- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2-536-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00328-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E. J., E. K.
- Trečiasis asmuo
- K. K., M. J.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui A. K., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje K. K., atsakovės E. J. (buvusi pavardė – K.) ir trečiojo asmens atsakovės pusėje M. J. atstovui - advokato padėjėjui E. B., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei E. K., tretiesiems asmenims K. K., M. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l.2-5) prašo 2008 m. rugsėjo 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. K. priteistą nepilnamečio vaiko R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį sumažinti iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo sūnaus R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas nevengia pareigos išlaikyti sūnų, tačiau, pablogėjus turtinei padėčiai, negali tiekti šalių sutarto dydžio išlaikymo. Nurodė, kad 2010 m. birželio 19 d. susituokė su K. K., gyvendamas kitoje santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus B. K.. Gimus sūnui išėjo vaiko auginimo atostogų, iki vaikui sukako vieneri metai kas mėnesį jam buvo mokama 100 procentų darbo užmokesčio dydžio, t.y. 2749,50 Lt tėvystės pašalpa. Šiuo metu ieškovas turi išlaikyti savo ir atsakovės sūnų R. bei sūnų B. iš paskesnės santuokos, todėl mano, kad atsiradusi nauja išlaikymo prievolė yra pakankamas pagrindas konstatuoti jo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Sūnaus B. išlaikymui kas mėnesį yra būtina skirti apie 1000 Lt, jam būtinos sauskelnės, higienos reikmenys odos priežiūrai (aliejukai, pudra nuo iššutimo ir t.t.), pieno mišiniams, maistui, tyrelėms kas mėnesį skiriama apie 500 Lt. Gimus sūnui B. susidarė apie 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimas sūnaus R. išlaikymui. Ieškovo sutuoktinė niekur nedirba, ji neturi jokio pajamų šaltinio. Abu neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl šiuo metu gyvena draugų bute, už kurio nuomą mokėti nereikia, tačiau tenka sumokėti komunalinius mokesčius. Be to, ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Snoras distressed assets“, kuriuos prisiėmė nutraukiant santuoką, todėl kas mėnesį turi mokėti apie 250 Lt įmoką. Nutraukiant santuoką jo buvusi sutuoktinė gavo mažesnį nei jo atlyginimą, t.y. apie 1500 Lt, todėl ieškovas prisiėmė pareigą mokėti didesnį išlaikymą. Atsakovė nuo 2009 m. pradžios gyvena ir dirba užsienyje, jos finansinė padėtis stabili. Mano, kad sumažinus priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt sūnaus R. interesai pažeisti nebus.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. (b.l.60) atsiliepimu (b.l.37-39) su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad santuoką su ieškovu nutraukė 2008 m. rugsėjo 10 d. Ieškovas A. K. teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymo geranoriškai vaikui neteikė, todėl, praėjus trims mėnesiams, ji buvo priversta kreiptis į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, nes vaiko tėvas geranoriškai išlaikymo nemokėjo. Antstoliai privertė ieškovą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus vaikui išlaikymo dalyje. Kitokio pobūdžio pareigos vaikui (auklėti vaiką, rūpintis jo vystymusi ir kt.) vaiko tėvas iki šiol taip pat nevykdo. Vertinant ieškinyje išdėstytus faktus atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo paskaičiavimas ir vertinimas realiai neatitinka susiklosčiusių aplinkybių. Kaip matyti pateiktais ieškovo duomenimis, jo tėvystės pašalpa siekia apie 3500 Lt, atskaičius mokesčius grynosios pajamos vidutiniškai sudaro 2745 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas, šalims 2008 m. nutraukiant santuoką, įsipareigojo vaikui teikti ne mažiau kaip 500 Lt dydžio išlaikymą (sutarties 3 punktas). Tai reiškia, kad ieškovas numatė galimybę teikti didesnį nei 500 Lt išlaikymą, bet jokiu būdu ne mažesnį išlaikymo dydį. Ieškovas 2012-07-13 įsigijo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nauja šeima butu naudojasi panaudos teise, ką pats ieškovas teigia ieškinyje, už butą nemoka nuomos mokesčio. Iš šių faktų darytina išvada, kad A. K. turtinė padėtis yra gera ir mažinti sūnui R. teikiamą išlaikymą nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis asmuo M. J. atsiliepimu (b.l.97-100) su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1695-408/2008 buvo nutraukta ieškovo A. K. ir atsakovės E. K. santuoka. Nutraukdamas santuoką teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3 punktu A. K. įsipareigojo sūnui R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokėti ne mažesnes kaip 500 Lt periodines kasmėnesines išmokas, skirtas vaiko poreikių tenkinimui. Šalims nustatant tokį išlaikymo dydį vaikui buvo 3 metai, tuo tarpu vaikui sulaukus 8 metų vaiko tėvas kreipėsi į teismą įrodinėdamas, kad vaikui 250 Lt išlaikymas yra pakankamas. R. tėvas savo pareigos išlaikyti vaiką tinkamai neatlieka, dėl ko susidarė didelis išlaikymo įsiskolinimas. Vertinant byloje pateiktus įrodymus mano, kad ieškovas A. K. piktnaudžiauja savo padėtimi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772), pagal kurį nustatoma 1000 Lt minimali mėnesinė alga. Šiuo metu tai yra kriterijus nustatantis išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad Airijoje, kurioje gyvena ir mokosi ieškovo sūnus R. K., minimali mėnesinė alga Eurostat duomenimis orientuota į pragyvenimo lygį yra ženkliai didesnė 1 tūkst. 326 eurai (4 tūkst. 590 litų). Ieškovo turtinė padėtis yra gera, jis dirba, mėnesinės pajamos sudaro 3470,88 Lt, nutraukęs santuoką jis 2010-09-22 įsigijo automobilį, nemoka už gyvenamąjį būstą nuomos mokesčio, todėl turi galimybę teikti analogiško dydžio išlaikymą abiems savo vaikams jų nediskriminuojant. Nurodė, kad jis su atsakove taip pat sudarė santuoką, kurioje augina kitą mažametį vaiką, auklėja ir šalių sūnų R.. Jų šeimoje yra 4 asmenys. Vaikui R. K. minimalių išlaidų suvestinė yra tokia: gyvenamasis būstas 650 eurų/mėn. šeimai, vaiko dalis 162,50 eurai, elektros energija 80 eurų/mėn. šeimai, vaiko dalis 20 eurų, dujos 100 eurų/mėn. šeimai, vaiko dalis 25 eurai, internetas 46 eurai/mėn., vaiko dalis 11,50 eurai, vaikui maistas į mokyklą 20 eurų savaitei arba 84 eurai mėnesiui, išlaidos mokyklinėms reikmėms 12 eurų mėnesiui, ekskursijos mokykloje 15 eurų mėnesiui. Iš viso būtinas išlaidas vaikui išlaikyti sudaro 330 eurai. Į šią sumą neįeina maistas namuose, rūbai avalynė, higiena, laisvalaikis, vaistai. Įvertinus šias išlaidas vaiko minimaliems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikėtų apie 450 eurų arba 1552,50 Lt. Paprasčiausi skaičiavimai patvirtina, kad ieškovo nurodoma vaikui skirti suma 250 Lt nepadengs netgi minimalių poreikių būstui ir neužtikrins jokių kitų išlaidų padengimo. Beje, nors A. K. teismo prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 250 Lt, tačiau nepateikia jokio paskaičiavimo, patvirtinančio, kad vaikui, gyvenančiam užsienyje, skiriant tokią pinigų sumą bus užtikrinti minimalūs poreikiai, o jis kaip tėvas faktiškai neišgali teikti 500 Lt išlaikymo. Vaiko poreikiai negali būti tenkinami liekamuoju principu, t.y. kas lieka patenkinus kitus tėvo poreikius. Iš ieškinio turinio sprendžia, kad ieškovas prioritetą teikia savo antrosios žmonos, kuri niekur nedirba, išlaikymui, bei kitų savo poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju vaikas gyvena su mama, dėl ko teisinga būtų dėmesio stoką kompensuoti materialinėmis išmokomis. Vaiko tėvas gali ir privalo vaikui skirti teismo priteistą sumą, toks ieškinys prieštarauja įstatymams, tarptautiniams susitarimams ir vaikų teisėms.
Trečiasis asmuo K. K. atsiliepimo teismo nustatytais terminais nepateikė. Ji teismo posėdyje išdėstė savo poziciją dėl ginčo esmės.
Institucija, teikianti išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje nurodo, jog R. K. yra aštuonerių metų mokyklinio amžiaus vaikas, jam reikalingos žymiai didesnės lėšos nei dešimties mėnesių vaikui B. K., todėl mano, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimas vaikui yra nenaudingas, pažeistų vaiko interesus ir neužtikrintų vaiko poreikių tenkinimo (b.l.36).
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, tačiau neprieštarautų ir dėl teismo nuožiūra jo mokamo išlaikymo sumažinimo. Pagrindinis motyvas ieškiniui tenkinti yra pamažėjęs atlyginimas, kuris yra apie 2600 lt neatskaičius mokesčių, jis priverstas iš darbdavio imti paskolą, kad sumokėti 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą antstolei, be to kreditoriui „Snoras“ dar likę sumokėti finansiniai įsipareigojimai, paimti santuokoje su atsakove, kurių likutis yra 2500 Lt, kas mėnesį mokama suma sudaro 150 Lt. Nurodė, kad be šių aplinkybių, susilaukė ir kito vaiko, kuriam išlaikyti reikia lėšų, jo sutuoktinė niekur nedirba. Paaiškino, kad sauskelnės kainuoja 100 Lt, mišinukai 200 Lt mėnesiui, rūbai apie 60 Lt, reikia mokėti už buto šildymą apie 700 Lt ir pan.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. K. paaiškino teismo posėdžio metu, kad palaiko sutuoktinio išsakytą poziciją, jų šeimai sunku pragyventi, o atsakovės šeima finansine padėtimi nesiskundžia. Jie moka už komunalines paslaugas, turi pavalgyti ir apsirengti, vaikas neužilgo pradės lankyti darželį, vyrui reikalinga važinėti į darbą. Ji pati baigusi dvylika klasių, prieš gimstant kūdikiui dirbo, o, sužinojusi, kad laukiasi, išėjo iš darbo. Iki dirbo gavo per mėnesį 1150 Lt uždarbio. Turto ir santaupų neturi, išmokų negauna. Socialinės pašalpos negauna, nes pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt. Jų vaikui išlaikyti belieka vos 500 Lt per mėnesį ieškovo gaunamų pajamų. Pagalbą teikia jos tėvai bulvėmis, daržovėmis. Automobilį pardavė, kad grąžinti skolas.
Atsakovės E. K. ir M. J. atstovas – advokato padėjėjas E. B. teismo posėdyje nurodė, kad minimaliais paskaičiavimais išlaikymas vaikui kainuoja 166 Lt. Vaiko tėvas uždirba pakankamai didelę pinigų sumą, kuri leidžia teikti 500 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovo pateiktais duomenimis jo darbo užmokestis tik padidėjo, nes anksčiau jis gaudavo 11 Lt už val., o šiuo metu gaunamos pajamos sudaro 16 Lt už val., darbo užmokestis yra 2610 Lt, ką patvirtina darbo sutartis. Lyginant su santuokos nutraukimo metu buvusia situacija, ieškovui beliko sumokėti tik vienam kreditoriui likusį įsiskolinimą po 150 Lt kas mėnesį. Tėvystės atostogos, suteiktos ieškovui, kurių metu jis gavo 2747 Lt išmoką, patvirtina aplinkybę, kad abu tėvai leido sau auginti vaiką, nejausdami pinigų stygiaus. Atsakovės 4 asmenų šeima gyvena užsienyje, pateikta skaičiuotė patvirtina išlaidas būstui, kitiems poreikiams, kurios yra žymiai didesnės nei Lietuvoje. Vaiko tėvas su sūnumi nebendrauja, todėl visa našta ne tik dėl išlaikymo, bet ir dėl kitų kasdieninių rūpesčių tenka vaiko motinai. Lietuvos įstatymai numato, kad išlaikymui skirtas dydis sudaro vieno mėnesio minimalų atlyginimą, kas padalijus abiems tėvams pusiau atitinka 500 Lt sumą. Trečiasis asmuo M. J. niekur nedirba, augina vaiką, gauna bedarbio pašalpą, atsakovės atlyginimas sudaro apie 1000 eurų, šeima gyvena nuomojamose patalpose, savo vardu turto neturi.. Atstovas pilnumoje palaiko atsiliepimuose išdėstytą poziciją, parašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas
Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. K. palaiko išvadoje išdėstytą poziciją. Nurodė, kad lyginant 1 ir 8 metų vaikų amžių bei poreikius, akivaizdu, kad jie nelygiaverčiai. Ieškovas drastiškai prašo mažinti išlaikymo dydį, pagal jo prašomą sumažinti išlaikymo dydį, sūnui R. tektų 8 Lt pajamų per dieną, kas prieštarautų vaiko interesų užtikrinimui. Mano, kad pagrindo mažinti išlaikymą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje ir CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės sūnus (b.l.11). 2008 m. rugsėjo 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria iš A. K. priteistas nepilnamečio sūnaus R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (b.l.9-10). Minėto sprendimo pagrindu 2008 m. gruodžio 11 d. atsakovei, kaip išieškotojai, buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l.19), kuris buvo pateiktas vykdyti antstolės G. B. kontorai, pagal kurį išlaikymo įsiskolinimas 2013-08-01 yra 6010 Lt (b.l.137). Ieškovo šeimą sudaro žmona K. K. ir sūnus B. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l.12, 13, 14). Ieškovui VSDFV duomenimis buvo mokama 2749,50 Lt tėvystės pašalpa iki B. sukaks vieneri metai (b.l.15). Ieškovas dirba UAB „Naujasis Nevėžis“, jo darbo užmokestis nuo 2013-07-01 yra 2610 Lt ir priedai pagal atskirus vadovo įsakymus (b.l.132-135). VĮ Registrų centras duomenimis A. K. ir K. K. nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l.16). Ieškovo vardu 2010-09-22 įregistruota transporto priemonė Ford Mondeo (b.l.17). K. K. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l.18). UAB „Snoras distressed assets“ pažymoje nurodyta, kad A. K. skolos likutis 2013-03-07 pagal sutartis yra 4078,59 Lt (b.l.20). K. K. nedirba (b.l.21). Atsakovės E. K. draudimius laikotarpius Lietuvoje 2008-01-01 – 2009-12-31 atspindi VSDFV duomenys, kurių paskutinieji patvirtina atsakovę gavus nedideles ligos ir nedarbo draudimo išmokas (b.l.56-57), nuo 2013-02-11 ji dirba UAB „Elparma“ (b.l.76-77). E. K. nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b.l.73), jos vardu įregistruotų transporto priemonių taip pat nėra (b.l.74). M. J. transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise neturi (b.l.103-104), šias aplinkybes patvirtina VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras duomenys. M. J. mokama bedarbio išmoka (b.l.111-115). Mokamus mokesčius už dujas patvirtina M. J. atlikti mokėjimai (b.l.117-118). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, gyvendama užsienyje, E. K. nuomojasi būstą, ji moka elektros, interneto mokesčius (b.l.55, 63, 69-71). R. K. pirmos klasės mokyklos išlaidas bei kelionės už mokyklos ribų išlaidas patvirtina detali skaičiuotė (b.l.59). Šv. Jono pradinės mokyklos antros klasės knygų sąraše nurodytos išlaidos mokinio reikmėms (b.l.83). Atsakovė 2012-05-11 pagimdė sūnų K. J. (b.l.79). M. J. ir E. K. 2013-06-29 Panevėžio r. sav. CMS įregistravo santuoką (b.l.60). Ieškovas savo pareigą išlaikyti sūnų R. vykdė aplaidžiai, ką pats pripažino posėdyje teigdamas, kad yra susidaręs 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Prie ieškinio nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis blogąja prasme. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti pajamas, reikalingas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab, išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas, jis turi nuolatinę darbo vietą, kuri garantuoja trijų asmenų šeimai pragyventi stabilias pajamas. Kad pajamos yra pakankamo dydžio patvirtina ir tai, kad ieškovo šeimai neskirta socialinė išmoka iš socialinės paramos skyriaus dėl to, kad vienam asmeniui tenka 525 Lt kas mėnesį ieškovo gaunamų pajamų. Nei ieškovo, nei atsakovės šeima nuosavo būsto neturi. Nors ieškovas turi ir kitą išlaikytinį sūnų B., kurį augina šeimoje su K. K., kuri šiuo metu dėl objektyvių priežasčių, būdama jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų, nedirba (augina mažametį vaiką), vienok, spręstina, kad ši aplinkybė jos neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. K. K. taip pat turi absoliučią pareigą prisidėti prie savo mažamečio sūnaus išlaikymo. Atsakovė naujoje santuokoje taip pat susilaukė dar vieno sūnaus K., jos sutuoktinis nedirba, šeima pragyvena iš atsakovės gaunamo uždarbio bei jos sutuoktinio, kuris rūpinasi vaiku, gaunamos bedarbio pašalpos. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi. K. K. taip pat yra jauna ir darbinga moteris, ta aplinkybė, kad šiuo metu dėl mažamečio vaiko priežiūros nedirba, neduoda pagrindo teigti, jog ji pagal sveikatos būklę negalinti perspektyvoje dirbti ir prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo. Paskolos likutis kreditoriui pagal pirmesnį teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos pasekmių sutartis, nėra didelis.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visetą darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, juolab, užsienyje šiuo metu augančio šalių sūnaus poreikiai nesumažėjo lyginant 2008 ir 2013 metus. Šalių sūnus lanko mokyklą, jam būtinos mokymosi priemonės, lėšos doroviniam ugdymui, ekskursijoms, popamokiniams renginiams, maistui, būsto nuomai ir kitiems elementariesiems vaiko poreikiams užtikrinti, kurie natūralu, kad su amžiumi tik didėja. Po Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Sprendimu šalys susitarė, kad nuo 2008-05-01 A. K. sūnaus išlaikymui skiria ne mažiau kaip 500 Lt per mėnesį (b.l.9), santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys be kitų sąlygų geruoju susitarė ir dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, kurių didžioji dalis, ką patvirtino teismo posėdyje ieškovas, jo jau yra sumokėta, belikusi tik nedidelė skola, mėnesinė įmoka, kaip nurodė pats ieškovas sudaro apie 150 Lt. Kad po santuokos nutraukimo ieškovas sudarė kitą santuoką, kurioje gimė dar vienas vaikas, kurį beje privalo išlaikyti abu tėvai, teismo manymu, taip pat nelaikytina aplinkybe, įtakojančia esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, nes, prieš planuodamas šeimą, A. K. privalėjo įvertinti tėvo pareigą išlaikyti visus savo vaikus, kurių išlaikymo naštos negalima perkelti kartu su vaiku gyvenančiai motinai, kitiems vaiką auginantiems asmenims ar seneliams. Tą aplinkybę, kad ieškovo naujai sukurtos šeimos turtinė padėtis nėra tokia prasta patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovo sutuoktinei nebuvo paskirta socialinė pašalpa dėl to, kad šeimos pajamos kiekvienam nariui viršija nustatytą ribą socialinei pašalpai gauti. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad ieškovas, kūdikį faktiškai auginant nedirbančiai motinai K. K., taip pat naudojosi įstatymo suteiktomis garantijomis tėvui auginti vaiką iki vienerių metų. Ieškovui VSDFV duomenimis iki sūnui sukaks vieneri metai buvo mokama 2742 Lt tėvystės pašalpa, kaip teigia jis pats, nurodytu laikotarpiu abu su K. K. nedirbo ir augino kūdikį, kas taip pat duoda pagrindo manyti, kad pajamų šeimos pragyvenimui bei sūnaus išlaikymui pakako. Juolab, kad ieškovui, gaunančiam stabilias pakankamo dydžio pajamas, dėl neteikto R. išlaikymo susidarė 6000 Lt įsiskolinimas. Ta aplinkybė, kad ieškovas nurodė reikėsią iš darbdavio imti paskolą išlaikymo skolai padengti, nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį laikyti bloga, nes akivaizdu, jog tokia padėtis atsirado dėl paties ieškovo nesąžiningumo ir netinkamai vykdytos išlaikymo pareigos sūnaus R. atžvilgiu. Nepateisinama A. K. nurodyta aplinkybė, kad jam nedirbant tuos vienerius metus darbdavys, kuriam ieškovės buvo pateiktas vykdymui vykdomasis raštas dėl išlaikymo sūnui išieškojimo, neturėjo iš ko išskaityti lėšų, kadangi ieškovas darbovietėje tuo metu pajamų negavo, nes jam buvo mokama tėvystės pašalpa iš VSDFV biudžeto. Priešingai, ieškovas, būdamas apdairus ir sąžiningas, išlaikymo pareigą tokiu atveju privalėjo vykdyti pats geranoriškai, o ne nusišalinti nuo išlaikymo pareigos tai motyvuojant nesuvokimu ar dengti kitus skolinius įsipareigojimus. CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Teismas nelaiko, kad atsakovė gauna didesnes pajams nei ieškovas, kadangi ši gyvena užsienyje, kur pragyvenimui reikalingos didesnės lėšos, ji nuomojasi būstą, augina du vaikus, gaunamas atlyginimas neženkliai viršija ieškovo gaunamas pajamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, tokio amžiaus vaikams išlaikyti turėtų būti skirta apie 1000 Lt. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, vaiko poreikius, darytina išvada, kad pagrindo mažinti išlaikymą nėra. Ieškovas yra darbingas, pajėgus dirbti ir uždirbti išlaikyti ne tik su juo gyvenantį, be ir kartu su motina augantį kitą sūnų. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas atsižvelgė į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, vertino tėvų galimybių teikti sulygtą išlaikymą proporcingumo principą, skolinių įsipareigojimų dydį ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, neįrodęs savo turtinės padėties iš esmės suprastėjimo ir vaiko poreikių sumažėjimo, negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti išlaikymo pareigos nepilnamečiui vaikui vykdymo ir nagrinėjamu atveju reikalauti, kad teismas jo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo sumažintų. Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl pagausėjusios šeimos pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas perkelti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą didesne apimtimi atsakovei, auginančiai amžiumi žymiai didesnį šalių mokyklinio amžiaus, turintį didesnių poreikių, sūnų R. ir analogiško ieškovo sūnaus B. K. amžiaus kitoje santuokoje susilauktą K. J.. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo sūnaus R. poreikiai galėtų būti patenkinti skiriant mažesnio dydžio išlaikymą ir nenurodė, kaip trūkstamas išlaikymui lėšas jo sūnus galėtų gauti kitokiu būdu. Kreditoriniai įsipareigojimai buvo šalių aptarti ir patvirtinti santuokos nutraukimo byloje, jie naujai neatsirado. Ta aplinkybė, kad ieškovui, pasak jo sutuoktinės K. K., yra nūdienos situacijoje per sunku teikti tokio dydžio išlaikymą, neatleidžia ieškovo, kaip R. tėvo, nuo absoliučios pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, išlaikyti savo visus vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Atsakovė, proporcingai jos turtinei padėčiai, priešingai ieškovui mokyklinio amžiaus sūnaus išlaikymui skiria didesnę nei ieškovas pinigų sumą, ką pagrindžia vaiko poreikiai ir kiti faktiniai bylos duomenys, be to, ji nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su ja neišvengiamai prisiima ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų, ypač atsirandančių dėl vaiko parengimo mokslo metams, apmokant vaiko ugdymo užklasinėje srityje išlaidas bei pragyvenimo išlaidas. Teismų praktikoje yra pripažįstamas orientacinis minimalios mėnesinės algos, kuri iki 2012-12-31 buvo 800 Lt, o nuo 2013-01-01 - 1000 Lt dydžio išlaikymo kriterijus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes spręstina, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2008-09-10 sprendimu priteistas 500 Lt išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Ieškinys atmestinas ieškovui neįrodžius jo pagrįstumo..
CPK 93 ir 98 straipsniuose numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Atsakovė patyrė tiesioginių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ji apmokėjo 12 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenis (b.l.72), 14 Lt už VĮ Regitra pažymas, 250 Lt už dokumentų vertimus bei 1500 Lt atstovo teisinėms paslaugoms apmokėti (b.l.81). Trečiasis asmuo M. J. sumokėjo avokado padėjėjui 1000 Lt bei už VĮ Regitra pažymą 14 Lt ir už vertimus 60 Lt (b.l.103, 119). Teismas sprendžia, kad procese turėtos išlaidos yra pagrįstos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl priteistinų advokato paslaugoms apmokėti maksimalių dydžių, atsižvelgiant į nustatytus įkainius, jų neviršija Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 47 str. 2 d., 88 str., 92 - 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei E. J. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir kitų, su bylos nagrinėjimu susijusių, iš viso 1776 Lt.
Priteisti iš ieškovo A. K. trečiojo asmens M. J. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir kitų, su bylos nagrinėjimu susijusių, iš viso 1074 Lt išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. K. 68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.