Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai

atsakovės atstovei advokatei D. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovei B. J., tertieji asmenys D. V., Raseinių 1-asis notarų biuras dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2000 m. ji kas 3-4 mėnesius važiuodavo prašyti, jog T. grąžintų pinigus. Mainais už negrąžintą pinigų sumą T. siūlė ieškovei seną traktorių, vėliau arklį, o jai nesutikus, jie tikino, kad tikrai atsiskaitys ir prašė dar palaukti. 2008 m. liepos mėnesį S. T. mirė. Jo sutuoktinei S. T., 2008-11-12 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atiteko S. T. nuosavybė. Po S. T. mirties ji vėl nuvyko pas S. T., prašė, kad ši grąžintų nesumokėtus pinigus. Susitikimo metu S. T. patikino, kad tikrai grąžins pinigus. 2014 metų birželio - liepos mėnesiais, ji kreipėsi į Ariogalos miestelio seniūną, kurio prašė pagalbos, jog jis jai padėtų atgauti iš T. jai priklausančią 4000 Lt. sumą. Su miestelio seniūnu nuvyko pas S. T.. Pokalbio metu dalyvavo S. T., jos rūpintoja G. V., bei D. A.. Pokalbio metu ieškovė buvo patikinta, jog skola bus grąžinta. Vėliau, 2014 metų rugsėjo mėnesį, ieškovė dar kartą nuvykus atsiimti pinigų, globėjos buvo negražiai priimta, išvaryta iš šių namų ir buvo nurodyta, kad niekas skolų nebegrąžins. 2015-04-17 mirus atsakovei S. T., jos teises ir pareigas perėmė paveldėtoja B. J.. Kadangi atsakovė jai priklausančios pinigų sumos gera valia negražino, todėl ji priversta ginčą spręsti teismine tvarka, ginant savo pažeistas teises.

Liudytojas J. L. parodė, kad 2014 m. birželio mėn. į seniūniją atvyko G. Ž. ir prašė pagalbos. Ji paaiškino, kad S. T. jai skolingas 4000,00 litų už parduotą žemę ir nori, kad šiuos pinigus grąžintų jo sutuoktinė S. T.. Jie kartu nuvažiavo į S. T. gyvenamąją vietą. Dėl ligos S. T. kalbėjo nerišliai, į klausimus atsakė nesuprantamai. Jos globėja G. V. sakė, kad ne jos žemė, todėl ji nieko nežino. Po to kilo konfliktinė situacija ir pokalbis pasibaigė. Patį S. T. pažinojo. Jis buvo miškininkas, jokių neigiamų atsiliepimų apie jį nebuvo girdėjęs.

Liudytojas K. K. parodė, kad į jį daug kartų kreipėsi G. Ž. ir prašė nuvežti į prie Ariogalos gyvenančius T.. Laikotarpiu nuo 2005 iki 2007 m. jis kelis kartus ją vežė pas T.. Jis girdėjo kaip S. T. žadėdavo atsiskaityti už parduotą žemę, bet pinigų nesumokėjo.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji iš G. Ž. sužinojo apie parduotą žemės sklypą. G. Ž. pasiguodė, kad jai negrąžinti 4000,00 litų. Ji kelis kartus važiavo pas T., kad jie grąžintų skolą. Vieną kartą S. T. paskambino ir prašė atvykti į banką. Jie nuvežė G. Ž. į nurodytą vietą. Bet pinigai į S. T. sąskaitą už parduotus grūdus nebuvo pervesti, todėl ir vėl G. Ž. pinigų negavo. Tada jie pareiškė S. T. priekaištus, kad atvežimas į Raseinius taip pat kainuoja.

Liudytoja D. A. parodė, kad 2014 m. vasarą ji važiavo kartu su G. Ž. pas S. T., kuri gyveno pas globėją. S. T. pokalbio metu pripažino, kad yra skolinga G. Ž.. Tada pokalbis buvo draugiškas, ji nusipaveikslavo židinį. Po pokalbio su advokate viskas pasikeitė.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad jis 1996 m. atvežė mamą į Raseinius ir palydėjo į notarinę kontorą. Kai buvo pasirašyta sutartis, jie susėdo į automobilį. Automobilyje S. T. mamai padavė keturis pundelius su pinigais. Ten iš viso buvo 4000,00 litų. Likusius pinigus S. T. įsipareigojo sumokėti per kelis metus. Jam nekilo mintis apie tai, kad mama gali būti apgauta, todėl tą pačią dieną į notarinę kontorą negrįžo ir skolos sutarties nesudarė. Praėjus keliems metams, jie pradėjo važinėti pas S. T. ir prašė grąžinti likusius pinigus. S. T. jis žadėjo skolą grąžinti, bet prašė palaukti. S. T. už laukimą davė jiems vieną priekabą malkų.

Liudytoja D. M. parodė, kad žemės pardavime ji nedalyvavo. Iš mamos sužinojo, kad ji gavo tik pusę pinigų. 1997 m. tuokėsi jos sūnus, tai ji paprašė mamos ar negalėtų vestuvėms duoti pinigų. Mama pasakė, kad iki 2000m. ji turi palaukti. Nuo 2000 m. mama važinėjo pas T. su prašymu grąžinti skolą, bet pinigų nei karto negavo. Jis pati jau netikėjo, kad yra galimybė atgauti pinigus. Pasitarusi su teisininku, liepė mamai iš S. T. gauti skolos raštelį. Nuvykus pas S. T., jis atsisakė rašyti skolos raštelį.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis nuolat bendravo su T. Jis niekada nematė atvažiuojančių asmenų, kurie prašytų grąžinti kokią nors skolą.

Liudytoja G. V. parodė, kad ji slaugė sunkiai sergančią S. T.. Jai buvo pripažinta senatvinė demencija. Buvo dienų, kai jos protas prašviesėdavo ir buvo galima normaliai kalbėtis. S. T. apie skolas nieko nepasakojo. Kai į namus atvyko G. Ž., ji nustebo ir nieko rišlaus apie skolą nepapasakojo. Jai buvo svarbu išsiaiškinti apie skolą, todėl išvažiavus svečiams kelis kartus klausė S. T. apie skolą. Teta net pyktelėjo dėl to, kad nuolat yra klausinėja apie kažkokias skolas.

Liudytojas A. K. parodė, kad pažinojo S. T., su juo bendravo. Iš S. T. sužinojo, kad jis nusipirko 8 hektarus žemės. Kiek už žemę sumokėjo, S. T. jam nesakė, tik patvirtino, kad pirko nebrangiai. Apie jokias skolas S. T. nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatyta, jog 1996 m. liepos 29 d. ieškovė G. Ž. sudarė notaro patvirtintą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su S. T.. 2008 m. liepos mėnesį mirus S. T. minėtą žemės sklypą, paveldėjo jo žmona S. T., o po jos mirties, jos sesuo B. J..

Ieškovė G. Ž. 2014-12-12 kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, motyvuodama tuo, kad sudarius 1996 m. liepos 29 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį S. T. ieškovei taip ir nesumokėjo dalies pinigų, - 4000 Lt, už minėtą žemės sklypą. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta notarinėje kontoroje. Šalims sutarties sudarymo aplinkybės ir sąlygos abejonių nekėlė. Nupirktas žemės sklypas buvo įregistruotas viešajame registre. Ieškovė, būdama įsitikinusi kad yra apgauta, turėjo galimybę savo pažeistas teises apginti, bet to nepadarė. Sutartis įvykdyta pilnai ir nutraukti jos ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Sutarties sudarymo dieną galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Šio kodekso 260 straipsnis numatė, kad jeigu pirkėjas atsisako priimti pirktą daiktą arba sumokėti už jį nustatytą kainą, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Bylos medžiagoje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad už nupirktą žemę pinigai nesumokėti. Ieškovės vykimas su šeimos nariais ar kaimynais pas pirkėją, vėliau pas jo žmoną, neįrodo įsiskolinimo buvimo faktą. Byloje apklausti liudytojai D. M., J. Ž., D. A., K. K., E K., J. L. tik patvirtino faktą, kad buvo važiuojama pas T., bet skolos atsiradimo aplinkybių nežinojo ir paaiškinti jų negalėjo.

Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.

Taikant šį išaiškinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas ieškovės pažeistai teisei ginčyti prasideda nuo ginčijamos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento, tai yra nuo 1996 m. liepos 29 d. Kadangi minėtoje sutartyje nebuvo numatytas terminas iki kada S. T. turėjo atsiskaityti su ieškove, ir, kaip paaiškino pati ieškovė, jis už žemę turėjo sumokėti iš karto po sutarties sudarymo, tačiau ji gavo tik dalį pinigų, tai yra 4000 Lt. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė nuo sutarties sudarymo momento žinojo, kad S. T. yra nesumokėjęs likusios 4000 Lt sumos už įsigytą žemę. Be to, pati ieškovė nurodė, kad nuo sutarties sudarymo momento, ji kas 3-4 mėnesius važiuodavo prašyti, kad S. T. sumokėtų jai likusią pinigų dalį, tačiau pinigų taip ir neatgavo ir iki šiol niekur nesikreipė ir savo pažeistos teisės negynė.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki kodekso įsigaliojimo, o iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Toks reguliavimas reiškia, kad tuo atveju, kai ieškinio senaties terminų eiga prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK ir dėl pažeistų teisių gynybos į teismą kreipiamasi galiojant 2000 m. CK, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai. Byloje nustatyta, kad sudarant ginčijamą žemės pirkimo – pardavimo sutartį galimai buvo pažeistos ieškovės teisės. Šią aplinkybę ieškovė žinojo nuo sutarties sudarymo momento, tai yra dar neįsigaliojus 2000 m. CK, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1996 m. liepos 29 d. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos 1964 metų Lietuvos Civilinio kodekso nuostatos. Šio kodekso 84 straipsnis 1 dalis numatė trejų metų ieškininės senaties terminą, o 90 straipsnis numatė, kad ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Ginčijama žemės pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 1996 m. liepos 29 d., todėl ieškininės senaties terminas, per kurį ieškovė galėjo kreiptis į teismą gindama savo pažeistas teises, suėjo 1999 m. liepos 29 d. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė praleido ieškininio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškovė prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau ieškovės pozicija rodo, kad ji, žinodama apie pažeistą teisę, į teismą nesikreipė be jokios pateisinamos priežasties ir savo teisės negynė įstatymo nustatytu laiku ir būdais. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas mano, kad atnaujinti praleisto ieškininės senaties termino nėra pagrindo, nes nėra svarbių, pateisinančių priežasčių. Kadangi ieškovės reikalavimams ieškinio senaties terminas pasibaigė, byloje nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes nebuvo konstatuotos svarbios jo praleidimo priežastys, teismas ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmeta, nes atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį (1964 m. CK 85 str. 2 d., 2000 m. CK 1.126 str. 2 d.).

Atmetus ieškinį dėl senaties pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, ieškinio argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumo materialinio teisinio reikalavimo prasme, nenagrinėtini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-761/2003 ir kt.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovės ieškinį, jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Netenkinus ieškinio, sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Atsakovė šioje byloje patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Visos šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, pateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 250,00 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti 2014 m. gruodžio 15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 8,0800 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , areštą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.