Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-14579-129/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
2-14579-129/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Ieškovas
K. P.
Atsakovas
UAB „SOSCREDIT“
Advokatai
Giedrė Gabrielė Burbienė, Tomas Vagnorius
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė,sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Tomui Vagnoriui,

viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „SOSCREDIT“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo UAB „SOSCREDIT“ priešieškinį ieškovui K. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovui pranešta tinkamai. Teismas neturi žinių apie ieškovo neatvykimo priežastis.

Į teismo posėdį atvykęs atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą bei priimti priešieškinio atsisakymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas, atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas, byla dalyje nutrauktina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą detaliai reglamentuoja CPK normos ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Šiam tikslui pasiekti civilinio proceso teisės normos numato procesines priemones, kurios teismo, ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, gali būti taikomos šaliai, jos atstovui ar kitiems asmenims, kurie nepaiso šių reikalavimų ir tuo pačiu pažeidžia bylos dalyvių teises ir teisėtus lūkesčius, be pagrindo ilgina procesą (CPK 95 straipsnis). Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį taip pat yra įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdis gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu ieškovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Analogiškas sprendimas yra priimamas ir tuo atveju, kai ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį. Taigi įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ir (ar) jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šaliai iš viso neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. birželio 2 d. 10.30 val. (b. l. 72). Parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavo ieškovo atstovė advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė, ji apie kitą byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. rugpjūčio 18 d. 14.00 val. informuota pasirašytinai (b. l. 87-88). Pažymėtina, kad tokiu atveju, ieškovui veikiant per atstovę, atsižvelgiant į atstovavimo santykių esmę, atstovo ir atstovaujamojo bendradarbiavimo pareigą, darytina išvada, kad ieškovas apie paskirto kito parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą (2015 m. rugpjūčio 18 d. 14.00 val.) buvo informuotas tinkamai, todėl netgi ieškovo atstovei vienašališkai nutraukus teisinių paslaugų sutartį su ieškovu jau po 2015 m. birželio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams (2015 m. rugpjūčio 13 d. advokatės Giedrės Gabrielės Burbienės pranešimas, teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 14 d.) (b. l. 94), laikytina, kad ieškovas minėtą informaciją žinojo, tačiau į teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvyko priežasčių, jokių prašymų teismui taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad į bylą pateikti byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Turtuvos grupė“ duomenys (teisme gauti 2015 m. rugpjūčio 7 d.) apie tai, kad ieškovas 2015 m. liepos 28 d. jam perleido reikalavimo teisę į atsakovą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir savaime nesuponuoja to, kad pasikeitė ieškovas, kadangi byloje nėra gautas pačių šalių prašymas pakeisti pradinį ieškovą, šioje byloje ieškovas ir toliau yra K. P. (CPK 45 straipsnis).

Įstatyme nustatyta pareiga šalims sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį ne tik kad neatvyko, tačiau taip pat nepateikė jokių prašymų atidėti teismo posėdį, neinformavo teismo apie jokias svarbias priežastis, dėl kurių jis negali dalyvauti teismo posėdyje, taigi nesiėmė įstatyme numatytos pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, todėl su tuo susijusių pasekmių rizika tenka ieškovui. Teismas ieškovo neatvykimą vertina kaip piktnaudžiavimą jam priklausančiomis proceso teisėmis, nebendradarbiavimą su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas iškeldinti ieškovą iš gyvenamųjų patalpų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės yra patenkintas, atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio taip pat tenkintinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnis). Atsakovui išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsakovui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinio padavimą – 30,75 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK (CPK 87 straipsnio 2, 3 dalys) (b. l. 70).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29/2007). Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur už atsiliepimo paruošimą, 150 Eur už priešieškinio parengimą bei 90 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, iš viso – 440 Eur (b. l. 68-69, 100-101). Teismas sprendžia, kad 440 Eur atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir protingos, patirtos dėl ieškovo ieškinio pateikimo atsakovui, todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovo.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, už jį sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 4), likusios žyminio mokesčio dalies – 776 Eur, sumokėjimas, atsižvelgus į ieškovo turtinę padėtį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi (b. l. 51) buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis). Kadangi byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovo kaltės, ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovui ne tik kad negrąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio dalis – 41 Eur, tačiau taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinas nesumokėtas 776 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 291-292, 298 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „SOSCREDIT“ dėl įsiskolinimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Ieškovui išaiškinti, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis turi teisę vėl keiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Priimti atsakovo UAB „SOSCREDIT“ priešieškinio ieškovui K. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Atsakovui išaiškinti, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „SOSCREDIT“, juridinio asmens kodas 302776742, naudai 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 776 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti atsakovui UAB „SOSCREDIT“, juridinio asmens kodas 302776742, 30,75 Eur (trisdešimties eurų ir 75 euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 375, „Swedbank“, AB, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė