Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-07-31 · Civilinė byla Nr. 2-1139-837/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
2-1139-837/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00073-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Jasonas
Atsakovas
B. J. Š., T. Š.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1139-837/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00073-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; (S) (S) 3.2.6.1.; 3.2.6.10
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 31 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. N.,dalyvaujant atsakovui B. J. Š.,

nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovui T. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atsakovams B. J. Š. ir T. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų 4070,54 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžyje dėl atsakovo T. Š., vairavusio atsakovui B. J. Š. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo smarkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Kadangi eismo įvykio metu kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas, atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje Nr. 1-322-830/216 atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 4070,54 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusiam V. K.. Kadangi žala padaryta transporto priemone, kurios valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, ieškovas įgijo regreso teisę į išmokėtų sumų atlyginimą tiek iš eismo įvykio kaltininko, tiek iš transporto priemonės savininko. Atsakovai nuostolių neatlygino.

Šalies argumentai

Atsakovas B. J. Š. su ieškiniu iš esmės sutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja per didelės sumos ir prašo ją mažinti. Prašo priteistą sumą išdėstyti keturiasdešimčiai mėnesių.

Atsiliepimas

Atsakovas T. Š. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra jis, todėl tik jis ir yra atsakingas už nuostolius, dėl to jo tėvas B. J. Š. yra nepagrįstai byloje yra patrauktas bendraatsakoviu. Prašo priteistą sumą išdėstyti keturiasdešimčiai mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžyje dėl atsakovo T. Š., vairavusio atsakovui B. J. Š. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo smarkiai sutrikdyta V. K. sveikata.. Kadangi eismo įvykio metu kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas, atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje Nr. 1-322-830/216 atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 4070,54 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusiam V. K.. (b. l. 6-17, 18). Kadangi žala padaryta transporto priemone, kurios valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, ieškovas įgijo regreso teisę į išmokėtų sumų atlyginimą tiek iš eismo įvykio kaltininko, tiek iš transporto priemonės savininko. Atsakovai nuostolių neatlygino.

Įstatymas numato ieškovui teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo, arba transporto priemonės savininkas grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei dėl autoįvykio kalto asmens civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). Šiomis nuostatomis ieškovas ir grindžia savo reikalavimą atsakovams.

Taip pat TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi, jei automobilio savininkas pats leidžia arba jam žinant automobilį naudoja kitas asmuo, jis privalo užtikrinti, kad galiotų nurodytas automobilio draudimas. Bylos duomenys patvirtina, kad šį imperatyvą atsakovas B. J. Š. pažeidė. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas T. Š. paėmęs atsakovo B. J. Š. automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo smarkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Taigi pagal minėtą įstatymo nuostatą (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis) atsakovas B. J. Š. privalėjo užtikrinti, kad nebūtų naudojamasi nurodyta transporto priemone, arba apdrausti ją. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas B. J. Š. būtų taip pasielgęs byloje nėra. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas B. J. Š. nenurodė teismui, kad automobilis buvo paimtas ir naudojamas atsakovo T. Š. prieš jo, kaip automobilio savininko, valią ar jam nežinant apie tai, tokiu būdu pažeidžiant minėtą imperatyvą (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis) – leisti naudoti tik apdraustą transporto priemonę. Tai yra atsakovo B. J. Š. atsakomybės prieš ieškovą teisinis pagrindas.

Tokiu būdu byloje nustatytos visos atsakovų solidarios atsakomybės ieškovui sąlygos : atsakovas T. Š. sukėlė eismo įvykį (padarė žalą) transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta; atsakovas B. J. Š. nevykdė įstatymo reikalavimų drausti transporto priemonę privalomuoju draudimu ir neleisti ja naudotis kitiems asmenims, kai ji neapdrausta, ir šia transporto priemone buvo padaryta žala (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Byloje nustatyta atsakovų turtinė padėtis, teismo vertinimu, nėra pagrindas mažinti iš jų priteistinus nuostolius. Atsakovai gauna pastovias pajamas, priverstinis išieškojimas iš kurių yra ribojamas įstatymo, taigi atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininkų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnis). Be to sumažinti nuostolių atlyginimo dydį nagrinėjamu atveju draudžia ir įstatymas, nustatydamas, jog sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už privalomą draudimo sumą, kuria skolininko atsakomybė privalėjo būti apdrausta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad priteistini nuostoliai negali būti mažinami ir dėl to, jog jie priteisiami solidariai iš dviejų atsakovų.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šių palūkanų reikalauja, todėl šis reikalavimas tenkinamas.

Atsakovai prašo teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą išdėstyti 40 mėnesių laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant priteistų sumų išdėstymo klausimą, atsižvelgiama į aplinkybes, dėl kurių atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei į atsakovo turtinę padėtį.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui dėl sunkios turtinės padėties, kadangi atsakovas B. J. Š. yra senatvės pensininkas, jo pensija yra 328,30 Eur turi paėmęs vartojimo kreditą už kurį moka 141,83 Eur dydžio mėnesines įmokas, o jo sutuoktinei nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jos pajamas sudaro 94,23 Eur netekto darbingumo pensija ir 469,60 Eur darbo užmokestis, o atsakovas T. Š. mokosi (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 602,93 Eur darbo užmokestį, jo atžvilgiu vykdomas 919,04 Eur išieškojimas Panevėžio teritorinei ligonių kasai (b. l. 35-50, 52- 54, 70). Priteistina skolos suma laikytina didele, todėl atsižvelgiant į neatsiskaitymo laikotarpį, įvertinus atsakovų turtinę padėtį ir paties ieškovo siūlymą atsakovams atlyginti žalą per dviejų metų laikotarpį (b. l. 67), darytina išvada, kad sprendimo išdėstymas 2 metų laikotarpiui, būtų proporcingas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei nepažeidžiantis nei vienos bylos šalių interesų, taip pat sudarytų atsakovams didesnę galimybę atsiskaityti su ieškovu ir galimai išvengti priverstinio skolos išieškojimo proceso.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintinas ir priteistinos 4070,54 Eur skolos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, pirmus 23 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovui ne mažiau kaip 170 Eur nuo priteistos sumos, o paskutinį mėnesį sumokėti likusią sumą, kiekvieno mėnesio įmokas sumokant ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę dieną.

Išaiškintina atsakovams, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. priteistos 5 procentų metinės palūkanos mokėtinos kiekvieną mėnesį nuo likusios nesumokėtos piniginės prievolės sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovui priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikytina, kad išdėsčius priteistų sumų mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui ieškovo teisėti interesai pažeisti nebus.

Nurodytina atsakovams, kad ieškovui priteista po 61 Eur žyminio mokesčio suma neišdėstytina.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos : ieškovui –122 Eur žyminis mokestis, valstybei – 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovų B. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4070,54 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt eurų 54 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 9 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo po 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovams B. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, priteistos 4070,54 Eur (keturių tūkstančių septyniasdešimt eurų 54 ct) skolos mokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, pirmus 23 mėnesus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ne mažiau kaip 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) skolos, o paskutinį mėnesį sumokėti likusią sumą, įmokas sumokant ne vėliau kaip einamo mėnesio paskutinę dieną.

Išaiškinti atsakovams, jog nuo 2019 m. sausio 9 d. priteistos 5 procentų metinės palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį nuo likusios nesumokėtos piniginės prievolės sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš B. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., a.k. asmens kodas, po 4,75 Eur (keturis eurus 75 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Arvydas Jasonas