- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-658-337/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs J. U. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-07-30 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-07-13 Anykščių rajono apylinkės prokuratūroje gautas J. U. skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo administracinėje bei baudžiamojoje byloje dėl tariamo jo pasipriešinimo policijos pareigūnams, dėl įrodymų klastojimo, dėl svetimo turto sugadinimo, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, ir aplinkos apsaugos pareigūnus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė R. Č. 2010-07-16 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, J. U. pastarąjį apskundė Anykščių rajono apylinkės teismui, kuris skundžiama 2010-07-30 nutartimi jo skundą dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmetė. Nutartyje nurodė, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek administracinėje visos įvykio aplinkybės buvo ištirtos, todėl nėra pagrindo iš naujo tirti tas pačias aplinkybes.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo – J. U. skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį ir Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-16 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingo įskundimo, melagingų parodymų davimo administracinėje bei baudžiamojoje byloje, dėl įrodymų klastojimo, dėl svetimo turto sugadinimo, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, ir Utenos RAAD Anykščių rajono agentūros pareigūnus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nesutinka su teismo nutartyje nurodytais teiginiais dėl visų aplinkybių byloje išsamaus ir objektyvaus ištyrimo, nes baudžiamojoje byloje buvo tiriami ne aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmai, bet jo veiksmai, kuriais jis tariamai pasipriešino pareigūnams, todėl ar jie veikė pagal įstatymų bei kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus niekas netikrino. Dėl kažkokių neaiškių priežasčių pareigūnais besąlygiškai tikima, nors jie meluoja, o jo parodymais niekas netiki, nors jis sako tiesą. Niekas net neapklausė tikrųjų sodybos savininkų ir nenustatė kokia žala jiems padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai būtų sugadinę ar sunaikinę kokį nors turtą tik todėl, kad niekas nenori to padaryti ir net neatvyko į įvykio vietą ir jos neapžiūrėjo. Tai rodo, kad šių aplinkybių baudžiamojoje byloje niekas netyrė. J. U. nurodo, kad 2010 m. sausio 8 d. jis kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariatą, dėl to, kad A. K. bei kiti su juo buvę asmenys spardė duris, jam grasino šaukė ant jo, išlaužė lango rėmą, perskėlė lango stiklą, atlenkė kabliukus bei kitaip sugadino jau minėtų savininkų turtą, tačiau policijos pareigūnai visiškai netyrė jo nurodytų faktų, o persiuntė medžiagą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurie neturi teisės atlikti ikiteisminio tyrimo ir tirti turto sugadinimo atvejų, pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba bei neturi teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Jie patys ištyrė sau pavaldžių pareigūnų veiksmus ir savaime suprantama, kad jokių pažeidimų nenustatė. Tačiau policijos pareigūnai nepriėmė jokio sprendimo. Anykščių rajono apylinkės prokuratūra irgi netyrė tokių A. K. ir kitų pareigūnų veiksmų. Be to, jis iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento gavo pranešimą, kad pagal A. K. pareiškimą jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pavesta atlikti Anykščių policijos pareigūnams. Tokius A. K. veiksmus J. U. vertina kaip melagingą įskundimą ir kerštą jam dėl to, kad jis kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti nutarimą ir, kad jis kreipėsi į policiją dėl jo bei kitų aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas mano, kad baudžiamojon atsakomybėn buvau patrauktas neteisėtai, kadangi jam nepažįstami asmenys brovėsi į jo saugomus namus, jų nepažinodamas jis galvojo, kad braunasi kokie plėšikai ir tik todėl į namus neįleido. Šiuo atveju būtent aplinkos apsaugos pareigūnai pažeidė įstatymus, naikino svetimą turtą ir piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais. Jam visiškai be jokio pagrindo buvo pareikšti įtarimai. Šiuo metu jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo pareigūnams nutraukta, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių, t. y. aplinkos apsaugos pareigūnai pateikdami prašymą patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, apšmeižė ir apklausiami byloje davė melagingus parodymus, todėl jie trauktini baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat, J. U. manymu, administracinėje byloje suklastoti įrodymai, t. y. A. K. surašytas paėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad jis iš J. U. paima šautuvą, tačiau A. K. visiškai nematė, kaip jis išnešė ginklą. Protokolą surašė gal po valandos laiko, kai jis šautuvą atidavė K.. Jokio ginklo jis A. K. neatidavė. Bilieto ir leidimo laikyti ginklui K. iš jo nepaėmė. Juos paėmė apylinkės inspektorius R. K.. Jis ir turėjo surašyti poėmio protokolą, paėmus minėtus daiktus, A. K. sodyboje nebuvo iš viso. Kai K. paėmė šautuvą, jis su pastaruoju nuvažiavo pas jį, pareiškėją, į namus, o tuo tarpu aplinkos apsaugos pareigūnai liko J. sodyboje ir ten visą valandą darė kratą. Matė, kad pareigūnai landžiojo į pastatus ir švietė prožektoriais. K. nesulaukęs net juos šaukė ir telefonu. Todėl tiriant įvykio aplinkybes būtina paimti telefoninių pokalbių išklotines. Kratos atlikimas be sankcijos ir jos rezultatų nefiksavimas, J. U. manymu, ir yra piktnaudžiavimas tarnybiniais įgaliojimais. Be to, pareigūnai davė melagingus parodymus administracinėje byloje ir baudžiamojoje byloje, kadangi sutemus nebuvo galima matyti, ką jis daro viduje. Užuolaidos buvo užleistos ir viduje buvo tamsu, todėl akivaizdu, kad pareigūnai meluoja. J. U. teigimu, būtina atlikti tyrimo eksperimentą, kad nustatyti, ar naktį įmanoma matyti, kas vyksta namo viduje. Vieni pareigūnai teigia, kad juos pamatęs jis užsidarė langą, o kiti – kad atsidarė langą. Tuo atveju, jei jis langą užsidarė, neaišku kaip jie galėjo jį atidaryti neišlaužę rėmo ir neatlenkę kabliukų. Aplinkos apsaugos pareigūnai teigia, kad kieme įrengta šėrykla, o iš tikrųjų šėrykla yra gal už 200 metrų pamiškėje, ten pripilta apie 1,5 tonos grūdų. Sode nieko nebuvo įrengta, tik papilta šiukšlių. A. K. melavo ir tą aplinkybę, kad sodyba yra medžioklės būrelio plotuose ir, kad Jonelių sodyboje nebuvo seifo, tačiau seifas buvo ir tą matė R. K.. Patys pareigūnai pripėdavo šalia namų ir teigia, kad jie rado tuos pėdsakus. Jie meluoja, kadangi sakydami tiesą negalėtų jo apkaltinti neteisėtu medžiojimu. Aplinkos apsaugos pareigūnai išplėšė lango rėmą, kada nesugebėjo išlaužti durų. J. U. mano, kad būtina apžiūrėti tą langą, kuris iki šiol nebuvo apžiūrėtas, atlikti akistatas tarp jo ir pareigūnų, apklausti namo, kurį jis saugojo savininkus, kad jie patvirtintų kokia žala padaryta dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Apylinkės inspektorius R. K. atsisakė iš jo priimti pareiškimą dėl sodybos lango apgadinimo, sakydamas, kad pats dėl to turės bėdų ir gali būti apkaltintas vagyste.
J. U. pažymi, kad 2009-12-31 Utenos RAAD Anykščių rajono agentūros inspektorius A. K. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 08-AB-287 ir nubaudė jį už pažeidimų, numatytų LR ATPK 85 str. 2 d., 85 str. 4 d. ir 85 str. 5 d. padarymą. Jam šį sprendimą apskundus, Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja D. Z. minėtą 2009-12-31 nutarimą paliko nepakeistą. Tada jis su skundu dėl nutarimo panaikinimo kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, kur byla dar neišnagrinėta.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašo skundą tenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
J. U. skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei prokurorės nutarimą, teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-07-30 nutartis ir Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-16 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Tiek skundžiamame prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2010-07-16 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors J. U. skunde teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomo A. K. ar kitų asmenų kokius nors nusikalstamus veiksmus J. U. atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra. Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu pradėtas bei vestas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, patvirtina tam tikrus neteisėtus ikiteisminį tyrimą iniciavusių bei pastarojoje byloje liudytojais apklaustų aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei vėlesnis jo nutraukimas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nepasitenkinimas pačiu jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus melagingą įskundimą, minėtų asmenų melagingų parodymų davimą ar kokios nors kitokios nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaip deklaratyvūs vertintini ir pareiškėjo teiginiai apie aplinkos apsaugos pareigūnų galimai nusikalstamus veiksmus klastojant įrodymus, gadinant svetimą turtą ar piktnaudžiaujant tarnyba, nes J. U. nepateikė jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti apie jo nurodomus skunde minimų asmenų įvykdytus nusikalstamus veiksmus. Priešingai, teismui pateikti duomenys, būtent liudytojos Z. M. parodymai paneigia pareiškėjo nurodomo turto sugadinimo faktus. O liudytojų A. K., A. P., J. T., G. D. nuosekliais ir esminėse detalėse sutampančiais, abejonių teismui nekeliančiais parodymais paneigti tiek pareiškėjo skundo teiginiai dėl turto sugadinimo, tiek dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Be to, pareiškėjo manymu neteisėtu brovimusi į gyvenamąjį namą bei kitais veiksmais pasireiškęs piktnaudžiavimas tarnyba paneigtas ir 2010-06-10 baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-001-10 dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat kaip nepagrįsti vertintini J. U. teiginiai apie administracinėje byloje suklastotus įrodymus. Skunde išdėstyta aplinkybė, kad A. K. surašytame paėmimo akte nurodoma, jog būtent jis iš J. U. paima šautuvą, kai tuo tarpu ginklą tiesiogiai iš jo paėmė pareigūnas R. K., nepatvirtina J. U. teiginio apie įrodymų klastojimą, kadangi vieno asmens ginklo paėmimas ir jo perdavimas paėmimo aktą surašančiam pareigūnui, kai tai daroma iš esmės toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, nors betarpiškai ir neatsispindi poėmio protokole, nėra laikytinas klastojimu.
Taigi, teismas pažymi, kad vien formalūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti A. K. bei kitų aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmuose esant nusikalstamų veikų požymių, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. U. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Pabrėžtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų bei sprendimų, kurie netenkina pareiškėjo interesų, priėmimas nėra pagrindas konstatuoti pastarųjų veiksmų neteisėtumą.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-16 nutarimą bei dėl jo priimtą Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti J. U. skundą ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį, kuria atmestas J. U. skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.