- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 1-1962-825/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01618-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- V. P., T. E.
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorams Donatui Jačiauskui, Jonui Šarkui, nukentėjusiesiems V. P., T. E., kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje rinktinėje darbo saugos inspektoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (asmens teigimu) (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 5 d. teistas Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. 6 MGL (780 litų) bauda, bauda sumokėta 2015 m. vasario 13 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. kaltinamas, kad 2014 m. lapkričio 22 d., nuo 12.30 val. iki 14.30 val., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius, garsiai šaukdamas blaškėsi kieme, daužė kieme, prie lentos pritvirtintas pašto dėžutes, nulaužęs pašto dėžutes laikančią lentą, trenkdamas ja į namo laiptinės duris, išdaužė namo laiptinės durų stiklą, nulaužė durų rankeną - šiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 22 d., nuo 16:00 val. iki 16.30 val., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio K. Petrausko g. 44, Kaunas, laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį grasino bandžiusiam jį sudrausminti nukentėjusiajam T. E. garsiai šaukdamas „užmušiu“, „papjausiu“, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis G. V. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 22 d., buvo šeštadienis, buvo išmestos namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo pašto dėžutės. Jos jam per langą matosi, labai negražu. Jis atsinešė laužtuvą, neapsirengęs, galvojo greitai sutvarkys. Su laužtuvu daužė. Blaivus buvo. Padalino į dalis ir nuėjo atsivežti konteinerio. Parėjo namo sušilti, o dėžę paliko, ten kur padalino. Buvo namie, klausė muzikos. Atidarė duris, buvo policininkas. Nebuvo rankose peilio. Iškart uždarė. Nesiaiškino su policininkais, nes jį yra smarkiai sumušę policininkai, jis jų bijo. Kai reikėjo eiti į butą, jis neturėjo pasiėmęs raktų. Puolė į visus butus skambinti. Šaukė, kad įleistų, nes jam šalta. Turėjo laužtuvėlį. Kad atidarytų spyną, stiklo kraštą pramušė ir atsidarė duris. Eimontą matė, kai buvo atvažiavus antrą kartą policija. Vėliau kalbėjo su policija, kaip žmona buvo. Žmona atvažiavo tarpe policininkų atvažiavimo. Žmona sakė, kad kieme policininkai. Tada žmona nuėjo į virtuvę valgyti padaryti. Policininkai skambino į duris, jis su jais kalbėjo per duris, per akutę, neatidarė durų. Eimontą matė, kaip policininkas stovėjo, už jo stovintį. P. nematė. Nesitrankė bute. Jis yra šmeižiamas, todėl, kad jam keliami kaltinimai išgalvoti, jam kerštaujama, nes jiems nepatinka muzika. P. baimė, kad duris išlauš, jis bijo. Nepripažįsta civilinių ieškinių. Spynos netvarkė, nes ji nebuvo sugadinta, stiklą įdėjo. Pakeitė rankeną, nes buvo nulaužta, nežino, kas nulaužė.
Nukentėjusysis T. E. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 22 d. buvo su šeima, 3 mažamečiai vaikai buvo namie. Išgirdo triukšmą, riksmus, matė, kad daužoma pašto dėžutė. Su žmona išėjo į balkoną ir pamatė siautėjantį V., kuris bėgiojo su lenta, kur anksčiau buvo pritvirtinta pašto dėžutė. Kieme jis siautėjo, daužė į žemę, plūdosi keiksmažodžiais: „kurvos, b..t užmušiu, sukos“. Periodiškai pribėgdamas prie durų, jas padaužydamas. Truko nuo pusvalandžio iki valandos, po valandos nurimo. Akivaizdžiai girtas, neadekvačiai besielgiantis. Laiptinės durys užrakinamos raktu. Jis gyvena jų laiptinėje, turi raktą. Jo toks elgesys ne pirmas kartas. Dar po gero pusvalandžio į duris paskambino kaimynas P., klausė ar matei, kas padaryta su durimis. Matė durų stiklo šukių primėtyta, šiek tiek sukruvintų, apdaužytas duris, išorinė išlaužta rankena, lenta mėtėsi, kieme mėtėsi pašto dėžutė. Kaimynas P. iškvietė policiją. Policijos jis (V.) neįsileido. Parašė pareiškimą dėl suniokoto turto. Vėliau apie 16 val. pradėjo triukšmauti laiptinėje. Atbėgdavo į antrą aukštą, į kaimyno duris pasibelsdavo, vėl keiksmai, grasinimai, tęsėsi, kokį pusvalandį. Tada iškvietė policiją. Buvo ir išėjęs, kad nusiramintų. Jis nereaguoja, arba atsako grasinimais ir agresija. 2 - 3 kartus buvo nusileidęs, kad nusiramintų. Buvo išbėgęs į laiptinę su peiliu. Jis išbėgo, sakė: „užmušiu, papjausiu suka“. Atvykus pareigūnams, nesitikėjo, kad ten pareigūnai beldžia, jis išbėgo su peiliu, žengė gal žingsnį, pamatė, kad pareigūnai, grįžo atgal. Pareigūnai matė, kad buvo su peiliu. Daugiau durų jis neatidarė. Nustojo triukšmauti, po kurio laiko atvažiavo jo žmona. Įėjo į butą, kai pareigūnai buvo automobilyje. Daugiau jis netriukšmavo. Vaikams po šiai dienai negali paaiškinti kodėl dėdė lakstė, vaikai girdėjo, išsigando. Ieškinį pilnai palaiko. Sudrumsta jo šeimos, nepilnamečių vaikų ramybė. Tiesioginę grėsmę patyrė. Grasino nužudyti ir papjauti. Bijo jo. Per patį įvykį jautė grėsmę, nes žmogus neadekvačiai elgiasi, stovi prieš su peiliu. Grasino jam šeimos akivaizdoje, dėl to jaučia grėsmę.
Nukentėjusysis V. P. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 22 d. buvo parduotuvėje. Grįžo, pamatė sudaužytas dėžutes kieme, dalis prie garažo, dalis po V. langais, laiptinės durys sudaužytos, stiklas išdaužtas. Jokių asmenų nematė. Ėjo pas kaimynus ir klausė, ar girdėjo, ar matė. Įtarimas kilo ant kaimyno V.. Tomas patvirtino, kad matė V. daužantis kieme. Nusprendė paskambinti policijai. Atvyko policija, nufotografavo, surašė protokolą. Pabandė belstis kaimynui, neįsileido. Policija išvažiavo, vėl prasidėjo triukšmas, V. lakstymas. Triukšmas, rėkimas, keiksmai, kad užmuš. Triukšmas vyko laiptinėje. Žmona sustabdė, kad neitų, kad gali sužaloti. Triukšmas iš V. buto. Toliau nusprendė, kad reikia kviesti policiją. Atvažiavo policija, jis ėjo pasitikti policininkų. Nulipo žemiau prie įėjimo. E. buvo aukščiau, V. staiga atidarė duris, pamatė, kad rankoje peilis. Ir staigiai uždarė duris. Policininkai ėjo į automobilį rašyti protokolo. Kol surašė, matė, kai atėjo V. žmona. Pasakė policininkui, kad atėjo žmona. Ieškinį palaiko, sveikata sutrikdyta, gyvena nervinėje įtampoje, įvykio metu pajuto didžiausia baimę, praeiti pro duris baisu.
Liudytoja J. E. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 22 d., apie 11 val. dienos, kieme pasigirdo triukšmas. Trankymas į laiptinės duris pirmame aukšte. Išėjo. Iš pradžių išgirdo keiksmažodžius: „b..t, gaidžiai“. Pačių durų nesimato, bet mažas tarpas ir buvo G. V.. Pasitrankė prie durų, spardė. Paskui išėjo į balkoną, matė, kad užėjo (V.) už namo kampo, mėtė senas pašto dėžutes. Iš kampo atsivilko, nes jos buvo padėtos ant žemės. Nuo jų atsilupo lentą, su ta lenta prie durų ir pasigirdo stiklo dūžiai. Paskui žmogus įėjo į butą. Jis gyvena 1 aukšte, 5 bute. Nusileido į apačią, žmogus triukšmavo, bijojo leistis. Sutrikdė ir rimtį, poilsį, vaikai labai išsigando. Po kiek laiko kaimynas P. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi V. pradėjo triukšmauti ir durys suniokotos. Pareigūnai atvyko, V. buvo bute ir jų neįsileido. Paskui antrą kartą V. pradėjo laiptinėje triukšmauti. Išgirdo jo balsą, jis trankėsi laiptinėje. Rėkavo: „užmušiu, gaidžiai, b..t“. Buvo užlipęs iki antro aukšto. Išėjo į laiptinę su vyru, buvo kaimynas P., buvo P. žmona. V. buvo palypėjęs žemiau, nieko jam nesakė, bet girdėjo kaip sakė vyrui, kad užmuš. Po įvykio laiptinėje išdaužytas stiklas, rankena suniokota, pagaliai.
Liudytoja E. A. patvirtino parodymus duotus ikiteisminiame tyrime (I tomas, 33 b. l.), kad būnant namuose išgirdo stiprų daužymąsi iš laiptinės. Tik atidariusi duris išgirdo apačioje stiklo dūžius, išsigando ir sugrįžo atgal į butą. Girdėjo vyriškus riksmus, keiksmažodžius. Kai išeidinėjo iš laiptinės matė, kad yra sudaužyti durų stiklai, nulaužtą rankeną, matė kieme besimėtančias pašto dėžučių dalis. Tą dieną buvo išsigandusi, buvo nejauku eiti į laiptinę.
Liudytoja N. V. paaiškino, kad atvažiavo aplankyti vyro, atvežė valgyti. Jis atidarė duris, nuėjo į virtuvę. Ji virtuvėje tvarkėsi, pastebėjo, kad trūksta grietinės, nuėjo į parduotuvę. Šiek tiek buvo išgėręs (V.). Labai normaliame stovyje. Kai grįžinėjo iš parduotuvės pastebėjo policijos mašiną. Įėjo į laiptinę, atsidarė duris, pamatė, kad lipa policininkai. Įėjo į butą ir uždarė duris, nuėjo toliau ruoštis į virtuvę. Skambino į duris kažkas, vyras žiūrėjo koridoriuje. Niekas laiptinėje nekrito į akis. Žino, kad buvo išlaužta durų rankena ir stiklas išdaužtas. Nematė, kas padarė.
Liudytojas K. B. patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (I tomas, 31 b. l.), kad pasibeldus į buto Nr. 5 duris, ilgą laiką jų niekas neatidarė, nors girdėjosi šūkavimai, trenksmai, daužymasis. Dar kartą pasibeldus į duris, šūkaudamas, rėkaudamas neaiškius žodžius, duris atvėrė vyriškis, kurio kairėje rankoje buvo peilis. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, elgėsi neadekvačiai. Pamatęs pareigūnus, jis keikdamasis necenzūriniais žodžiais staigiai uždarė duris. Duris užrakino, atsisakė bendrauti ir paaiškino, kad žino visas savo teises apie galimą triukšmavimą iki 18 valandos, bei papildomai paaiškino, kad keletą sekundžių teko matyti. Buvo triukšmas, kai atvyko. Buvo pareiškimas gautas, vietoje buvo surašytas, tą pačią dieną. Komisariate pateikia, negali pasakyti, kada registruoja.
Liudytojas M. P. patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (I tomas, 30 b. l.), kad pasibeldus į buto Nr. 5 duris, ilgą laiką jų niekas neatidarė, nors girdėjosi šūkavimai, trenksmai, daužymasis. Dar kartą pasibeldus į duris, šūkaudamas, rėkaudamas neaiškius žodžius, duris atvėrė vyriškis , kurio kairėje rankoje buvo peilis. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, elgėsi neadekvačiai. Pamatęs pareigūnus, jis keikdamasis necenzūriniais žodžiais staigiai uždarė duris. Duris užrakino, atsisakė bendrauti ir paaiškino, kad žino visas savo teises apie galimą triukšmavimą iki 18 valandos, bei papildomai paaiškino, kad pamena, atvažiavus, durų stiklas buvo išmuštas, iškart neįsileido, berods pirmas aukštas. Elgėsi neadekvačiai. Paskui pareiškimus priėmė.
Teismo posėdžio metu ištirta.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 11 – 14 b. l.) nustatyta, kad įvykis vyko K. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, įvažiuojant į namo kiemą, po kaire puse matėsi naujos pašto dėžutės, po dešine puse, prie namo išverstos senos pašto dėžutės, viena jų kieme, prie garažo vartų. Laiptinės durų rankena nulaužta, išdaužytas durų stiklas, stiklo duženos sukritę prie durų, ant žemės iš vidaus ir lauko pusės.
Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. S-2 (I tomas, 37 b. l.) nustatyta, kad bendrovė civilinio ieškinio nereikš, kadangi daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkas G. V. bendro naudojimo laiptinės lauko durų stiklą įstiklino, sulaužytą lauko durų spyną ir rankeną sutvarkė.
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacija Nr. 41D(K)-751 (I tomas, 45 – 49 b. l.) nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 22 d., 14 val. 04 min., ir 16 val. 10 min. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoti piliečio pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl viešosios tvarkos pažeidimo adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. V. 2014 m. lapkričio 22 d., nuo 12.30 val. iki 14.30 val., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius, garsiai šaukdamas blaškėsi kieme, daužė kieme, prie lentos pritvirtintas pašto dėžutes, nulaužęs pašto dėžutes laikančią lentą, trenkdamas ja į namo laiptinės duris, išdaužė namo laiptinės durų stiklą, nulaužė durų rankeną - šiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, 2014 m. lapkričio 22 d., nuo 16:00 val. iki 16.30 val., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį grasino bandžiusiam jį sudrausminti nukentėjusiajam T. E. garsiai šaukdamas „užmušiu“, „papjausiu“, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Dėl tokių kaltinamojo įžūlių veiksmų aplinkiniai asmenys pasijuto nejaukiai, buvo kviečiama policija. Kaltinamojo G. V. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinus požymius ir kvalifikuota teisingai.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas ne vien tik dėl chuliganiškų paskatų ir asmeninių ar kitokio pobūdžio motyvų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Paskatų buvimas ne visuomet neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai kaltininkas viešoje vietoje sprendžia jam iškilusias problemas tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-410/2012 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538-788/2015. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/1161593).
Niekas ne ginčija, su tuo sutinka ir kaltinamasis G. V., kad baudžiamojoje byloje nagrinėjami įvykiai įvyko 2014 m. lapkričio 22 d., nuo 12.30 val. iki 16.30 val., gyvenamojo namo, esančio K. Petrausko g. 44, Kaune, kieme bei laiptinėje.
Kaltinamasis G. V. nurodė, kad jis netriukšmavo, necenzūrinių žodžių nevartojo, niekam negrasino. Anot jo, jis norėjo sutvarkyti bendro naudojimo pašto dėžutes. Atsinešė laužtuvą ir jas daužydamas bandė perskirti. Laiptinės langelį išdaužė, nes niekas jam neatidarė durų, jis negalėjo patekti į laiptinę, buvo neapsirengęs, nes galvojo greitai sutvarkys. Tokie kaltinamojo G. V. parodymai iš esmės neprieštarauja kitų liudytojų parodymams bei byloje esantiems įrodymams.
Kaltinamasis G. V. nurodo, kad įvykio metu jis buvo blaivus, bet tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo T. E. bei liudytojos N. V., kaltinamojo sutuoktinės, parodymams, kurie teigia, kad kaltinamasis G. V. įvykio metu buvo neblaivus.
Kaltinamasis G. V. teigia, kad jis norėjo sutvarkyti bendro naudojimo pašto dėžutes ir dėl to jas daužė. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai, nes nukentėjęs T. E., liudytoja J. E. nurodė, kad pašto dėžutes jis daužė siautėdamas, vandališkai, lenta, daužė jas į žemę, plūdosi keiksmažodžiais. Tai patvirtina ir nukentėjęs V. P. po įvykio pamatęs sudaužytas dėžutes kieme: „dalis prie garažo, dalis po V. langais“. Tai patvirtinama Įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 11 – 14 b. l.), kuriame nurodoma, kad: „po dešine puse, prie namo išverstos senos pašto dėžutės, viena jų kieme, prie garažo vartų“.
Nors kaltinamasis G. V. teigia, kad jis išdaužė namo laiptinės durų stiklą, bet nenulaužė durų rankenos, jo parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai. Įvykio vietos apžiūros protokole (I tomas, 11 – 14 b. l.) nurodoma, kad: „Laiptinės durų rankena nulaužta, išdaužytas durų stiklas, stiklo duženos sukritę prie durų, ant žemės iš vidaus ir lauko pusės“. Kad kas nors kitas būtų nulaužęs durų rankeną - duomenų nėra. Priešingai, nukentėjęs T. E., po kaltinamojo G. V. sukelto triukšmo, išėjęs į laiptinę, matė išlaužtą išorinę rankeną, liudytoja J. E. nurodė, kad laiptinės durys sudaužytos, nukentėjęs V. P. nurodė, kad rankena buvo suniokota, liudytoja E. A. nurodė, kad, kai išeidinėjo iš laiptinės, matė, kad yra nulaužta rankena. Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“ raštu Nr. S-2 (I tomas, 37 b. l.) nurodė, kad kaltinamasis G. V. sulaužytą lauko durų spyną ir rankeną sutvarkė.
Nors kaltinamasis G. V. nurodė, kad jis niekam būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį negrasino, jo tokius teiginius paneigia, nukentėjusiųjų T. E., V. P., liudytojų K. B., M. P. parodymai, kad matė kaltinamojo rankoje peilį, jis triukšmavo. Ir nors nukentėjęs V. P., liudytojai K. B., M. P., konkrečiai nenurodė, kad kaltinamasis G. V., rankoje laikydamas peilį, grasino bandžiusiam jį sudrausminti nukentėjusiajam T. E. garsiai šaukdamas „užmušiu“, „papjausiu“, bet bendrame kaltinamojo G. V. triukšme, nurodyti liudytojai galėjo ir nesuprasti kaltinamojo žodžių.
Teismui nekyla abejonių, kad gyvenamojo namo, esančio K. Petrausko g. 44 Kaune, kiemas bei laiptinė viešosios vietos, nes į minėtas vietas gali pakliūti bet koks pašalinis asmuo ne tik namo gyventojas.
Akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes dėl kaltinamojo veiksmų dalis gyventojų buvo įsibaiminę (liudytoja E. A., nukentėjusiojo T. E. vaikai), buvo sudaryti nepatogumai pašaliniams asmenims (nukentėjusiajam T. E., liudytojai J. E., nukentėjusiajam V. P., liudytojai E. A.).
Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis G. V. 2014 m. lapkričio 22 d., nuo 12.30 val. iki 14.30 val., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius, garsiai šaukdamas blaškėsi kieme, daužė kieme, prie lentos pritvirtintas pašto dėžutes, nulaužęs pašto dėžutes laikančią lentą, trenkdamas ja į namo laiptinės duris, išdaužė namo laiptinės durų stiklą, nulaužė durų rankeną - šiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 22 d., nuo 16:00 val. iki 16.30 val., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį grasino bandžiusiam jį sudrausminti nukentėjusiajam T. E. garsiai šaukdamas „užmušiu“, „papjausiu“, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Kaltinamojo G. V. veiksmai padaryti tyčia, kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo G. V. neblaivumas įvykio metu nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, nėra aišku, ar jo neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, todėl ši aplinkybė nelaikytina sunkinančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. V. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo G. V. asmenybę, asmuo neįgalus (I tomas, 63, 64, 122, 123, 127 b. l.), teistas (I tomas, 67 – 76 b. l.), dirbantis (I tomas, 77, 161, 162 b. l., II tomas, 4, 5 b. l.)), administracine tvarka baustas (I tomas, 79 – 82 b. l.), psichinių ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (84, 86, 89 b. l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra dirbantis, tikslinga jam skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Kaltinamajam G. V. neskirtina bauda, nes ankstesniu teismo nuosprendžiu jam buvo skirta bauda, todėl dabar turi būti skiriama griežtesnė bausmė.
Nukentėjęs V. P. pareiškė civilinį ieškinį (I tomas, 132 – 145 b. l.), kuriuo prašo priteisti penkis šimtus eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti vieną šimtą penkiasdešimt eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad dėl įvairiausių įžeidinėjimų jaučia nuolatinę nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, dėl to pastaruoju metu labai pablogėjo sveikata. Nuo nervinės įtampos kyla kraujospūdis, svaigsta ir skauda galvą. Būklė iki apalpimo, pusiausvyros sutrikimo. Abiejų akių gleukomos paūmėjimas. Norint išvengti apakimo kairei akiai reikalingas operacinis gydymas. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės yra intensyviai gydomas kardiologo, neurologo ir oftalmologo. Ryšium su lėtinių ligų paūmėjimu, jam skiriamas papildomas gydymas vaistais, reabilitacija, o tai susiję su papildomomis išlaidomis ir nepatogumais. Po patirtų dvasinių išgyvenimų, jaučia nuolatinę baimę ir nerimą dėl neprognozuojamo kaimyno elgesio. Išgyvena pasekmes, atsiradusias dėl patirtų išgyvenimų. Po baudžiamosios bylos iškėlimo kaltinamajam G. V. dėl 2014m. lapkričio 22 d. įvykio, jo elgesys nepagerėjo, priešingai G. V. ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus ir toliau trankosi, triukšmauja, įjungia galingą muzikinę aparatūrą, kuri virpina namo sienas, iš jo buto girdisi pastovus bumbsėjimas, vartoja necenzūrinius žodžius, šaukia. Dėl tokio G. V. elgesio daugiau kaip dvylika kartų buvo kviečiama policija, tačiau jis dažnai policijos pareigūnų į namus neįsileidžia, į jų įspėjimus nereaguoja.
Nukentėjęs T. E. pareiškė civilinį ieškinį (II tomas, 13 – 15 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo G. V. vieno tūkstančio eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl nuolat pasikartojančių kaltinamojo G. V. agresyvių išpuolių, terorizavimo triukšmu, grasinimų susidoroti, įvairiausių įžeidinėjimų, jaučia nuolatinę nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, jaučia nuolatinę baimę ir nerimą dėl grėsmės jo ir jo šeimos narių saugumui, kylančios dėl neprognozuojamo kaimyno G. V. elgesio. Išgyvena pasekmes, atsiradusias dėl patirtų išgyvenimų.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Pagal įstatymus neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo V. P. ieškinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo T. E. ieškinys įrodytas, pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į protingumo, proporcingumo principus mažintinas.
Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 58, 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
CD su garso įrašu (I tomas, 49 b. l.), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) per bausmės atlikimo terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Patenkinti V. P. civilinį ieškinį.
Priteisti V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Patenkinti T. E. civilinį ieškinį iš dalies.
Priteisti T. E., a. k. (duomenys neskelbtini) iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje T. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
CD su garso įrašu (I tomas, 49 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.