Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-60/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-10
Bylos Nr.
2K-60/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislovas Ranonis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
Nuteistasis
T. V.
Advokatai
Aleksandras Dubauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K- 60/ 2009Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjui advokatui Aleksandrui Dubauskui,nuteistajam T. V.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu T. V. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendis pakeistas: T. V. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. V. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu T. V. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 29 d., apie 17.00 val., Vilniuje, prie parduotuvės „Aitvaras“, esančios S. Nėries g. 21, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 800 Lt iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 1, 762 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį – 1, 745 g laikė su savimi iki tos pačios dienos 18.20 val., kai namo, esančio Vilniuje, S. Nėries g. 7, laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paėmė pastarojo ant grindų numestą minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Likusi dalis – 0, 017 g heroino buvo paimta tą pačią dieną iš buto, esančio Vilniuje, S. Nėries g. 7-37, kratos metu.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių T. V. tikslą platinti narkotines medžiagas, todėl jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir paskyrė mažesnę bausmę už šią veiką, o taip pat mažesnę subendrintą bausmę.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras skunde teigia, kad priimdamas ir surašydamas nuosprendį apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 299 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Kasatorius skunde pažymi, kad: perkvalifikuodamas T. V. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog, vadovaudamasis BK 41, 54 straipsniais, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį T. V. jis skiria vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; be to, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad, vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, ši bausmė subendrintina su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas dvejiems metams; tuo tarpu, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį T. V. skiriama vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė skiriama laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kasatorius skunde teigia, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas akivaizdžiai kitokio dydžio bausmę, nei jos dydį buvo aptaręs aprašomojoje dalyje, apeliacinės instancijos teismas priėmė dviprasmišką bei prieštaringą nuosprendį, taip pažeisdamas aukščiau nurodytų BPK normų nuostatas. Anot prokuroro, dėl to tapo neaišku, kokio dydžio bausmę T. V. realiai paskyrė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius daro išvadą, kad aptarti nuosprendžio priėmimo bei jo surašymo taisyklių pažeidimai yra esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė kitokio dydžio bausmę, nei jos dydį buvo aptaręs aprašomojoje dalyje, atitinka bylos medžiagą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jo aprašomosios dalies pabaigoje teismas daro išvadas apie pagrindą parkvalifikuoti nuteistojo T. V. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę už šią veiką, o taip pat mažesnę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje yra nurodyta, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą T. V. paskiriama bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, o subendrinta bausmė jam paskiriama laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Todėl kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė prieštaringą nuosprendį, yra pagrįstas. Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos aplinkybės nėra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, nes nustatytas prieštaravimas tarp jo aprašomosios ir rezoliucinės dalių prie BPK reikalavimų pažeidimų nepriskirtinas. Nuostata, kad nuosprendžio visos dalys turi būti suderintos, baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta. Ją yra suformulavusi baudžiamojo proceso teisės doktrina ir teismų praktika. Todėl šios nuostatos pažeidimas vertintinas tik kaip analizuojamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumas, ydingumas. Priešingai, nei skunde teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas kasaciniame skunde išvardintų BPK normų reikalavimų nepažeidė, nes tose normose nėra nuostatų apie atskirų nuosprendžio dalių tarpusavio santykį. BPK 299 straipsnio 2 dalis reglamentuoja teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarką; 302 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad nuosprendis surašomas po to, kai teismas apsvarsto ir išsprendžia nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus; 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte – kad aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti bausmės skyrimo motyvai; 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte – kad rezoliucinėje nuosprendžio dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl bausmės; 331 straipsnio 1 dalyje yra nuoroda į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, o 331 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota apeliacinės instancijos teismo pareiga nurodyti savo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas. Įvertinusi tiek paminėtų, tiek kitų nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų nuostatas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretaus skirtinos bausmės dydžio nurodymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra perteklinis. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje pakanka nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo kriterijus, palyginti skirtiną bausmę su taikytinoje BK Specialiosios dalies normoje numatytos bausmės vidurkiu. Konkretus skiriamos bausmės dydis turi būti nurodytas tik rezoliucinėje nuosprendžio dalyje. Skundžiamo nuosprendžio revoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodytas tiek už atskirą nusikaltimą paskirtos, tiek subendrintos bausmės dydis. Todėl prokuroro kasacinio skundo teiginys, jog neaišku, kokio dydžio bausmę T. V. realiai paskyrė apeliacinės instancijos teismas, yra nepagrįstas. Tuo pačiu nepagrįsta ir kasatorius išvada, kad aptarti nuosprendžio surašymo trūkumai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, t. y. kad dėl to jie laikytini esminiais BPK reikalavimų pažeidimais.

Iš to, kas išdėstyta, seka, kad naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas RanonisOlegas FedosiukasValerijus Čiučiulka