- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-294/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys (pran.), Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A., A. S., D. A., G. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
A. S. priklausantys 2 570 Lt ir automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , konfiskuoti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. A. ir G. Ž. , tačiau dėl jų apeliacine tvarka nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: nuo 2008 m. žiemos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2008 m. gegužės 19 d. neteisėtai, kartu su G. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 279,106 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 38,847 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 56,254 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,296 g narkotinės medžiagos – kokaino, dalį narkotinės medžiagos – heroino jis suvartojo pats, o likusias minėto kiekio narkotinių medžiagų - heroino ir kokaino - dalis laikė kartu su G. Ž. minėtame bute iki 2008 m. gegužės 19 d. ir tą pačią dieną, tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , dalį - 1,249 g narkotinės medžiagos – heroino jis (A. S. ) neatlygintinai išplatino D. A. , po to kitą dalį – 4,098 g narkotinės medžiagos - heroino su savimi atsinešė į (duomenys neskelbtini) , kur tą pačią dieną, apie 16 val. 10 min., jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos (heroino). Po ko tą pačią dieną, t. y. 2008 m. gegužės 19 d., 17 val. 25 min., atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 27,605 g heroino ir 7,296 g kokaino, o kita dalis - 5,895 g narkotinės medžiagos – heroino tą pačią dieną buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu iš G. Ž. automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .
G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas išplatino, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: 2008 m. sausio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 279,106 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 38,847 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 56,254 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,296 g narkotinės medžiagos - kokaino, kurias kartu su A. S. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , iki 2008 m. gegužės 19 d., dalį narkotinės medžiagos - heroino jis suvartojo pats, po ko tą pačią dieną, apie 15 val. 20 min., kitą dalį - 5,895 g narkotinės medžiagos - heroino jis automobiliu „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , atgabeno iki namo Nr. 9, esančio Vilniuje, Kalvarijų g., kur jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie minėtame automobilyje rado ir paėmė 5,895 g narkotinės medžiagos – heroino. Be to, tą pačią dieną, tyrimo nenustatytu laiku, kitą dalį - 1,249 g narkotinės medžiagos - heroino A. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , neatlygintinai išplatino D. A. , kitą dalį - 4,098 g narkotinės medžiagos - heroino tą pačią dieną - 2008 m. gegužės 19 d., 16 val. 30 min., policijos pareigūnai rado ir paėmė A. S. asmens kratos metu bei tą pačią dieną, apie 17 val. 25 min., atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį narkotinių medžiagų – 27,605 g heroino ir 7,296 g kokaino.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tuo atveju, jeigu apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija būtų pripažinta pagrįsta, prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl 2 570 Lt ir automobilio „AUDI A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , konfiskavimo.
Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas iš esmės netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama nuteistųjų D. A. bei G. Ž. parodymais, liudytojos A. K. bei policijos pareigūnų M. M. ir R. J. parodymais, visiškai atmetant apelianto duotus paaiškinimus bei pateiktus teismui įrodymus.
Nuteistasis teigia, kad nuo pat pirmos apklausos savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad jau apie vienerius metus vartoja narkotikus (heroiną), paskutiniu laiku iki sulaikymo vartodavo po 1 g heroino kasdien. 2008 m. gegužės 18 d., apie 11 val., čigonų tabore už 1 300 Lt nusipirko apie 11 g heroino, tačiau tikslo jo platinti neturėjo, nes ketino juos pats suvartoti. Tą pačią dieną jis susitiko su D. A. . Apeliantas savo automobilyje vartojo heroiną, tačiau D. A. jo nesiūlė. Po to jie nuvažiavo į butą (duomenys neskelbtini) , raktus nuo šio buto jam buvo davęs G. Ž. . Šiame bute apeliantas taip pat vartojo heroiną. Nuteistasis mano, kad D. A. galėjo matyti, kur jis laiko narkotikus, nes jų niekur neslėpė. Kitą dieną jie išėjo iš buto, tačiau jį (apeliantą) ir D. A. sulaikė policijos pareigūnai, o pas jį (A. S. ) kratos metu rado narkotinės medžiagos - heroino. Apklausiamas kaip įtariamasis ir duodamas parodymus teisme D. A. pripažino, kad heroiną pasiėmė iš jo (apelianto) pastarajam nematant, t. y. pavogė. Todėl, nuteistojo nuomone, teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybė, kad jis D. A. platino 1,249 g narkotinės medžiagos – heroino, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantas taip pat mano, kad teismas neturėjo patikėti D. A. duotais parodymais apie tai, jog jis automobilyje bei bute vaišino D. A. heroinu. Pastarasis turėjo pakankamą motyvą apkalbėti apeliantą, nes po sulaikymo jis buvo paleistas, jam nebuvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, nors anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už narkotikų platinimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, tiriant šią baudžiamąją bylą, D. A. vėl įvykdė nusikalstamą veiką, už ką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Be to, D. A. parodymai apie aplinkybes dėl buto nuomos yra prieštaringi. Apklaustas 2008 m. gegužės 21 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis (D. A. ) parodė, kad bute apeliantas jam sakė, jog butą nuomoja, o duodamas parodymus 2008 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje jau parodė, kad bute apeliantas jam sakė, kad butas ne jo, o apie tai, kas jį nuomoja, jis (D. A. ) neklausė, nes jam buvo neįdomu.
G. Ž. parodymus teismas taip pat vertino neteisingai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. Ž. parodė, kad narkotikus jam paliko pažįstamas vardu Sergejus iš Kazachstano. Jis pats yra priklausomas nuo narkotikų, vartoja dideliais kiekiais - apie 5 gramus heroino per dieną. Butą jis nuomojosi, nes neturėjo kur gyventi, o raktą buvo davęs apeliantui (A. S. ). Butas buvo trijų kambarių, o narkotikus laikė įvairiose jo vietose. Dalį narkotikų, kurie buvo rasti kratos metu jo automobilyje, vežėsi su savimi, kad jam padarytų injekciją, platinti narkotikų tikslo neturėjo, nes juos ketino pats suvartoti. Teigė, kad buvo atvejų, kai kartu su A. S. vartojo heroiną, jis (G. Ž. ) jį (A. S. ) vaišino. Kratos metu bute rastos visos narkotinės medžiagos priklauso jam (G. Ž. ). G. Ž. paaiškino, kad narkotinių medžiagų apeliantas iš jo niekada neprašė ir jis nematė, jog A. S. būtų jas kada nors paėmęs. Apeliantas tvirtina, kad G. Ž. niekada jo (A. S. ) heroinu nevaišino. G. Ž. nuomojamame bute apeliantas nematė ir nežinojo, kur ir kokie kiekiai narkotinių medžiagų jame buvo laikomi. Iš D. Ž. parodymų matyti, kad jis kartu su apeliantu tokiu kiekiu narkotinių medžiagų, kokie buvo rasti D. Ž. bute, nedisponavo.
Liudytoja A. K. (buto šeimininkė) apklausta teisme parodė, kad butą nuomojo G. Ž. , jis susitarė su ja dėl buto nuomos sąlygų ir kainos. Jos nurodyta aplinkybė, kad ji apeliantą matė tame bute ir jis (A. S. ) jai perdavė nuompinigius, negali būti laikoma įrodymu, kad butą apeliantas nuomojo kartu su G. Ž. ir jame gyveno bei laikė narkotikus. Tokie parodymai prieštarauja G. Ž. parodymams, kurie teismo nuosprendyje yra įvertinti kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, t. y. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis.
Liudytojo policijos pareigūno M. M. parodymai, kad buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, jog jis (apeliantas) padeda platinti narkotines medžiagas dideliais kiekiais, yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis ir todėl negali būti laikomi įrodymais. Liudytojai policijos pareigūnai L. Ž. ir I. Č. (Č.) davė parodymus apie konkrečias sulaikymo aplinkybes, kurių apeliantas neginčija.
Apeliantas tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi prielaidomis, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą nuosprendį. Nuteistojo nuomone, byloje įrodyta tik tai, kad jis (A. S. ) įsigijo ir disponavo narkotine medžiaga - heroinu, kurį įsigijo čigonų tabore, dalį jo suvartojo, dalį - l,249 g galėjo pasisavinti D. A. , o likusią dalį - 4,098 g rado jo sulaikymo metu. Mano, kad neplatino narkotinių medžiagų, jas laikė sau, todėl veika turi būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis teigia, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas neteistas ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat teismas be pagrindo konfiskavo kratos metu pas jį rastus pinigus, taip pat jam priklausantį automobilį „Audi A4 Avant“.
Šalies argumentai
A. S. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikties bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai).
Nuteistasis apeliaciniame skunde iš dalies pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis tik prielaidomis ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Remiantis BPK 20 straipsniu, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus - vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik iš dalies.
Apeliantas skunde iš esmės atkartoja savo pirmosios instancijos teismo posėdyje išsakytą poziciją dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, veikos aplinkybių bei įrodymų, kuriais pagrįstas jam pareikštas kaltinimas, įvertinimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia, kad platino turėtas narkotines medžiagas, teigia, kad D. A. nesiūlė vartoti narkotikų, pastarasis narkotikus iš jo (apelianto) pavogė. Šie A. S. skundo argumentai iš dalies pagrįsti. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. buvo ne vieną kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas kaip įtariamasis D. A. parodė, kad A. S. savo automobilyje „Audi A4“ jį vaišino heroinu, po to pasikvietė į butą, kur jie kartu visą naktį rūkė heroiną, kurį davė A. S. , už tai neprašė atlyginimo. Po to jis be A. S. žinios pasiėmė heroiną, jį susuko į popieriaus gabaliukus, apie tai apeliantui (A. S. ) nieko nesakė. Policijos darbuotojai šį heroiną rado sulaikymo metu (t. 1, b. l. 109-110). Analogiškus parodymus D. A. davė kitos apklausos metu (t. 1, b. l. 118), taip pat apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 112-114). Savo ankščiau duotų parodymų D. A. nekeitė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ir parodė, kad A. S. jį automobilyje vaišino heroinu, po to bute davė jam rūkyti, tačiau už tai jokio atlyginimo neprašė ir jis nieko nemokėjo, o nedidelę dalį heroino kitą dieną iš A. S. pavogė (t. 3, b. l. 15-16). Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš G. Ž. parodymų matyti, kad narkotikus (heroiną ir kokainą) jam atvežė Sergejus iš Kazachstano, juos laikė nuomojamame bute, nes pats juos vartojo. Šie nuteistojo G. Ž. parodymai yra nuoseklūs, jie nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme (t. 2, b. l. 74-75, 79-80, t. 3, b. l. 77-78). Kaip matyti iš A. S. ir G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareikšto įtarimo ir kaltinimo teisme, jie nuteisti už tai, kad platino narkotinę medžiagą (heroiną), nes A. S. neatlygintinai perdavė D. A. 1,249 g narkotinės medžiagos - heroino. Byloje nustatyta, kad sulaikymo metu pas D. A. iš tikrųjų buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga - heroinas (t. 1, b. l. 98-100, 65-66).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ nurodyta, kad pardavimas yra vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platinimo būdų. Tai medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu platinimu laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Kaip matyti iš D. A. parodymų, heroiną, kuris buvo rastas pas jį sulaikymo metu, pavogė iš A. S. , o pastarasis (A. S. , juo labiau G. Ž. ) apie tai nieko nežinojo. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika (taip pat ir platinimas) yra padaroma tik tyčia. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. arba G. Ž. platino narkotinę medžiagą - heroiną. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. dėl heroino platinimo tarėsi su G. Ž. . Priešingai, iš nuteistojo G. Ž. parodymų matyti, kad A. S. nuomojamame bute heroino galėjo rasti. Esant šioms aplinkybėms, A. S. ir G. Ž. iš kaltinimo šalintinas inkriminuotas jų veiką kvalifikuojantis požymis, kad jie narkotinę medžiagą - heroiną platino. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. davė heroino rūkyti D. A. , tačiau jam toks narkotikų platinimo būdas neinkriminuotas ir už tai jis nenuteistas, nors narkotinės medžiagos (heroino) platinimo požymių matyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuose taip pat aprašo šį narkotikų platinimo būdą, tačiau tai daro nepagrįstai, nes A. S. (taip pat G. Ž. ) tai neinkriminuota. Teisėjų kolegijos nuomone, Apygardos teismas savaip interpretuoja įrodymus, visiškai nekreipdamas dėmesio į A. S. ir G. Ž. pareikštų kaltinimų ribas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali peržengti kaltinimo ir apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas neigia kartu su G. Ž. nuomojęsis butą (duomenys neskelbtini) , todėl jis nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą nepagrįstai. Apelianto nurodomi argumentai, kuriais jis grindžia šią savo versiją, nepagrįsti ir paneigti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi D. A. parodymais, nes jie prieštaringi: apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. A. teigė, jog A. S. jam sakė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) , jis nuomoja, o apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje D. A. paneigė šiuos savo parodymus. Tačiau apeliantas nurodydamas tokias aplinkybes yra neteisus. Kaip jau buvo minėta, D. A. parodymai buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. A. nurodė, kad „A. S. minėjo, kad butas išnuomotas. Aš nieko apie tai neklausiau, o jis nieko ir nepasakojo“ (t. 3, b. l. 15). Teismo posėdyje į gynėjos advokatės E. Žilėnienės klausimą D. A. atsakė: „Aš taip supratau, kad tai išnuomotas butas.“ (t. 3, b. l. 15-16) Taigi šių D. A. parodymų negalima laikyti jo ankstesnių parodymų apie tai, kad A. S. nuomojo butą ir jame gyveno, paneigimu. Be to, kaip buvo minėta ankščiau, D. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino savo ankstesnių parodymų teisingumą, tuo neleidžia abejoti kitos nustatytos aplinkybės.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad liudytojos A. K. parodymai dėl jai priklausančio buto nuomos fakto prieštarauja kito nuteistojo G. Ž. parodymams, kuris parodė, jog butą nuomojosi asmeniškai, nes neturėjo kur gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkė A. K. . Ji parodė, kad 2008 metų pradžioje jos buto nuomos klausimu kreipėsi G. Ž. . Iš tikrųjų, ji dėl buto nuomos susitarė su G. Ž. , kuris pasakė, kad bute gyvens vienas, o vėliau su draugu. Nuo 2008 metų sausio iki balandžio mėnesio ji lankėsi šiame bute apie 6 kartus ir visada į butą ją įleisdavo ir nuompinigius atiduodavo A. S. , šių apsilankymų bute metu ji matė tik jį (A. S. ). Šalia jos buto gyvenantys kaimynai patvirtino, kad bute gyvena du vyriškiai (t. 3, b. l. 53-54).
Nuteistasis G. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad A. S. jis pažįsta apie pusę metų, taip pat kad prieš mėnesį iki sulaikymo jis davė jam (A. S. ) raktą nuo šio buto (t. 3, b. l. 17). Tos apklausos metu G. Ž. taip pat parodė, kad A. S. į šį butą ateidavo apie penkis kartus per mėnesį parūkyti heroino. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. tas pačias aplinkybes aiškino kitaip. G. Ž. apklaustas kaip įtariamasis 2008 m. liepos 18 d. parodė, kad A. S. jis pažįsta apie metus, jis lankėsi šiame bute per visą nuomos laiką, buvo davęs raktus (t. 2, b. l. 75). Šie G. Ž. parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 3, b. l. 17-18). Iš šių G. Ž. parodymų matyti, kad jo parodymai dėl santykių su A. S. ir pastarojo buvimo nuomojamame bute yra nenuoseklūs. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad G. Ž. , duodamas parodymus teisme, siekia palengvinti nuteistojo A. S. teisinę padėtį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Be to, pats nuteistasis A. S. taip pat nebuvo nuoseklus duodamas parodymus apie gyvenimą G. Ž. nuomojamame bute. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , jis nakvojo tik porą kartų (t. 1, b. l. 164-165), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje A. S. tvirtino, kad šiame bute lankėsi 4-5 kartus. Tokį savo parodymų nenuoseklumą A. S. paaiškino tuo, kad pirmą kartą duodamas parodymus buvo šoko būsenos, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl galėjo netiksliai papasakoti kai kurias bylos aplinkybes. Šiuos nuteistojo paaiškinimus, kad dėl sveikatos būklės negalėjo suvokti savo duodamų parodymų esmės, pirmosios instancijos teismas paneigė baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos A. K. duotais parodymais, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jos suinteresuotumą bylos baigtimi, jos parodymai buvo nuoseklūs. Taigi, aplinkybė, kad liudytojos A. K. apsilankymų jai priklausančiame bute metu A. S. nuolat būdavo vienas, atiduodavo jai nuompinigius, taip pat liudytojos A. K. kaimynų tvirtinimas, kad jos bute gyveno du vyriškiai, ir nuteistojo G. Ž. tvirtinimas, kad kreipdamasis į A. K. dėl buto nuomos minėjo jai, kad šioje patalpoje gyvens su draugu, neleidžia abejoti, kad A. S. šiame bute gyveno. Šią išvadą taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad iki minėto buto nuomos G. Ž. ir A. S. turėjo kitą gyvenamąjį plotą bei galimybę naudotis tuo gyvenamuoju plotu, tačiau ten negyveno (t. 2, b. l. 40-41, 101-102).
Apelianto nurodomos aplinkybės, kad D. A. turėjo pakankamą motyvą apkalbėti apeliantą, nes jis po sulaikymo buvo paleistas ir jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, be to, D. A. ankščiau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, jo (D. A. ) parodymų tikrumo nepaneigia. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. buvo apklaustas kaip įtariamasis dalyvaujant gynėjui, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. jį sulaikius buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 120-123). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kardomosios priemonės rūšies parinkimas ir jos skyrimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų prerogatyva. Tai, kad D. A. nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o kitos priemonės, kurios nesusijusios su įtariamojo izoliavimu nuo visuomenės, taip pat kad jis šiuo metu nuteistas už kito nusikaltimo padarymą, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad D. A. būtų suinteresuotas apkalbėti apeliantą (A. S. ) arba jį apkalbėjo, duodamas neteisingus parodymus. Akivaizdu, kad A. S. (taip pat ir G. Ž. ) šį butą nuomojo dėl to, kad galėtų laikyti narkotikus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistieji A. S. ir G. Ž. šį butą nuomojo turėdami tikslą platinti narkotikus. Tokią išvadą teismas daro remdamasis nuteistųjų G. Ž. . Ž. , D. A. , liudytojos A. K. parodymais.
Tą aplinkybę, kad A. S. žinojo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , yra laikomas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, patvirtina nuteistojo G. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. G. Ž. parodė, kad žinojo, jog A. S. vartoja narkotikus, pastarasis žinojo, kur bute yra padėtos narkotinės medžiagos, ir kartais jų pasiimdavo (t. 2, b. l. 75). Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. Ž. parodė, kad jis vaišino A. S. narkotikais, nes pastarasis jų paprašė, tačiau A. S. nežinojo, kiek jis (G. Ž. ) jų (narkotikų) turi. A. S. galėdavo paimti narkotikų, kai jo (G. Ž. ) nebūdavo namuose. Nors A. S. nežinojo, kur padėti narkotikai, bet kai būdavo vienas, galėjo jų rasti (t. 3, b. l. 18). Taigi G. Ž. kategoriškai neneigė savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir iš esmės nepaneigė aplinkybės, kad A. S. žinojo, kur ir kiek narkotikų yra bute. Teisėjų kolegija vadovaujasi G. Ž. parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje surinktiems įrodymams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ nurodyta, kad laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2008 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad heroino buvo rasta ant stalo, kitose lengvai pasiekiamose vietose (t. 1, b. l. 15-16). Iš to paties įvykio apžiūros protokolo matyti, kad kokainas buvo rastas supakuotas spintoje. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. S. žinojo apie šios narkotinės medžiagos (kokaino) buvimą, juo labiau jos laikymą minėtame bute. Iš G. Ž. parodymų matyti, kad apie bute laikomus narkotikus žinojo tik jis vienas, o heroiną kartais vartodavo su A. S. . Pirmosios instancijos teismas patikėjo G. Ž. parodymais, o prisipažinimą bei nuoširdų gailestį pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. disponavo kokainu, jį vartojo ar platino. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. neabejotinai matė ir suprato, kad kartu su G. Ž. neteisėtai laiko narkotinę medžiagą - heroiną. Tokią teismo išvadą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad ant stalo ir kitose prieinamose vietose bute ir A. S. sulaikymo metu buvo rasta ir paimta tokia pat narkotinė medžiaga (heroinas). Akivaizdu, kad A. S. žinojo ir suprato, kad kartu su G. Ž. minėtame bute laiko labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (heroino), tai darė sąmoningai, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). G. Ž. nuteistas dėl kokaino laikymo pagrįstai, o A. S. iš kaltinimo ši aplinkybė pašalinama. A. S. nebuvo inkriminuota ir jis nenuteistas dėl šių narkotinių medžiagų įgijimo (už tai nuteistas tik G. Ž. ), todėl šis veiką kvalifikuojantis požymis neįrodinėjamas ir neaptariamas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šioje byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. S. ir G. Ž. platino heroiną, o apeliantas (A. S. ), be to, dar laikė kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. M. duotais parodymais, kadangi jie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir todėl negali būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas laiko šį apelianto teiginį nepagrįstu. Šis nuteistojo tvirtinimas yra deklaratyvus, nes apeliantas nepateikė jokių argumentų šiam teiginiui pagrįsti. M. M. buvo apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje ir parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, nuteistuosius pažįsta tiek, kiek tai susiję su darbu. Paaiškino, kad buvo gauta operatyvinė informacija, jog G. Ž. dideliais kiekiais platina narkotines medžiagas, jam padeda A. S. , o narkotikai laikomi nuomojamame bute (t. 3, b. l. 18-19). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokia informacija iš dalies pasitvirtino, nes kratos metu nuomojamame bute ir asmens kratos metu pas A. S. buvo rasta narkotinių medžiagų - heroino ir kokaino ir jos paimtos (t. 1, b. l. 15-47, 73-74, 150-152). Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo M. M. parodymų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, priešingai - juos patvirtina kita bylos medžiaga, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Tačiau tokių duomenų (liudytojo M. M. parodymų) nepakanka, kad A. S. ir G. Ž. būtų nuteisti dėl narkotinės medžiagos (heroino) platinimo, nes to nepatvirtina kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos metu bute ir asmens kratos metu pas A. S. buvo rasta tos pačios narkotinės medžiagos, t. y. heroino ir ji paimta. Nors A. S. teigia, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos (heroino) nusipirko turguje iš čigonų tautybės asmens, tai neatitinka tikrovės. Pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. S. šios narkotinės medžiagos (heroino) nusipirko turguje iš čigonų tautybės asmens. Antra, iš to paties asmens kratos protokolo matyti, kad iš A. S. buvo paimta ne tik minėta narkotinė medžiaga, bet ir elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo rasta heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 73-74, 150-152). Taigi, A. S. teiginys, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas. Aukščiau aptartų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad A. S. pagrįstai nuteistas už tai, kad kartu su G. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , laikė (G. Ž. dar ir įgijo) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo A. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad iš A. S. konfiskuojami pinigai (2 570 Lt), kurie buvo paimti jo sulaikymo metu, bei automobilis „Audi A4 Avant“. Teismas tai motyvavo tuo, kad nors A. S. 2006 m. kovo 2 d. iš buvusios sutuoktinės gavo 150 000 Lt už parduotą butą, tačiau A. S. nuo 2006 m. nedirbo (t. 2, b. l. 41), byloje nėra duomenų apie kitas jo pajamas, narkotines medžiagas vartojo apie vienerius metus laiko iki suėmimo. Apygardos teismo nuomone, A. S. už gautus pinigus dvejus metus gyveno, pirko narkotikus ir juos vartojo, be to, įsigijo automobilį „Audi A4 Avant“, kurį naudojo kaip nusikaltimo padarymo priemonę narkotinėms medžiagoms gabenti, kartu su D. A. šiame automobilyje vartojo heroiną bei buvo kartu su juo sulaikytas policijos pareigūnų, kai rengėsi gabenti narkotinę medžiagą.
Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ nurodyta, kad kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pas kaltininką esanti transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant kontrabandos nusikaltimą, konfiskuojama BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Teisėjų kolegijos nuomone, analogiška situacija yra šioje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. su D. A. automobilyje „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , po to bute vartojo (rūkė) heroiną, kurį davė apeliantas. Tačiau šiame automobilyje nėra rasta ar kitaip nustatyta, kad šis automobilis būtų specialiai pritaikytas vartoti narkotines medžiagas arba jame būtų įrengta slėptuvė joms gabenti. Todėl toks automobilis negali būti laikomas šio nusikaltimo padarymo priemone, juo labiau konfiskuotas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tai, kad A. S. su narkotine medžiaga buvo sulaikytas prie minėto automobilio ir šią narkotinę medžiagą šiuo automobiliu rengėsi gabenti, nėra ir negali būti pagrindas šį automobilį konfiskuoti, nes už tai (rengėsi padaryti nusikaltimą, t. y. rengėsi gabenti narkotinę medžiagą - heroiną) jis nėra nuteistas, ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo inkriminuota kaltinime.
Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. priklausantys pinigai (2 570 Lt) taip pat negali būti konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. platino narkotinę medžiagą - heroiną (davė D. A. rūkyti), už tai nereikalavo ir negavo jokio atlygio. Byloje nėra nustatyta ir nuteistajam neinkriminuota, kad jis platino narkotines medžiagas kitiems asmenims už tam tikrą atlyginimą (už tai gavo pinigų, mainė ar pan.). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. iki sulaikymo ilgą laiką nedirbo, neturėjo jokių legalių pajamų, išskyrus pinigus už parduotą butą, įsigijo automobilį, pirko narkotikus, mokėjo už nuomą, tačiau nepaneigta jo versija, kad asmens kratos metu paimti pinigai (2 570 Lt) yra likę už parduotą butą. Teisėjų kolegijos nuomone, asmens kratos metu iš A. S. paimti pinigai negali būti laikomi kaip gauti iš nusikalstamos veiklos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl visos abejonės traktuojamos nuteistojo naudai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. S. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 42-44), nedirba, tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstama veika baigta, tyčinę kaltės formą. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), šios bausmės vidurkį sudaro 12 metų 6 mėnesiai. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis už šio nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė. A. S. iš kaltinimo pašalinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir taip sumažėjus kaltinimo apimčiai, atsižvelgiant į jo asmenybę, šeiminę padėtį, tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė arčiau BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumo. Nors G. Ž. iš kaltinimo pašalinama jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kad platino narkotinę medžiagą – heroiną, ir tokiu būdu mažėja kaltinimo apimtis, jam švelninti bausmę nėra pagrindo, nes ji nustatyta arčiau BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumo (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti:
A. S. iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad jis laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino (56,254 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,296 g kokaino) ir platino heroiną (1,249 g). A. S. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - heroino laikymo), paskirti laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
G. Ž. iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis platino narkotinę medžiagą - heroiną.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti A. S. priklausantys 2 570 (du tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt) Lt ir automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir juos grąžinti nuteistajam (A. S. ).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.