kad atsakovo priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas ir atsakovo Įsakymas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

23. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, tenkinus pareiškėjos skundą, ji turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas pareiškėjai nesvarstytinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos M. D. skundą dėl įsakymo panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 10-TE-2324 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) M. D.“, kuriuo (duomenys neskelbtini) M. D. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.