- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-154-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22068-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-29039-294/2013 pagal antstolės V. M. prašymą dėl leidimo įeiti į skolininko teritoriją ir statinius, kuria antstolės prašymas patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė V. M. kreipėsi į teismą su prašymu leisti jai, o esant reikalui, ir paskirtam ekspertui, pateikti į skolininko teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje yra statiniai - gyvenamasis namas, sandėlis, daržinė, inžinieriniai statiniai - šulinis, bei į gyvenamąjį namą, sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vykdo tris Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. M. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. 2-1834-892/2011 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš to paties skolininko. 2013 m. gegužės 14 d. antstolė priėmė patvarkymą įkainoti skolininko V. M. nekilnojamąjį turtą, pavesdama UAB „Census Optikus“ atlikti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau skolininkas V. M. nesutiko įsileisti vertintojų turto apžiūrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino.
Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skolos išieškojimas teismo nutartimi nukreiptas į V. M. turtą, teismas padarė išvadą, kad antstolei, turinčiai tikslą realizuoti minėtą turtą, yra būtina jį apžiūrėti iš vidaus, kad būtų nustatyta jo vertė ir atitinkamai pradinė pardavimo varžytynėse kaina (CPK XLIX skyrius). Kadangi skolininkas nesudaro antstolei galimybės apžiūrėti turto iš vidaus, yra pagrindas tenkinti antstolės prašymą ir leisti jai, o esant reikalui ir paskirtam ekspertui, įeiti į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) (CPK 615 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo mano, kad jis nėra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kartu nurodo, kad dabartiniu metu nėra pagrindo, atsižvelgiant į skolos dydį, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus netikslius duomenis, apžiūrėti suinteresuoto asmens turtą iš vidaus ir nustatyti jo vertę bei pradinę pardavimo iš varžytynių kainą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas klaidina teismą, nurodydamas, kad jis neturi įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Skolininkas nemini jam puikiai žinomų ir kitų vykdomųjų bylų dėl skolų iš jo išieškojimo. Iš skolininko bendra išieškoma suma yra 92 447,38 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolei, o esant reikalui, ir ekspertui, duotas leidimas patekti į skolininko teritoriją ir joje esančius statinius (CPK 615 straipsnio 2 dalis), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nesutikimą su priimta nutartimi apeliantas grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – įsiskolinimo nebuvimu arba nedideliu jo dydžiu, atsižvelgiant į pateiktus netikslius išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslios iš apelianto išieškomos sumos nustatymas nėra šios apeliacinės bylos dalykas. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl leidimo pateikti į apelianto teritoriją ir joje esančius statinius yra teisėta ir pagrįsta, užtenka nustatyti, kad, pirma, apeliantas išieškomos skolos negrąžino, ir, antra, kad jos dydis, palyginti su apelianto turimu turtu, yra pakankamas apelianto teisės į būsto bei privataus gyvenimo neliečiamumą apribojimui pateisinti.
Kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. liepos 3 d. rašto (b. l. 34), apelianto skola valstybės biudžetui 2013 m. liepos 1 d. buvo 1 173,20 Lt. Įsiskolinimo suma nustatyta įvertinus 2013 m. birželio mėnesį apelianto atliktus mokėjimus. Taigi, apelianto argumentas, kad jis nebėra skolingas valstybės biudžetui, yra nepagrįstas (CPK 178 str.).
Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 15/12/02064 medžiagos (v. b. l. 64, 136, 138, 141, 162), antstolės kreipimosi į teismą dieną prie jos vykdomo išieškojimo buvo prisijungę dar penki antstoliai, kurių bendra iš apelianto išieškoma suma buvo 49 826,54 Lt. Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė, o taip pat neįrodė, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į kitą jo turtą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolės pareiškimą dėl leidimo patekti į skolininko teritoriją ir joje esančius statinius, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.