Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sarteksas“ ieškinį atsakovei UAB „Beltateksas“ dėl iškeldinimo iš negyvenamų patalpų ir netesybų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovai, atsižvelgdami į tai, jog įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-13296-435/2009 atsakovei buvo perkeltos nuomininko teisės į ginčo patalpas pagal ieškovės ir UAB „Autooazė“ 2004 m. gegužės 14 d. sudarytą nuomos sutartį, nurodė atsisakantys ieškinio ir prašė bylą nutraukti bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu ir toliau laikėsi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, priimtas naujas sprendimas, ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Iš dalies tenkindamas atsakovės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi (b.l. 209-213, t. 1) Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodydamas, kad, byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovė būtų įvykdžiusi ieškovės teisme pareikštą reikalavimą, apeliacinės instancijos teismui šios aplinkybės nekonstatavus, atsakovei šią aplinkybę neigiant, apeliacinės instancijos išvada, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės ieškovei, vertintina kaip netinkamas CPK 94 str. taikymas. Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog bylą nagrinėjant kasacine tvarka buvo patirta 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tvarka ieškovui atsisakius ieškinio reglamentuojama CPK 94 str. 1 d., pagal kurią šalis, privalanti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nustatoma priklausomai nuo ieškinio atsisakymo pagrindų - jeigu ieškovas ieškinio atsisako dėl to, jog atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos tenka atsakovui, visais kitais atvejais išlaidas privalo atlyginti ieškovas. Toks teisinis reglamentavimas vertintinas kaip suderintas su CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta bendrąja procesine taisykle, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos tenka tai proceso šaliai, kurios nenaudai priimtas procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Kartu nustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, žvelgiant per esminiais laikytinų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų prizmę, turi užtikrinti, jog bylinėjimosi išlaidos tektų būtent tai proceso šaliai, dėl kurios kaltės buvo inicijuotas po ieškinio atsisakymo nutrauktas civilinis procesas. Dėl to CPK 94 str. 1 d. pateikta formuluotė „atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino“ negali būti vertinama siaurai kaip apsiribojanti atvejais, kai atsakovas atlieka konkrečius veiksmus, kuriais tiesiogiai patenkinami ieškinio reikalavimai, bet privalo būti aiškinama plečiamai, t.y., kaip apimanti visas situacijas, kai atsakovas atlieka veiksmus, pašalinančius ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu priežastis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė dar iki kreipdamasi į teismą CK 6.482 str. nustatyta tvarka siūlė atsakovei pratęsti nuomos sutartį naujomis sąlygomis, nustatytomis ieškovės su UAB „Autooazė“ 2004 m. gegužės 14 d. sudaryta nuomos sutartimi (b.l. 14, 16, t. 1), tačiau atsakovė šiuos pasiūlymus atmetė (b.l. 15, 17, t. 1), nesutikdama su minėtoje 2004 m. gegužės 14 d. nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydžiu. Kaip matyti iš ieškinio turinio, būtent susiklosčiusi situacija, kai atsakovė atsisakė pratęsti sutartį ieškovės pageidaujamomis sąlygomis, o kartu ir nesutiko išsikelti iš nuomojamų patalpų ir nulėmė būtinybę kreiptis į teismą siekiant apginti ieškovės turtinius interesus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šios savo pozicijos atsakovė laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, net ir ieškovės atstovams 2008 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje (b.l. 95, t. 1) pakartojus nuostatą dėl sutikimo pratęsti sutartį su atsakove ieškovės su UAB „Autooazė“ sudarytoje 2004 m. gegužės 14 d. nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis, atsakovės atstovui vienareikšmiškai nurodžius nesutinkant su akivaizdžiai per didele ieškovės pageidaujama nuomos mokesčio suma, toliau siūlė pratęsti sutartį ieškovei mažiau palankiomis sąlygomis (b.l. 86, t. 1). Net ir pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovei nepalankų 2008 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimą (b.l. 100-104, t. 1), teikdama apeliacinį skundą (b.l. 111-119, t. 1) atsakovė nurodė ieškovės pasiūlymą dėl sutarties atnaujinimo vertinanti kaip nepagrįstą. Atsakovės pozicija pasikeitė jau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kai atsakovė kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu (b.l. 157-158, t. 1) dėl nuomininko teisių pagal ieškovės su UAB „Autooazė“ 2004 m. gegužės 14 d. sudarytą nuomos sutartį perkėlimo, t.y. teismine tvarka pareiškė reikalavimą, kurio patenkinimas sukurtų tarp šalių teisinis santykius, analogiškus tiems, kuriuos nuo pat pradžių siūlė ieškovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų iki kreipimosi į teismą informavusi ieškovę apie savo pozicijos pokyčius, t.y. atsakovė, užuot taikiai išsprendusi teisminį ginčą sutikdama su ieškovės išdėstyta pozicija, iniciavo dar vieną teisminį procesą. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog pateikdama teismui ieškinį dėl nuomininko teisių perkėlimo, atsakovė šiame ieškinyje nurodė, kad ieškovė jai nesiūlė pratęsti sutarties naujomis sąlygomis, prie ieškinio nepridėjo nagrinėjamoje byloje esančių šioje nutartyje jau minėtų ieškovės pasiūlymų dėl sutarties pratęsimo. Nurodytų aplinkybių kontekste ieškovės atsiliepimo į ieškinį nepateikimas ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13296-435/2009 priimto 2009 m. birželio 18 d. sprendimo už akių (b.l. 166, t. 1) neginčijimas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pateiktas ieškinio reikalavimas atitinka ieškovės interesus ir tą poziciją, kuri paskatino ieškovę pareikšti ieškinį nagrinėjamoje byloje ir kurios ieškovė laikėsi viso teismo proceso metu, pagrįstai laikytinas pasyvia procesinės gynybos forma, užtikrinančia operatyvią tiek civilinio proceso pagal atsakovės ieškinį, tiek ir nagrinėjamos civilinės bylos baigtį, o kartu ir ieškovės interesus atitinkantį nuomos teisinių santykių tarp šalių sureguliavimą. Šios ieškovės pozicijos nuoseklumą patvirtina ir po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai, jog, kaip minėta, ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ieškovė grindė aplinkybe, kad atsakovė nesutinka pratęsti nuomos sutarties ieškovės pageidaujamomis sąlygomis, ieškinio ieškovė nurodė atsisakanti po to, kai, atsakovei persigalvojus, tarp šalių buvo sukurti nuomos teisiniai santykiai, analogiški tiems, kuriuos ieškovė atsakovei siūlė dar iki kreipimosi į teismą, t.y. atsakovė savo veiksmais pripažino ieškovės siūlytas naujas nuomos sutarties sąlygas pagrįstomis ir iniciavo pagrindų ieškiniui dėl iškeldinimo pareikšti išnykimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinio pareiškimą ir ilgą civilinį procesą nagrinėjamoje byloje nulėmė būtent nesąžiningas atsakovės elgesys, jog atsakovei iš karto sutikus su tomis nuomos sąlygomis, kurios buvo nustatytos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu už akių, ieškovė būtų neturėjusi teisinio pagrindo kreiptis į teismą, jog procesas taip ilgai tęsėsi būtent dėl atsakovės atsisakymo pripažinti ieškovės pateikto pasiūlymo pagrįstumą, t.y. visos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje vertintinos kaip atsiradusios dėl atsakovės kaltės. Nors atsakovė savo veiksmais tiesiogiai ir neįvykdė ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų, vertinant ieškovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens interesus, akivaizdu, jog ieškinys dėl iškeldinimo buvo pareikštas siekiant gauti didesnį nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, ieškovė neturėjo teisinių svertų siekti, kad atsakovė būtų įpareigota koreguoti nuomos teisinius santykius taip, kad ieškovė galėtų gauti jos pageidaujamo dydžio nuomos mokestį, todėl atsakovės po civilinės bylos iškėlimo pareikštas sutikimas su ieškovės pradiniu pasiūlymu laikytinas atitinkančiu ieškovės interesus, kurių pažeidimas ir sąlygojo kreipimąsi į teismą, t.y. ieškovės atsisakymas nuo ieškinio buvo nulemtas atsakovės veiksmais pašalinto ieškovės finansinio intereso pažeidimo, todėl patenka į plečiamai aiškintiną CPK 94 str. 1 d. pateiktos formuluotės „atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino“ sąvoką. Dėl nurodytų priežasčių tiek ieškovės, tiek teismo nagrinėjamoje byloje patirtas išlaidas privalo atlyginti atsakovė. Nepagrįsta laikytina ir bylos nagrinėjimo metu atsakovės išdėstyta pozicija, jog dėl ieškinio atsisakymo bylą nutraukęs apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 87 str. 2 d., privalo grąžinti 75% ieškovės už ieškinį ir atsakovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio dalies grąžinimas ieškinio atsisakymo atveju vertintinas kaip finansinė paskata ieškovui, procesinė priemonė, skatinanti ieškovą nuolat vertinti savo reiškiamo reikalavimo pagrindus ir vengti beprasmio bylos nagrinėjimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės, šalims nekeičiant savo pozicijos buvo priimtas teismo sprendimas, todėl grąžinti už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį nėra teisinio pagrindo. Kalbant apie atsakovės sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, CPK 87 str. 2 d. šio mokesčio atžvilgiu būtų taikoma tuo atveju, jeigu atsakovė būtų atsisakiusi apeliacinio skundo (CPK 308 str.) ir taip išreiškusi valią nebetęsti civilinio proceso, taip pat tuo atveju, jeigu su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susiję ieškovės ieškinio atsisakymo pasekmės būtų taikomos ieškovės atžvilgiu, nes viso priešingos šalies sumokėto žyminio mokesčio priteisimas iš šalies, iniciavusios proceso nutraukimą, neatitiktų CPK 87 str. 2 d. nuostatų įtvirtinimo civilinio proceso teisėje tikslų. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų lengvatų taikymas proceso šalies, kurios nenaudai byloje priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, atžvilgiu, pastarajai nepripažįstant savo pozicijos nepagrįstumo, CPK nenumatytas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismui 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukus, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis - 86,50 Lt (b.l. 6-7, t. 1), viso proceso metu ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas - 4500 Lt (b.l. 8, 151, 203, t. 1), taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos teismų patirtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu - 41,60 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priteisti iš atsakovės UAB „Beltateksas”, juridinio asmens kodas 134354971, 86,50 Lt (aštuoniasdešimt šešių litų 50 ct) žyminį mokestį ir 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „Sarteksas”, juridinio asmens kodas 134354829.

Priteisti iš atsakovės UAB „Beltateksas”, juridinio asmens kodas 134354971, valstybei 41,60 Lt (keturiasdešimt vieną litą 60 ct) teismų patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.