Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 10N-36618907-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausioji patrulė Ž. M. surašė A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-08-19, apie 18.55 val. Vilniuje, Laisvės prospekte vairuodamas automobilį Dodge Neon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/ha greitį, važiavo 102 km/ha greičiu, pritaikius 2 km/ha paklaidą – 100 km//ha greičiu. Važiuodamas Laisvės pr. 82 ties reguliuojama pėsčiųjų perėja išvažiavo į eismo juostą, skirtą visuomeniniam transportui, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą, toliau tęsė judėjimą, Laisvės pr.–Buivydiškių g. sankryžoje akseleruodamas greičio pedalą privertė automobilį slysti, ko pasėkoje greta ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė turėjo keisti važiavimo kryptį, trauktis į kairę pusę, tokiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją sankryžoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-36618907-15 konstatavo, kad A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127, 8, 82.2, 6 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje; įvertinęs tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, bei tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė jam už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 115 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams, už ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą – 173 Eur baudą, ir ATPK 33 straipsnio pagrindu paskyrė galutinę nuobaudą 115 Eur baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Per teismo posėdį pareiškėjas skundą palaikė. Pripažino pažeidęs Kelių eismo taisykles. Automobilis buvo po remonto, važiuodamas viršijo greitį. Supranta, kad buvo ne ta vieta, kurioje galima tikrinti, ar automobilis geria važiuoja. Jį nubaudė už chuliganišką vairavimą, prašo palikti nuobaudą tik už greičio viršijimą, nes reikalingos teisės. Reikia vežioti vaiką, be to kitą savaitę turės pokalbį dėl darbo, taip pat reikės teisių. Pripažįsta tik tai, kad viršijo greitį ir nerodė posūkio signalo. Ties pėsčiųjų perėja buvo daug mašinų ir kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, kad aplenktų kitus automobilius, išvažiavo į autobusams skirtą kelio juostą. Tačiau jo automobilis neslydo, nebent prasisuko ratai. Kitas automobilis krypties nepakeitė, suko į kairę ir pabaigė manevrą, o jis (A. R.) tą automobilį lenkė, išvažiavo į pirmą eismo juostą. Į posūkį įvažiavo ne šonu, ratai galėjo praslysti. Priekyje važiavęs automobilis pasuko į kairę juostą, tada jis (A. R.) įvažiavo į dešinę.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą. Toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro, o pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 red.).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 red.).

Pareiškėjas neginčija padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, pažeidimo padarymą patvirtina pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas 102 km/ha greitis (b.l. 15). Kaip minėta, už šį teisės pažeidimą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 175 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patrulių rinktinės patrulis S. S. paaiškino, kad su Ž. M. važiavo Laisvės prospektu nežymėtu policijos automobiliu su greičio matuokliu. Stovėjo prie šviesoforo, pastebėjo, kad juodos spalvos automobilis dideliu greičiu aplenkė kitus automobilius visuomeninio transporto važiavimo juosta. Bandė pasivyti minėtą automobilį, bet nepavyko. Pamatė automobilį prie sankryžos į Buivydiškių gatvę. Užsidegus šviesoforo žaliai rodyklei automobilis slysdamas šonu įvažiavo į Buivydiškių gatvę ir dideliu greičiu nuvažiavo. Greitis viršijo 100 km/ha. Už tai vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už chuliganišką ar pavojingą vairavimą. Tuo metu, kai pažeidėjas akseleravo, jie artėjo link jo. Priekyje pažeidėjo važiavęs automobilis traukėsi į šoną. Kai jo automobilis įčiuožė į sankryžą, priekyje važiavęs automobilis buvo priverstas trauktis į šoną, pakeisti važiavimo kryptį. Pažeidėjas vairavo sportinį automobilį, pareigūnų automobilis silpnesnis, pažeidėją pavyko pasivyti tik ties Buivydiškių gatve. Jis suko, nerodydamas posūkio signalo. Greičio išmatuoti tuo metu negalėjo, nes per buvo per didelis atstumas. Teoriškai automobilio ratai dėl kažkokių priežasčių gali praslysti, bet įvertinus pažeidėjo automobilio greitį, galima daryti išvadą, dėl kokių priežasčių jie praslydo. Kitų automobilių ratai kažkodėl neslydo. Priekyje važiavęs automobilis pakeitė kryptį – traukėsi į kairę. Autobusų juosta pažeidėjas važiavo anksčiau. Jo automobilis sportinis. Dviem juostomis negalima sukti į sankryžą. Pažeidėjas atlėkė iki sankryžos dideliu greičiu. Jo automobilio garsą pareigūnai girdėjo savo automobilyje su uždarytais langais. Minėto automobilio vairuotojas pasitraukė į kairę dėl savo saugumo, tai pažeidėjo greitis privertė jį trauktis į priešpriešinę eismo juostą. Pažeidėjo greitis buvo gerokai didesnis, bet jo greitį pavyko užfiksuoti tik prieš sankryžą. Per sankryžą tuo metu dar baigė pereiti pėstieji.

Taigi, liudytojas patvirtino A. R. chuliganiško vairavimo faktą. Liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės, jo suinteresuotumo pakenkti A. R. nenustatyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs abu jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Be to ir pats A. R. kaltę dėl abiejų pažeidimų padarymo pripažino tiek surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 6), tiek nagrinėjant bylą policijos komisariate (b.l. 7). Kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jis yra suinteresuotas neprarasti teisės vairuoti transporto priemones, taigi galimai būtent sužinojęs apie nuobaudą jis pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti chuliganiškai vairavęs.

Iš A. R. asmens duomenų matyti, kad pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų, duomenų apie tai, kad egzistavo kitos ATPK 32 straipsnyje numatytos sunkinančios aplinkybės, byloje nenustatyta. Todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, jog sunkinančių A. R. atsakomybę aplinkybių nėra; skiriant nuobaudą lengvino jo kaltę tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jis nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinant pažeidimą ir jo dalyvius.

ATPK 30² straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Be to, pagal šio straipsnio 3 dalį baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime. Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime įvertintos pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir už greičio viršijimą paskirta minimali 173 Eur bauda, o už chuliganišką vairavimą taip pat paskirta minimali nuobauda – 115 Eur bauda ir 3 mėnesiams, t.y. minimaliam terminui, atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokio dydžio nuobaudą nėra pagrindo vertinti esant nepagrįstai didelę.

Kita vertus, darytina išvada, jog institucija nuobaudas A. R. subendrino netinkamai. Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose; šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Taigi pagal nuobaudų bendrinimo taisyklę minimali A. R. subendrinta nuobauda turėjo būti paskirta 173 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, tuo tarpu, kaip matyti iš nutarimo, galutinė nuobauda, be specialiosios teisės atėmimo, A. R. paskirta 115 Eur bauda, kuri yra mažesnė nei ATPK 124 straipsnio 5 dalyje nustatytas nuobaudos (baudos) minimumas. Tačiau įvertinus tai, jog nesant institucijos skundo teismas negali pabloginti patraukto administracinėn atsakomybėn asmens padėties, paskirta subendrinta nuobauda nekeistina.

Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam būtina, kadangi reikia vežioti vaiką į ugdymo įstaigas, taip pat ketina dirbti vairuotoju.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Šiuo atveju A. R. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog paskirta minimali nuobauda yra per griežta. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tai, kad asmeniui reikia vežioti vaiką ar jei darbo pobūdis yra transporto priemonių vairavimas, nėra aplinkybės, kurios savaime sudarytų pagrindą švelninti nuobaudą. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas dėl kokių nors išskirtinių aplinkybių negali dirbti kitokio pobūdžio darbo, nesusijusio su transporto priemonių vairavimu, ar kad negali važinėti viešuoju transportu.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad A. R. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. R. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 10N-36618907-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.