- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- II-35-951/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00726-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto Ž. Ž. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas Ž. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, dėl to, kad Ž. Ž. 2014 m. lapkričio 15 d. 14.00 val. Šiauliuose, ties Dainų g. 21 pastatu, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, baigęs manevrą staigiai stabdė nesilaikydamas pareigos imtis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, privertė paskui ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį.
2015-02-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. buvo nubaustas 173 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, dėl to, kad Ž. Ž. 2014 m. lapkričio 15 d. 14.00 val. Šiauliuose, ties Dainų g. 21 pastatu, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, baigęs manevrą staigiai stabdė nesilaikydamas pareigos imtis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, privertė paskui ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį.
Šalies argumentai
S. Ž. Ž. prašo panaikinti Institucijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nes pareigūnas netyrė visos medžiagos, pilnai ir visapusiškai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, Ž. Ž. kaltės neįrodo net A. G. paaiškinimai. Ž. Ž., vairuodamas transporto priemonę, kelių eismo taisyklių nepažeidė, o priešingai, elgėsi pilietiškai ir stengėsi užkirsti kelią A. G. daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda Ž. Ž. paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrindų asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, nustatyta nebuvo.
Teismo posėdyje pareiškėjas Ž. Ž. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad lapkričio 15 d. važiavo Dainų g., kelyje įvyko konfliktas su A. G.. Aplenkė jį ir sustojo, įsitikinęs, kad aplenkė pilnai. Stabdymas nebuvo staigus. Išlipo iš mašinos, kad pasikalbėti, smulkiai visko nebepamena. A. G. jį lenkė per dvigubą ištisinę liniją, trukdė eismui, jam užkirto, sukėlė pavojų. Todėl norėjo pasikalbėti, kodėl taip daro. Neneigia, kad jį aplenkė. Po lenkimo nekliudomai grįžo į savo eismo juostą. Keitė važiavimo greitį, bet stabdė tolygiai, ne staigiai. Lenkė važiuodamas 55 km/h greičiu. Lėtino greitį, kol sustojo. Buvo tolygus stabdymas. Sustojo, nes norėjo sustabdyti A. G., kad pasikalbėti. Sustojo ant važiuojamosios dalies, mašina kliudė eismui, įjungė avarinį sustojimo signalą. Važiavo su G. Č.. A. G. važiavo vienas. Norėjo būti pilietiškas ir pasikalbėti su A. G.. Tai nėra nusižengimas. Kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Jam A. G. anksčiau trukdė lenkti manevruodamas po gatvę. Baudžiamojoje byloje jis buvo nukentėjusysis, o A. G. nuteistasis, byla išnagrinėta prieš mėnesį, A. G. atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas. Bandymas sustabdyti A. G. truko apie 2 min. Jo stabdymas negalėjo sąlygoti eismo įvykio. A. G. sustojo apie 20 metrų atstumu nuo jo. Nežino, kokioje gatvėje įvyko konfliktas. Tuo metu norėjo pasikalbėti, kad nesukelti problemų. A. G. nepažįsta, neturi jokių ryšių su juo. Mano, kad elgėsi tinkamai, nepažeidė KET reikalavimų. Transporto priemonę pastatė šiek tiek skersiau, nes buvo kelio vingis. Automobilis eismui kliudė, įjungė avarinį. Jo automobilį buvo galima apvažiuoti. Policiją kvietė G. Č., nežino, kada atvyko policija.
Nukentėjusysis A. G. teisme parodė, kad nieko neatsitiko, viskas taip ir buvo, kaip pasakojo Ž. Ž.. Ž. Ž. jį aplenkė Dainų gatvėje, stabdė, išlipo iš automobilių. Kliūčių aplenkti jam nebuvo. Ž. Ž. jam ir eismui nekliudė, stabdė nestaigiai, avarinės situacijos nesukėlė. Kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Ž. Ž. aplenkė ir stabdė tolygiai, pavojaus nesukėlė. Jis nebuvo priverstas keisti judėjimo krypties. Važiavo 48-50 km/h greičiu. Nepamena, kokiu atstumu buvo sustojęs nuo Ž. Ž.. Sustojo, nes Ž. Ž. sustojo priekyje. Neplanavo sustoti, bet nesupyko. Geriau prisiminė viską įvykio dieną. Anksčiau vienas ant kito sakė bet ką, kad pakenkti. Baudžiamojoje byloje abu buvo įtariamieji. Nemeluoja nei šiandien, nei anksčiau nemelavo. Suvokia, kad yra įspėtas dėl melagingų parodymų. Nežino, kas jam trukdo prisiminti, seniai tai buvo, jo atmintis prasta, be to, jam tokie atvejai dažni, o pasiaiškinimą byloje rašė ne jis.
Liudytoja G. Č. teisme parodė, kad ji yra Ž. Ž. draugė. Su Žydrūnu važiavo nuo turgaus, vyko aplinkeliu namo. Gegužių gatvėje, netoli Tilžės gatvės, juos lenkė automobilis. Ž. Ž. signalizavo ir važiavo toliau. Persirikiavo į antrą juostą, kitas automobilis irgi persirikiavo, užkirto jiems kelią. Nutarė su juo pasikalbėti. Apie 1 km važiavo paskui, du kartus bandė lenkti. Aplenkė, sustojo. Nežino, koks greitis buvo lenkiant, visą kelią važiavo pakankamai lėtai. Ji pati vairuoja. Kliūčių baigti lenkimo manevrą nebuvo, buvo daug vietos. Kitų transporto priemonių priekyje nebuvo. A. G. automobilis buvo sustojęs už 30 metrų. Po to už jo sustojo dar pora automobilių. Ž. stabdė švelniai, inercijos nesijautė. A. G. važiavimo krypties keisti nereikėjo, avarinės situacijos nebuvo. Automobilis buvo šiek tiek įstrižai, kad A. G. nebėgtų. Eismui netrukdė, nes priešais nebuvo automobilių. Buvo vienos krypties viena eismo juosta. Eismo juostų žymėjimo visai nebuvo.
Liudytojas A. Ž. teisme parodė, kad nepamena, kada viskas vyko, buvo gautas pranešimas, jog ties Dainų g. 7 namu laukia jaunuoliai, tarp kurių įvyko konfliktas. Buvo atvykusi greitoji pagalba, kurioje buvo Ž. Ž., mergina. Ž. Ž. paaiškino, kad jam Gegužių, Tilžės gatvėse buvo sukelta pavojinga situacija. Jie bandė aiškintis santykius, užblokavo kelią. Kuomet Ž. Ž. sėdo toliau važiuoti, jam kelią užblokavo kitas automobilis, ištraukė jį iš mašinos ir sumušė. Nežino, ar transporto priemonės buvo patrauktos. Buvo BMW ir „VW Trasporter“ automobiliai. BMW buvo gatvėje, normaliai stovėjo, nebuvo skersai, o „VW Transporter“ buvo kitame kieme. A. G. aiškino, kad jam važiuojant Dainų g., BMW automobilis užblokavo kelią. Jį sumušė BMW vairuotojas. Ž. Ž. aiškino, kad A. G. sudarė pavojingą situaciją ir šis norėjo pasikalbėti.
Liudytojas A. N. teisme parodė, kad turėjo medžiagą, ją tyrė, surašė protokolą. Iš kriminalinės policijos buvo gauta medžiaga iš baudžiamosios bylos, buvo pavedimas ištirti apie galimą pavojingą vairavimą. Apklausus konflikto dalyvius, abiem surašė protokolus ir priėmė nutarimus. Ž. Ž. Dainų g., aplenkdamas persekiojamą automobilį, užkirto jam kelią, priversdamas A. G. staigiai stabdyti, taip sukėlė pavojingą situaciją. Sprendė iš apklausų, pats papildomai apklausė dalyvius. Tiksliai nepamena, ką pasakojo A. G., jis neneigė, kad aplenkė Ž. Ž. neleistinoje vietoje, po to Ž. Ž. pradėjo jį persekioti, priverstinai sustabdė, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Pasak A. G., jis buvo priverstas keisti judėjimo kryptį. Iš paaiškinimų žinoma, kad Ž. Ž. stovėjo skersai kelio. Liudytoja G. Č. sakė, kad automobilis pradėjo judėti, pati įlipo į riedantį automobilį įjungti rankinio stabdžio, kad nejudėtų. Jis įvykyje nebuvo. Įrodymai buvo iš surinktos bylos medžiagos. Nepamena, ką sakė pareigūnai, buvę įvykio vietoje. Medžiagoje yra įvykio dalyvių duoti paaiškinimai. Apie ikiteisminį tyrimą žino, žino, kad abu buvo kaltinamieji.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad Ž. Ž. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015-02-04 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 173 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, dėl to, kad Ž. Ž. 2014 m. lapkričio 15 d. 14.00 val. Šiauliuose, ties Dainų g. 21 pastatu, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, baigęs manevrą staigiai stabdė nesilaikydamas pareigos imtis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, privertė paskui ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-748/2012) .
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-719/2012).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. Ž. buvo paskirta nuobauda, lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t.y. 173 Eur, ir taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn., t.y. dydis, artimas vidurkiui, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo prisipažino ir gailėjosi dėl savo veiksmų ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Inkriminuojant kaltinimą, buvo nurodyta, jog Ž. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.4 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 136.4 punkte įtvirtinta, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
Nagrinėjant bylą teisme, Ž. Ž. teismui teigė, jog jis neneigia aplenkęs A. G., tačiau paaiškino, kad po lenkimo jis nekliudomai grįžo į savo eismo juostą, keitė važiavimo greitį, bet stabdė tolygiai, ne staigiai, lenkė važiuodamas 55 km/h greičiu, lėtino greitį, kol sustojo, stabdymas buvo tolygus. Tokius jo parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su Ž. Ž. važiavusi G. Č., kuri buvo apklausta liudytoja teisme, parodydama, jog kliūčių baigti lenkimo manevrą Ž. Ž. nebuvo, buvo daug vietos, kitų transporto priemonių priekyje nebuvo, Žydrūnas stabdė švelniai, nesijautė inercijos, A. G. važiavimo krypties keisti nereikėjo, avarinės situacijos nebuvo, automobilis buvo šiek tiek įstrižai, kad A. G. nebėgtų. Teismas remiasi šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, liudytojos parodymais, nes juos teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis A. G.. Pastarasis teisme parodė, kad Ž. Ž. jam ir eismui nekliudė, aplenkė ir stabdė tolygiai, nestaigiai, avarinės situacijos, pavojaus nesukėlė, kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, o jis dėl Ž. Ž. veiksmų nebuvo priverstas keisti judėjimo krypties. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Ž., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, parodė, kad BMW buvo gatvėje, normaliai stovėjo, nebuvo skersai, o A. G. automobilis buvo kitame kieme. Tokios aukščiau išvardintos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad Ž. Ž., lenkdamas A. G. transporto priemonę, neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, baigęs manevrą staigiai stabdė nesilaikydamas pareigos imtis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, privertė paskui ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams A. G. kiek kitaip aiškino įvykio aplinkybes. 2015-01-21 teigė, jog BMW automobilio vairuotojas jį susistabdė užkirtęs jam kelią. Duodamas paaiškinimus 2015-02-03 jis jau teigė, kad Ž. Ž. jį aplenkė skersai pastatydamas mašiną, taip jį priversdamas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį ir sudarė avarinę situaciją. Aiškindamas parodymų pasikeitimo priežastis A. G. teismui teigė, kad baudžiamojoje byloje abu su Ž. Ž. buvo įtariamieji, todėl anksčiau vienas ant kito sakė bet ką, kad tik pakenkti. Teismas pažymi, kad po šio asmenų konflikto kelyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas tiek Ž. Ž. atžvilgiu, tiek A. G. atžvilgiu. Šie asmenys buvo pripažinti įtariamaisiais baudžiamojoje byloje ir davė paaiškinimus. Kas rodo, kad A. G. buvo suinteresuotas ir turėjo pagrindo apkalbėti Ž. Ž.. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad A. G. atžvilgiu 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismas jau priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą ir nuteisė A. G. pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirdamas jam bausmę. Tuo tarpu Ž. Ž. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Esant tokioms aplinkybėms, A. G. paaiškinimus, duotus policijos pareigūnams, teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia, tuo tarpu remiasi A. G. parodymais, duotais teisme.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad Ž. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl vadovaujantis pamatiniu teisės principu – in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo byla Ž. Ž. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302(4) straipsniu, teisėja
nutarė:
Ž. Ž. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 40N-25380230-15, kuriuo Ž. Ž. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.