Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį mokytis, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 63 str. 1 ir 9 d., ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį mokytis, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista ir R. D., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. D. nuteistas už tai, kad 2009 metų kovo mėnesį, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,595 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią 2009 m. balandžio 21 d. 21.55 val. kratos bute (duomenys neskelbtini), metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę. Iš skundo matyti, kad nuteistasis nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo neginčija.

T. D. nesutinka su teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, kurią prašo švelninti. Tam pagrindo nėra. Tiek tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir davė išsamius parodymus apie jos padarymo aplinkybes. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei mano apeliantas, atsižvelgęs į nuoširdžius jo parodymus ir įvertinęs tai, kad jie neprieštaravo kitoms faktinėms bylos aplinkybėms, pripažino T. D. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgė į šią aplinkybę skirdamas nuteistajam bausmę.

Būtina atkreipti apelianto dėmesį į tai, jog apylinkės teismas šioje baudžiamojoje byloje atsižvelgė ir įvertino ne tik jo, bet ir jo motinos parodymus, specialisto išvadą, kratos protokolą, jį ir jo mamą charakterizuojančius duomenis bei kitus byloje surinktus įrodymus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę apeliantui apylinkės teismas atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Teismas pripažino, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris nesukelia padidinto pavojaus visuomenei. Veikos padarymo metu teistumas už anksčiau jo padarytus nusikaltimus buvo išnykęs, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. apkaltinamasis nuosprendis už vagystę. Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, bendrai imant charakterizuojamas neigiamai. Esant tokioms nusikalstamos veikos padarymo bei nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas, pagrįstai nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už nusikalstamą veiką paskyrė jam BK 259 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę iš alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, savo trukme atitinkančią šios bausmės vidurkį. Paskirtą bausmę apylinkės teismas tinkamai ir teisingai subendrino pagal BK 63 str. 1 ir 9 d. reikalavimus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Apeliantas skunde nurodė, jog ketina pateikti teismui „reikiamus dokumentus“, dėl kurių jam galėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Be to, apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad įsidarbino ir galėtų susimokėti baudą. Tačiau, teismui jis nepateikė jokių jo žodžius patvirtinančių dokumentų apie įsidarbinimą arba apie kitas aplinkybes, kurios galėtų iš esmės įtakoti jam skirtinos bausmės rūšį ar dydį.

Tokiu būdu pripažinti, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, nėra jokio pagrindo, todėl keisti skundžiamą nuosprendį pagal apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.