- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1491-112/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
- Kategorijos
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1491-112/2015
Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-05459-2015-2)
NUTARTIS
2015 m. rugsėjo 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal K. A. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Eurobankrotas“. Nurodė, kad dirba UAB „Ketus“ vadybininku, gauna apie 395 Eur darbo užmokesčio per mėnesį neatskaičius mokesčių. Nuosavybės teise turi pastatą ir žemės sklypą, kurie yra areštuoti ir naudojimasis jais yra apribotas, be to, turi 9000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini);“ akcijų, kurių nominali vertė yra 2606,58 Eur. Taip pat nurodė, jog visų jo susidariusių bendrų įsiskolinimų suma kreditoriams siekia 221 590,30 Eur ir jų pagal savo turtinę padėtį jis įvykdyti negali. Pateikė kreditorių sąrašą ir duomenis apie antstolių kontorose jo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-01 nutartimi pareiškimą tenkino, iškėlė pareiškėjui K. A. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Eurobankrotas“, patvirtino 600 Eur lėšų bendrą sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, patvirtino 310 Eur lėšų sumą per mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kad bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 221 59,30 Eur. Pareiškėjas nuosavybės teise turi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje: pastatą – prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini); 0,00630 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);; 0,1661 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);. Pareiškėjo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. K. A. nuosavybės teise priklauso 9000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 2606,58 Eur. Pareiškėjas nėra Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje. Pareiškėjas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2015 m. kovo 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini);“ vadybininku, jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 395 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, t.y. 321 Eur per mėnesį po mokesčių. Pareiškėjas net ir turėdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuriuo disponavimas, pradėjus priverstinį skolų išieškojimą, yra suvaržytas ir gaudamas nedideles pajamas, neturi pakankami lėšų padengti susidariusius skolinius įsipareigojimus, o šių įsipareigojimų suma didesnė nei 7500 Eur. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą nėra. Atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų visiems jo kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus, juolab, kad pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kurį tinkamai panaudojus bankroto procese, galima gauti papildomų pajamų. Bankroto procese galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, tai atitiks kreditorių interesus.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas tapo nemokus būtent dėl savo nesąžiningų veiksmų, t. y. dėl 2009-02-09 sandorio, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, šis sprendimas įsiteisėjo 2013-03-28. Nuo šio teismo sprendimo nepraėjo 3 metai, dėl to pareiškėjas neatitinka FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyto sąžiningumo kriterijaus. Tai, kad teismas šios aplinkybės neįvertino rodo ir skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytos suinteresuotų asmenų ir paties pareiškėjo pavardės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas K. A. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas nesąžiningas. Apeliantas nepateikė duomenų, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą tapo nemokus dėl sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus. Apeliantas nepagrįstai tokio sandorio sudarymo pradžią skaičiuoja nuo 2012-10-26 sprendimo, nes sandoris, kuris paminėtu sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu buvo sudarytas 2009-02-09. Be to, šis sandoris neturėjo esminės įtakos pareiškėjo nemokumui.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjui iškėlė, nes nustatė, kad jis atitinka formalius įstatyme nustatytus nemokumo kriterijus ir nėra duomenų, liudijančių jo nesąžiningumą. Apelianto manymu, pareiškėjas tapo nemokus būtent dėl savo nesąžiningų veiksmų, t. y. dėl 2009-02-09 sandorio, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, šis sprendimas įsiteisėjo 2013-03-28. Nuo šio teismo sprendimo nepraėjo 3 metai, dėl to pareiškėjas neatitinka FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyto sąžiningumo kriterijaus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo K. A. įsiskolinimas kreditoriui R. J. yra 14 253,39 Eur. Pareiškėjo 2009-02-09 sudaryta paskolos sutartis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimu pripažinta negaliojančia CK 6.67 str. pagrindu, kaip pažeidžianti kreditoriaus R. Jakšto interesus. Sprendimas įsiteisėjo 2013-03-28. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad būtent nuo šios datos skaičiuotinas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytas 3 metų terminas. Tačiau tai, kad nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu nepraėjo treji metai, savaime nereiškia, kad asmeniui negali būti keliama bankroto byla FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu pagrindu, nes būtina nustatyti, kad būtent dėl tokio negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymo asmuo tapo nemokus. Šiuo atveju pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriui R. J. (14 253,39 Eur) yra nedidelis, lyginant su bendra pareiškėjo įsiskolinimų sumą (221 590,30 Eur) ir sudaro tik 6,4 proc. Teismo vertinimu, pareiškėjo įsiskolinimas apeliantui nebuvo esminis, nulėmęs pareiškėjo nemokumą, nes didžiąją skolos dalį sudaro pareiškėjo skolos bankams bei antstolei V. D., tačiau svarbu paminti, kad šie kreditoriai neprieštaravo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Taigi nors 2009-02-09 paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, tačiau tai nebuvo sandoris, nulėmęs pareiškėjo nemokumą, dėl to nesant abiejų būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu pagrindu.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsisakymas kelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, jo turimo turto, kuris yra areštuotas, nepakaktų įsipareigojimams padengti, o kitų sąlygų, numatytų FABĮ 5 str. 8 d., dėl kurių pareiškėjui negalima būtų kelti bankroto bylos nenustatyta.
Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.