Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4671-867/2020, inicijuotoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. K. pareiškė reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4671-867/2020, kurioje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškinys tenkintas visiškai.

2. Prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad jis apie minėtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik po to, kai antstolis areštavo jo banko sąskaitą, tai yra 2020 m. rugpjūčio mėnesio viduryje. Sprendimas už akių priimtas 2020 m. gegužės 7 d., nuo sprendimo už akių priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai, todėl jis neturi galimybės prašyti atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą, nes prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Todėl jis, siekdamas apginti savo pažeistas teises, teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkte įtvirtintais pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4671-867/2020, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. CPK 370 straipsnio 1 dalis numato, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

10. Civilinio proceso kodekso 369 straipsnis numato, kad, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Tačiau ar procesas byloje galėtų būti atnaujintas ar ne, teismas galėtų nuspręsti tik nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės. Kaip jau minėta, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti, kad, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą yra nurodyta: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Tai yra spręsdamas prašymo priėmimo klausimą teismas nevertina, ar proceso atnaujinimas civilinėje byloje yra galimas.

12. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino paties prašymo dėl proceso atnaujinimo, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kadangi prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų, pirmosios instancijos teismas nesilaikė stadijų eiliškumo ir praleido prašymo priėmimo stadiją, kurioje turėjo būti vertinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo procesinio dokumento turinyje galima matyti koreliaciją su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau jo rezoliuciniai prašymai neatitinka CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punkto, nėra aišku, į kokią procesinę padėtį pareiškėjas siekia sugrąžinti šalis atnaujinus procesą, kai yra priimtas sprendimas už akių, kuriame nėra numatyta atsakovo teisė skųsti jį apeliacine tvarka (numatyta teisė tik dėl peržiūrėjimo).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų jo teisių arba įstatymu saugomo intereso gynimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, tinkamai įgyvendina savo procesines teises. Pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 4 d. pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad procesą prašoma atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad pareiškėjas tinkamai nurodė proceso atnaujinimo pagrindą, todėl šiuo aspektu jo prašymas atitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą prašymo turinio reikalavimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikto procesinio dokumento reikalavimas suformuluotas netinkamai / neaiškiai. Be to, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar prašymas, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, atitinka ir kitus CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nustačius, jog prašymas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, taikytinas trūkumų šalinimo institutas.

15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl sprendimo už akių specifiškumo įstatymo leidėjas numatė sprendimo už akių peržiūrėjimą ir iš to einantį jo panaikinimą ir atnaujinimą iš esmės (skirtinga chronologinė tvarka), todėl atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pasiūlė kreiptis į sprendimą už akių priėmusį teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad teismo nuomonė, kad savo teises jis turėjo ginti kita tvarka, nesudaro pagrindo nepriimti prašymo, tik pareiškėjui priklauso teisė nuspręsti, kokį savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, ir teismas negali šios teisės riboti.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu. Proceso atnaujinimas galimas bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių, nes proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad, nesant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per įstatymo nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir pagal bendrąją taisyklę gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2010). Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių įsiteisėjo, pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises, tinkamai pasirinko įstatymu numatytą galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo.

17. Apibendrindamas anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme yra tinkamai suformuluotas proceso atnaujinimo pagrindas, taip pat aiškiai nurodytas pareiškėjo reikalavimas, todėl pareiškimas iš esmės atitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimus, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, teismas sprendžia civilinės bylos nagrinėjimo metu, o ne spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo S. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.