Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. O. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutarties J. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo būrio patrulis 2007 m. liepos 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2007 m. liepos 27 d. apie 23 val. 5 min., Ulonų g., Vilniaus m., vairavo automobilį Ford Escort (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir sustabdytas vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 70 punkto reikalavimus (b. l. 13).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. E 656449 J. O. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 2600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių (b. l. 14).

II.

Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų dydžiai parinkti tinkamai ir jų keisti J. O. išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, nes tai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje.

III.

Nesutinka su pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje pateiktu motyvu, jog sprendžiant atsakomybės klausimą buvo atsižvelgta į sunkinančią aplinkybę – pakartotinį tos pačios rūšies pažeidimo padarymą. Mano, jog tai neatitinka tikrovės, nes 2007 m. liepos 31 d. buvo baustas už tai, kad važiavo tariamai neblaivus ir vengė blaivumo patikrinimo, t. y. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu 2007 m. kovo 16 d. – pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, išdaužė kito automobilio žibintą, kas negalėjo būti įvertinta kaip sunkinanti aplinkybė, remiantis ATPK 32 straipsniu.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę teikti įrodymus remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsniu, be to, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, t. y. faktiškai neįvykdė teisingumo (ABTĮ 6 str.). Šiems teiginiams pagrįsti nurodo aplinkybę jog teismas neatsižvelgė į skunde pateiktą prašymą iškviesti bei apklausti liudytojus (I. S. , S. S. , bei J. O. ), kurie, J. O. teigimu, patvirtintų tai, kad jis neturėjo laiko blaivumo patikrinimo procedūrai, nes apie 23 valandą paskambino žmona ir pranešė, jog motinai, kuri gyvena viena, priepuolis, greitoji neatvažiuoja, reikia vežti motiną į ligoninę.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą nepranešė ir apie tai atsitiktinai sužinojo iš savo motinos. Tai, J. O. teigimu, lėmė, jog negalėjo laiku pasiruošti bylai, pasisamdyti advokatą.

Pažymi, jog teismas, kaip ir nuobaudą skyręs pareigūnas, faktiškai netaikė ATPK 30 ir 30¹ straipsnių, neatsižvelgė į konkrečius teisės pažeidimo padarymo motyvus, apelianto asmenybę, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Nutartyje nepasisakyta dėl to, kad apelianto darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, darbovietė prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, buvo išklausyti atitinkami sveikatos žinių patikrinimo kursai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog J. O. neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, tačiau mano, kad jam administracinės nuobaudos yra paskirtos neįvertinus visų pažeidimo aplinkybių. Prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, t. y. neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 30 mėnesių laikotarpiui – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 126 straipsnio 3 dalis numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pareiškėjas be kita ko nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į J. O. teiginius, kad jis neturėjo laiko blaivumo patikrinimo procedūrai, nes apie 23 valandą paskambino žmona ir pranešė, jog motinai, kuri gyvena viena, priepuolis, greitoji neatvažiuoja, reikia vežti motiną į ligoninę bei neiškvietė ir neapklausė jo nurodytų (minėtas aplinkybes galinčių patvirtinti) asmenų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė visapusiškai neištyręs visų aplinkybių, pagrindo nėra. Apeliantas pripažįsta savo kaltę ir neneigia padaryto administracinio teisės pažeidimo, o jo nurodytos aplinkybes turi įtakos tik individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą (ATPK 30 str.). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju vien apelianto iniciatyva pakviestų liudytojų parodymai negalėtų būti vienareikšmiškai vertintini kaip pagrindžiantys nurodytas aplinkybes. Apeliantas nenurodė koks priepuolis ištiko jo motiną, nepateikė jokių įrodymų, jog ji buvo nuvežta į gydymo įstaigą (išrašo iš medicininės kortelės ar kitų dokumentų) ir panašių įrodymų, leidžiančių objektyviai teigti apie aplinkybių buvimą (nebuvimą). Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto nurodytą aplinkybę apie motiną ištikusį priepuolį, o vien J. O. nurodytų liudytojų, kurie yra jo bendradarbiai ir šeimos nariai, parodymai negalėtų būti vertinami, kaip savarankiški įrodymai.

Apeliantas, prašydamas netaikyti ATPK 126 straipsnio 3 dalyje nustatytos papildomos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, iš esmės siekia, kad jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda, negu yra numatyta sankcijoje.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vertinant apeliacinio skundo teiginius dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios nuostatos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pvz., administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, išlaikytinių turėjimas ir kitos J. O. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikomos ypatingomis, sąlygojančiomis būtinumą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1403/2007; 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1724/2008). Į aptartas aplinkybes gali būti atsižvelgiama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skiriant administracinę nuobaudą atitinkamų ATPK straipsnių sankcijų ribose (2008 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-429/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina šeimos interesais, privalo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių skirti J. O. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta minimali ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nustatyta nebuvo, tad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį nėra.

ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašas yra nustatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Iš bylos medžiagos matyti (b. l. 18), kad apeliantas, aptariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo ir administracinės nuobaudos skyrimo metu urėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą – 2007 m. kovo 16 d., pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo baustas administracine nuobauda – bauda, už tai, kad važiuodamas atbulas atsitrenkė į važiuojantį automobilį. Apelianto teigimu, nurodytas ATPK pažeidimas nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, sistemiškai aiškinant ATPK 36 straipsnio ir ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pakartotinai per metus padarytu teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, jei jis kvalifikuotas pagal tą patį ATPK skirsnį kaip ir anksčiau padaryti pažeidimai dėl kurių nėra pasibaigęs terminas, kuriam suėjus laikoma, kad asmeniui administracinė nuobauda nebuvo paskirta (2008 m, spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-146-404/2008). Kadangi 2007 m. kovo 16 d., kaip ir nagrinėjamu atveju, administracinė nuobauda buvo skirta už ATPK ypatingosios dalies 10 skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ numatytus administracinius teisės pažeidimus, nurodyti apelianto teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat apeliantas akcentuoja, kad jis dėl pažeidimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, kas, jo nuomone, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru. Nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad buvo vengiama neblaivumo patikrinimo, t. y. pažeidimas padarytas tyčine veikos forma, todėl yra pagrindo teismams nurodomą šią aplinkybę laikyti deklaratyvia, t. y. nelaikyti jos atsakomybę lengvinančia.

Už ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įstatymų leidėjas nustatė pagrindinę administracinę nuobaudą – baudą nuo 2000 iki 3000 litų bei papildomą nuobaudą – teisės vaiduoti transporto priemones atėmimą nuo 24 iki 36 mėnesių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 30, 30², 31 ir 32 straipsnių nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 2600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių – yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežt, todėl pagrindo švelninti administracinę nuobaudą sankcijos ribose taip pat nėra.

Atmestini ir apelianto argumentai dėl netinkamo informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš byloje esančio teismo pranešimo (b. l. 19), jis buvo išsiųstas apelianto skunde pirmosios instancijos teismui nurodytu adresu, t. y. Rinktinės g. 19-77, Vilnius. Šis adresas nurodomas ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog, vadovaujantis ABTĮ 75 straipsnio 5 dalimi, jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių. Kadangi apeliantas nenurodė aplinkybių kaip jo motina sužinojo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, laikytina, jog teismo pranešimas pristatytas ir įteiktas nepažeidžiant ABTĮ 75 straipsnio reikalavimų.

.Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.