Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-16 · Administracinė byla Nr. eI-5789-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
eI-5789-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00435-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 1.9.1.3Kiti su gyventojų pajamų mokesčiu susiję klausimai
  • 1.9.5Kiti mokesčiai
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-5789-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00435-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.1.3,1.9.5, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Tomui Bukeliui, atsakovo atstovei Vitalijai Nagrockytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. B. skundu (t. 1, b. l. 1–12) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) 2015-05-06 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) patikrinimo aktą Nr. FR0680-294; 2) 2015-07-09 Kauno AVMI sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-468; 3) 2015-10-08 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą Nr. 68-181; 4) 2016-01-04 Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK) sprendimo Nr. S-5(7-261/2015) dalį, kuria liko nepanaikinti mokesčių administratoriaus nurodyti sumokėti mokesčiai, baudos ir delspinigiai. Nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu Kauno AVMI vykdė patikrinimą už 2009-01-01 – 2012-12-31 laikotarpį, kurio metu 2014-05-28 pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota 47 469 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 5 600 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų. 2014-07-28 patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI ir nuo papildomai apskaičiuotų įmokų priskaičiuota 17 520 Lt GPM delspinigių, 2 580 Lt PSD delspinigių ir 560 Lt PSD įmokų baudos. 2014-10-31 VMI sprendimu Nr. 68-209 panaikino 2014-07-28 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-449 ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą. Pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI 2015-05-06 priėmė patikrinimo aktą Nr. FR0680-294, kuris Kauno AVMI sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-468 buvo patvirtintas ir nurodyta pareiškėjui į biudžetą sumokėti 9 224,69 Eur GPM sumą, 1 822 Eur PSD įmokas, 4 255,92 Eur GPM delspinigius, 1 027,06 Eur PSD įmokų delspinigius, 2 767 Eur GPM baudą ir 546 Eur PSD įmokų baudą. VMI 2015-10-08 sprendimu Nr. 68-181 Kauno AVMI 2015-07-09 sprendimą patvirtino. MGK 2016-01-04 sprendimu Nr. S-5 (7-261/2015) nusprendė pakeisti VMI sprendimo dalį, sumažinti pareiškėjui paskirtas baudas į 922 Eur GPM mokesčio baudą ir 182 Eur PSD įmokų baudą, kitą sprendimo dalį patvirtino. Pareiškėjas nesutinka su priimtais Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimais, nurodo, kad mokesčių administratorius neteisingai ir nevisapusiškai įvertino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos išlaidas 2004 – 2008 m. Namo ir kiemo statinių statybai jis išleido apie 568 500 Lt, jį statė savo šeimos reikmėms, nenumatė, kad namo statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus reikalingi ateityje. Mokesčių administratorius nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus apie namo statybos metu patirtas išlaidas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo, o taip pat nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nebendradarbiauja ir todėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies pagrindu nepagrįstai gyvenamojo namo statybos išlaidų sumą apskaičiavo taikydamas grynosios vertės metodą, todėl pažeidė numatytą pareigą parinkti metodą, kuris atitiktų protingumo kriterijus. Be to, netinkamai taikė 2004-05-04 VMI viršininko įsakymą Nr. VA-103 „Dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), t. y. taikydamas Taisyklių 18 – 21 punktuose aprašytą namo vertinimo grynosios vertės metodą, nepagrįstai nustatė pareiškėjo šeimos gyvenamojo namo statybos kainą. Skirtumas susidarantis tarp pareiškėjo su sutuoktine deklaruotos gyvenamojo namo statybos kainos (568 500 Lt) ir mokesčių administratoriaus nustatytos kainos (862 395), t. y. 293 895 Lt turėtų būti pridėtas prie pareiškėjo su sutuoktine turimų lėšų 2009-01-01 dieną. Faktiškai tikrindamas už laikotarpį nuo 2001 iki 2009 m. mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 68 straipsnio 1 dalį. Už laikotarpį nuo 2001 iki 2008 m. buvo netinkamai perskaičiuotos ir nevisapusiškai ištirtos šeimos vartojimo išlaidos. Mokesčių administratorius nurodė, kad šeimos vartojimo išlaidos sudarė 510 212 Lt, t. y. 247 768 Lt daugiau, tačiau tokių savo skaičiavimų nepagrindė. Pinigų likutis, kuriuo disponavo pareiškėjo šeima 2009-01-01 dienai, turėjo būti nustatytas ne mažesnis nei 617 569 Lt. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo netinkamai nustatytos vartojimo išlaidos 2011 m. ir iš UAB „Aquajazz“ gautos pajamos. 2011 metų išlaidų suma turėtų būti sumažinta 6 973,43 Lt. 2011 – 2012 metais mokesčių administratorius neįtraukė į pajamas 193 718,40 Lt iš UAB „Aquajazz“. Pareiškėjo nuomone, kadangi mokesčių administratorius neteisingai nustatė lėšų likutį laikotarpio (2009-01-01) pradžiai, todėl neteisingai priskyrė dalį lėšų kaip gautas iš mokesčių administratoriui nežinomų ir nenustatytų šaltinių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka su palūkanų apmokestinimu. Pažymėjo, kad sudarant paskolų sandorius nebuvo gaunama nauda, todėl mokesčių administratorius be teisinio pagrindo taikė GPM įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nesutiko ir su papildomai priskaičiuotais GPM ir PSD įmokomis bei delspinigiais ir baudų sumomis, priskaičiuotomis nuo šių mokesčių. Nurodė, kad pakartotiniuose patikrinimo aktuose nėra detalizuota, už kokį laikotarpį buvo priskaičiuoti delspinigiai, nei nuo kokių sumų jie skaičiuojami, o taip pat nenurodytas pats priskaičiuotų delspinigių dydis, todėl laikytina, kad mokesčių administratorius nepagrindė apskaičiuotų delspinigių dydžio, kaip reikalauja MAĮ 67 straipsnis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 177–189) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad didžiausią reikšmę nustatant ne banke turėtą grynųjų pinigų likutį turėjo pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004 – 2007 metų laikotarpiu patirtos išlaidos gyvenamojo namo statybai. Šio namo statyboms minėtu laikotarpiu sutuoktiniai faktiškai patyrė 698 500 Lt išlaidų, kurios buvo apskaičiuotos pagal į UAB „Audomaras“, vykdžiusios statybos darbus, kasą įneštus pinigus ir gautą tikslinę paskolą namo statybai. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė aplinkos gerbūvio darbams skirtų išlaidų, todėl buvo nustatyta, kad sutuoktiniai papildomai patyrė 186 170 Lt išlaidų. Pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjas nedavė sutikimo VMI atstovaujančiam vertintojui atlikti gyvenamojo namo ir aplinkos gerbūvio statinių vertinimą. VMI padarė išvadą, kad sutuoktiniai nenurodė visų statybų ir įrengimo išlaidų bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo nurodyta 568 500 Lt statyboms patirta išlaidų suma įvertinta kaip neatitinkanti realiai patirtų išlaidų. Pareiškėjas teikė prieštaringą informaciją, t. y. skunde VMI teigė, kad medžiagas pirko pats, o statybos darbus vykdė UAB „Audomaras“, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad statybai buvo sunaudotos ir UAB ,,Audomaras” įsigytos statybinės medžiagos. Jis nurodė, kad visus statybos darbus vykdė UAB ,,Audomaras”, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad ne visi statybos darbai yra įtraukti į šios bendrovės atliktų darbų aktus. Turto vertintojų UAB ,,Lituka ir Ko“ nustatyta namų valdos turto rinkos vertė 1 625 000 Lt, VĮ ,,Registrų centras” duomenimis fiksuota statybinė vertė 1 344 170 Lt. Kadangi pareiškėjas nei pirminio, nei pakartotinio patikrinimo metu nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurių pagrindu mokesčių administratorius galėtų nustatyti statybai sunaudotų medžiagų bei statybos darbams atlikti patirtas išlaidas, formaliai vykdė savo pareigas bendraudamas su mokesčių administratoriumi, t. y. į mokesčių administratoriaus pateiktą nurodymą atsakydamas raštu, tačiau nepateikdamas informacijos, kuri padėtų mokesčių administratoriui teisingai apskaičiuoti mokesčius, gyvenamojo namo statybos išlaidos pakartotinio patikrinimo metu nustatytos vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio bei Taisyklių nuostatomis, atliekant mokesčių administratoriaus įvertinimą pagal surinktą informaciją iš įvairių šaltinių: sutuoktinių paaiškinimų, UAB ,,Audomaras“ duomenų, VĮ ,,Registrų centras“ pateiktos informacijos, UAB ,,Sistela“ kainynų. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių nuostatomis, vertinant gyvenamojo namo statybos išlaidas buvo pritaikytas grynosios vertės metodas. Pakartotinio patikrinimo metu įvertinusi surinktą medžiagą VMI nustatė, kad sutuoktiniai 2004-2007 metų laikotarpiu gyvenamojo namo su aplinkos gerbūvio objektais statyboms patyrė 862 395 Lt išlaidų, t. y. 22 275 Lt mažiau, nei buvo nustatyta pirminio patikrinimo metu (884 670 Lt). Pareiškėjo teiginiai, kad jis nepažeidė jokios įstatyme nustatytos pareigos deklaruoti ir apskaičiuoti mokesčius, nepagrįsti. Tai, kad mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka yra pateikęs atitinkamas deklaracijas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad mokėtojo pareigos įvykdytos tinkamai, jeigu mokesčių mokėtojas nepagrindžia juridinę galią turinčiais dokumentais atitinkamų deklaruotų sumų susidarymo. Patikrinimo metu pagal naujai gautą informaciją, VMI įvertino šeimos vartojimo išlaidas iki tikrinamojo laikotarpio pradžios ir nustatė, kad 2006 - 2008 metais per banką vartojimo išlaidos ženkliai viršijo statistines vartojimo išlaidas, todėl, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pripažino, kad sutuoktiniai 2001 - 2005 m. vartojimo išlaidoms išleido Statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas, o 2006 - 2008 m. – pagal banko sąskaitų išrašus nustatytą išlaidų sumą: 2006 m. – 58 500 Lt, 2007 m. – 24 7084 Lt, 2008 m. – 103 074 Lt. Pakartotinio patikrinimo metu įvertinusi pirminio patikrinimo metu surinktą informaciją, papildomai gautą informaciją iš bankų bei iš sutuoktinių, VMI apskaičiavo piniginių lėšų likutį 2009-01-01: banke – 5 256 Lt, ne banke – 291 176 Lt, iš viso 296 432 Lt, t.y. 209 212 Lt mažesnį, nei buvo apskaičiuotas pirminio patikrinimo metu (505 644 Lt). Likučio sumažėjimui įtakos turėjo gyvenamojo namo su gerbūvio objektais įrengimui patirtų išlaidų ir šeimos vartojimo išlaidų perskaičiavimas. VMI, apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę pagal įvertinimą, pareiškėjo 2009 – 2012 metais gautas pajamas bei patirtas išlaidas apskaičiavo remdamasi VMI duomenų bazėse kaupiamais duomenimis, kredito įstaigų pateikta informacija, operatyvių patikrinimų surinkta informacija, sutuoktinių pateiktais duomenimis bei paaiškinimais, Statistikos departamento apskaičiuojamais ir skelbiamais namų ūkio vartojimo išlaidų dydžiais vienam namų ūkio nariui bei kita patikrinimo metu surinkta informacija. Sutuoktinių mokestinės prievolės už 2009 – 2012 metus apskaičiuotos vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pritaikius išlaidų metodą. Dėl paskolų iš P. P. ir A. M., atsakovas pažymėjo, kad pakartotinio patikrinimo metu, atliekant pajamų/išlaidų analizę, pareiškėjo gauta iš P. P. 58 000 Lt paskola grynais pinigais įvertinta kaip 2010 m. pareiškėjo pajamos. Neatlygintine paslauga P. P. paslaugos gavėjui – pareiškėjui, suteikė ekonominę naudą, kurios pastarasis negalėtų gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti kitaip, todėl draugystės santykiais grindžiamos paskolos suteikimo aplinkybės negali būti vertinamos kaip bendražmogiškas bendravimas GPM įstatymo taikymo požiūriu. Pareiškėjo gauta nauda (palūkanų tikroji rinkos kaina) pripažintina pajamomis, gautomis natūra. Nustatyta, kad A. M. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą pareiškėjui. A. M. 2014-08-25 paaiškinime patvirtino, kad suteikė pareiškėjui 300 000 Lt paskolą grynais pinigais, todėl pareiškėjo iš A. M. 2010-06-02 gauta 300 000 Lt grynais pinigais paskola pakartotinio patikrinimo metu pripažinta 2010 m. pajamomis, o 2011-01-25 grąžinta 300 000 Lt paskola ir sumokėtos 3000 Lt palūkanos grynais pinigais – 2011 m. išlaidomis. Pareiškėjas gavo iš P. P. neatlygintiną paslaugą (beprocentinę paskolą), o A. M. – paskolą mažesnėmis palūkanomis, nei paskolos sutarties sudarymo momentu galiojo nustatyta komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, t. y. gavo ekonominę naudą, kurios negalėtų gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis. Kadangi pareiškėjas, gavęs minėtas paskolas, išvengė palūkanų mokėjimo, VMI pagrįstai 29 419,28 Lt sumą priskyrė jo pajamoms natūra ir nuo jų apskaičiavo bei nurodė sumokėti GPM ir PSD įmokas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina, skundas iš dalies tenkintinas.

Kauno AVMI atliko pareiškėjo GPM ir PSD įmokų pakartotinį mokestinį patikrinimą už 2009-01-01 – 2012-12-31 laikotarpį ir 2015-05-06 patikrinimo aktu Nr. FR0680-294 (MGK byla, t. 1, b. l. 130-172) papildomai priskaičiavo GPM ir PSD įmokų. Kauno AVMI 2015-07-09 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-468 (MGK byla, t. 1, b. l. 80-106) patvirtino patikrinimo aktu apskaičiuotą 9224,69 Eur GPM sumą ir 1822 Eur PSD įmokų sumą, patvirtino apskaičiuotus 4255,92 Eur GPM delspinigius ir 1027,06 Eur PSD įmokų delspinigius, paskyrė pareiškėjui 2767 Eur GPM baudą ir 546 Eur PSD įmokų baudą. VMI 2015-10-08 sprendimu Nr. 68-181 (MGK byla, t. 1, b. l. 36-45) patvirtino Kauno AVMI 2015-07-09 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-468. MGK 2016-01-04 sprendimu Nr. S-5(7-261/2015) (MGK byla, t. 5, b. l. 130-150) pakeitė VMI 2015-10-08 sprendimo Nr. 68-181 dalį, kurioje pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 2767 Eur GPM baudą ir 546 Eur PSD įmokų baudą į nurodymą sumokėti 922 Eur GPM baudą ir 182 Eur PSD įmokų baudą, o kitą VMI sprendimo dalį patvirtino. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno AVMI patikrinimo aktą, Kauno AVMI sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo ir minėtus mokestinį ginčą nagrinėjusių VMI ir MGK sprendimus.

MAĮ 128 straipsnis numato, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šie rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Taigi pats savaime patikrinimo aktas laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, atskirai ir savarankiškai neskundžiamu teismui, nes teisines pasekmes sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-504/2010). Todėl bylos dalis dėl skundo reikalavimo panaikinti Kauno AVMI 2015-05-06 patikrinimo aktą nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Byloje kyla mokestinis ginčas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pareiškėjui sumokėti GPM ir PSD įmokas bei su jomis susijusias delspinigių ir baudų sumas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimų nustatyta, kad papildomi mokesčiai pareiškėjui apskaičiuoti pagal MAĮ 70 straipsnį ir Taisykles konstatavus, kad pareiškėjas 2009-2011 m. gavo atitinkamas sumas pajamų iš nežinomų šaltinių, nuo kurių neapskaičiuotas GPM (2009 m. – 104 853 Lt, 2010 m. – 36 604,5 Lt, 2011 m. – 42 293 Lt) bei apmokestinus 2010-2012 m. palūkanas už fizinių asmenų suteiktas paskolas.

MAĮ 70 straipsnis nustato vieną iš specialių mokesčių apskaičiavimo būdų – kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Taisyklių 4 punkte detalizuoti faktai ir aplinkybės, dėl kurių mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (4.1 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo, kad atvejai, kai mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, patenka į MAĮ 70 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo sritį (2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1032-13, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-554-14, kt.).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius mokesčių sumas pareiškėjui apskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklėmis nustatęs, kad pareiškėjas 2009-2011 m. patyrė daugiau išlaidų, nei gavo pajamų, pagrįstų šaltiniais. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad esminė aplinkybė mokesčių administratoriui konstatuoti, jog pareiškėjas 2009-2011 m. gavo pajamas iš nežinomų šaltinių, buvo ta, jog, mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiškėjas su sutuoktine ne banke 2009-01-01 turėjo ne didesnę, nei 291 176 Lt piniginių lėšų sumą. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas šią sumą, rėmėsi aplinkybe, kad 2003-12-31 pareiškėjas ir sutuoktinė neturėjo piniginių lėšų ne banke, nes 2005-04-22 pareiškėjo sutuoktinės pateiktoje Vienkartinėje gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijoje 2003-12-31 piniginės lėšos nebuvo deklaruotos. Mokesčių administratorius atliko pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuo 2004 iki 2008 metų laikotarpio gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę – įvertino informaciją apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautas darbines ir kitas pajamas, paskolas iš juridinių asmenų, dovanas ir patirtas išlaidas gyvenamojo namo statybai, suteiktas paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims, užsienio įmonių įsigytas akcijas, įvertino šeimos vartojimo išlaidas (MGK byla, t. 2, b. l. 69-73) ir apskaičiavo pareiškėjo su sutuoktine 2009-01-01 turėtą piniginių lėšų ne banke sumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl mokesčių apskaičiavimo teisingumo, analizuojamos faktinės aplinkybės, susiklosčiusios iki mokesčių perskaičiavimo laikotarpio pradžios, ir remiantis jomis vertinama, kokį piniginių lėšų, laikomų ne banke, likutį mokesčių mokėtojas turėjo mokesčių perskaičiavimo laikotarpio pradžioje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2923-12, kt.).

Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktu 2009-01-01 turėto pareiškėjo piniginių lėšų likučio apskaičiavimu teigdamas, kad 1) buvo neteisingai apskaičiuotos pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004-2007 m. patirtos išlaidos gyvenamojo namo su aplinkos gerbūvio objektais statybai; 2) mokesčių administratorius nepagrindė 2006-2008 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės vartojimo išlaidų pagal bankų sąskaitų išrašus apskaičiavimo. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutinka.

Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu surinko duomenis apie pareiškėjo faktiškai patirtų gyvenamojo namo statybos išlaidų dalį. O būtent, mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė dėl gyvenamojo namo statybos rangos darbų buvo sudariusi dvi sutartis su UAB „Audomaras“, t. y. 2004-08-13 ir 2006-02-15 sutartis (MGK byla, b. l. 121-123). Iš atliktų darbų aktų 2005 m. sausio – 2006 m. spalio mėn. laikotarpiu (MGK byla, t. 2, b. l. 110-112) matyti, kad UAB „Audomaras“ pareiškėjo sutuoktinės užsakymu atliko darbų už 278 500,4 Lt sumą. Iš UAB „Audomaras“ 2015-03-03 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos (MGK byla, t. 2, b. l. 125-126) ir kitos patikrinimo metu surinktos informacijos matyti, kad šią sumą pareiškėjas ir jo sutuoktinė už UAB „Audomaras“ atliktus darbus sumokėjo. Tačiau mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visus gyvenamojo namo statybos darbus atliko ir ne visas statybines medžiagas pirko UAB „Audomaras“ (pvz., UAB „Audomaras“ 2015-02-20 paaiškinimas, MGK byla, t. 5, b. l. 5), šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų, patvirtinančių likusias gyvenamojo namo statybai patirtas išlaidas darbams ir statybinėms medžiagoms, mokesčių administratorius turėjo įgaliojimus tokias išlaidas nustatyti taikydamas MAĮ 70 straipsnį ir Taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą bylose, kai mokesčių administratorius mokestinę prievolę nustato taikydamas MAĮ 70 straipsnio 1 dalies normą, yra nurodęs, kad ši norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu <...> būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius gyvenamojo namo su aplinkos sutvarkymo darbais statybos išlaidų 862 395 Lt sumą nustatė pagal aritmetinį vidurkį tarp 1) mokesčių mokėtojų nurodytos gyvenamojo namo statybos išlaidų sumos (568 500 Lt), 2) UAB „Audomaras“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos (724 679 Lt), 3) pagal UAB „Sistela“ sudarytus kainynus nustatytos atkūrimo kaštų (statybinės vertės) sumos (812 231 Lt) ir 4) nekilnojamojo turto kadastro duomenyse nurodytos gyvenamojo namo atkūrimo kaštų (statybinės vertės) sumos (1 344 170 Lt).

Tačiau teismas vertina, kad taip apskaičiuota statybos išlaidų vertė neatitinka protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų.

Mokesčių administratorius, remiantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, turėjo paisyti protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijų, pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis, parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį (Taisyklių 6.3, 20 punktai). Iš UAB „Lituka“ ir ko 2006-02-24 turto vertės vertinimo dokumentų matyti, kad 2006-02-24 jau buvo pastatyta didesnė gyvenamojo namo dalis (MGK byla, t. 4, b. l. 84-108). Iš 2006-03-15 kadastrinių matavimų duomenų matyti, kad 2006-03-15 gyvenamojo namo baigtumas sudarė 76 proc. (t. 1, b. l. 121-127). Kaip nustatė mokesčių administratorius, gyvenamasis namas faktiškai buvo baigtas statyti 2007 m.

Teismo manymu, mokesčių administratorius, vienu iš netiesioginio įvertinimo šaltinių pasirinkęs nekilnojamojo turto kadastro duomenyse nurodytą gyvenamojo namo atkūrimo kaštų (statybinės vertės) sumą (1 344 170 Lt), akivaizdžiai nepaisė protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų. Kaip matyti, 1 344 170 Lt gyvenamojo namo atkūrimo kaštų (statybinės vertės) suma yra užfiksuota IĮ „Inventorizacijos darbai“ atliktų gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenyse – 2009-04-17 parengtose pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų bei kitų statinių ir jų dalių įkainojimo (perkainojimo) formose (MGK byla, t. 2, b. l. 95-96). Iš VĮ Registrų centras Kauno filialo 2016-01-27 rašto (t. 1, b. l. 58-59) matyti, kad ši vertė yra apskaičiuota 2009-04-17 pagal tuo metu galiojusius Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus (NKT 2009), parengtus UAB „Sistela“ pagal vidutines statybos medžiagų ir darbų rinkos kainas Lietuvoje, statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN), patvirtintus vietovės pataisos koeficientus bei VĮ Registrų centro direktoriaus patvirtintus masinio vertinimo dokumentus. Tai reiškia, kad 1 344 170 Lt suma nustatyta remiantis kito laikotarpio, nei vyko statyba, duomenimis apie vidutines medžiagų ir darbų kainas. Vadinasi, mokesčių administratorius atlikdamas apskaičiavimus nepagrįstai rėmėsi 2009-04-17 galiojusiomis kainomis apskaičiuotais turto atkūrimo kaštais (statybine verte), nors didesnioji dalis darbų buvo atlikta dar iki 2006 m. Be to, kaip matyti iš minėto VĮ Registrų centras Kauno filialo 2016-01-27 rašto, kadastro duomenyse užfiksuota atkūrimo kaštų (statybinės vertės) suma apskaičiuota pritaikius pataisos koeficientą pagal vietovę, nors šiuo atveju apskaičiuojant statybos išlaidų vertę nėra reikšminga, kokioje vietovėje yra pastatytas gyvenamasis namas (namo buvimo vieta gali būti svarbi rinkos kainai nustatyti). Net 1 344 170 Lt sudaranti atkūrimo kaštų (statybinės vertės) suma ženkliai didesnė, nei remiantis kitais informacijos šaltiniais, kuriais rėmėsi pats mokesčių administratorius, apskaičiuotomis sumomis. Taigi, teismo manymu, mokesčių administratorius netiesioginiam įvertinimui parinko netinkamą informacijos šaltinį, o tai nepagrįstai padidino pareiškėjo išlaidų gyvenamojo namo statybai sumą.

Teismo vertinimu, tiksliausiai pareiškėjų patirtos išlaidos statybos darbams galėjo būti įvertintos nustačius, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, kiek rinkos sąlygomis tuo metu būtų galėję kainuoti analogiški statybos darbai ir medžiagos. Iš mokesčių administratoriaus sprendimų nėra matyti, kad toks įvertinimas apskritai būtų neįmanomas. Teismas pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, leidžiantys nustatyti ar iš dalies nustatyti statybos darbų atlikimo laikotarpius, statybų kiekius, sunaudotas medžiagas (pvz., statinio projektas, UAB „Audomaras“ sudaryta sąmata (MGK byla, t. 2, b. l. 97-101), 2006-02-24 turto apžiūrėjimo ir nustatymo dokumentai (MGK byla, t. 4, b. l. 84-108), 2006-03-15 kadastrinių matavimų duomenys (MGK byla, t. 1, b. l. 121-127, t. 4, b. l. 124-139), 2008-02-28 turto vertės apžiūrėjimo ir nustatymo dokumentai (MGK byla, t. 4, b. l. 26-32), 2009-04-17 kadastrinių matavimų duomenys (t. 2, b. l. 93-96), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (MGK byla, t. 5, b. l. 70-71), UAB „Audomaras“ atliktų darbų dokumentai). Pažymėtina, kad MAĮ nuostatos suteikia mokesčių administratoriui plačius įgaliojimus rinkti duomenis, reikalingus teisingam mokestinės prievolės apskaičiavimui, duoti privalomus vykdyti nurodymus mokesčių mokėtojui (MAĮ 33 straipsnis). Taigi mokesčių administratoriui manant, kad surinkti įrodymai nepakankami tam, kad nustatyti, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, jis turi teisę pareikalauti iš mokesčių mokėtojo tokius duomenis nurodyti, mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją palyginti su kitais surinktais duomenimis, esant reikalui, pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis (turto vertinimo, statybos specialistus) išvadų pateikimui. Mokestinio patikrinimo metu surinkus duomenis apie pareiškėjo ir sutuoktinės patirtas išlaidas gyvenamojo namo statybai (jų dalį), į jas taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kadangi tai yra tiesioginiai ir svarbiausi duomenys, leidžiantys tiksliai nustatyti pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtų išlaidų gyvenamojo namo statybai dalies dydį, tokių išlaidų susidarymo momentą. Tačiau mokesčių administratorius į šiuos duomenis visiškai neatsižvelgė ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės faktiškai patirtų išlaidų neįvertino (priešingai, nei pirminio patikrinimo metu).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus atliktas gyvenamojo namo (su aplinkos gerbūvio objektais) sumos apskaičiavimas, kuris yra esminis piniginių lėšų ne banke 2009-01-01 sumai apskaičiuoti, neatitinka protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimus ir įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu iš naujo atlikti gyvenamojo namo statybos išlaidų apskaičiavimą. Pastebėtina, kad pareiškėjas teismui pateikė gyvenamojo namo dalies statybos metu atliktų statybos darbų sąnaudų apskaičiavimą, atliktą UAB „Skena“ kvalifikuotų specialistų, kuriame nurodyti duomenys apie 2005-2007 m. UAB „Audomaras“ ir kitų rangovų atliktus statybos darbus rangos būdu bei sudarytos lokalinės sąmatos siekiant įvertinti ūkio būdu atliktų darbų vertę (t. 2, b. l. 2-20). Pagal UAB „Skena“ pateiktą išvadą, darbų, atliktų ūkio būdu, statybinių darbų vertė sudaro 81 406,43 Eur. Pakartotinio patikrinimo metu šie duomenys turėtų būti įvertinti.

Iš patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius 2006-2008 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės vartojimo išlaidas apskaičiavo pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės bankų sąskaitų išrašus nustatytą tokių išlaidų sumą – 2006 m. 58 500 Lt, 2007 m. 247 084 Lt, 2008 m. 103 074 Lt (žr. MGK byla, t. 1, b. l. 156). Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius tiksliai nepagrindė, kokias išlaidas, nurodytas bankų sąskaitose, įtraukė į vartojimo išlaidas, dėl to jis negali įvertinti, ar teisingi mokesčių administratoriaus apskaičiavimai. Pareiškėjas kaip pavyzdį pateikia 2007-2008 m. išlaidas UAB „Arevita“ už elektros darbus, atliktus gyvenamajame name (t. 2, b. l. 21-27) ir teigia nežinąs, ar šios išlaidos buvo priskirtos prie vartojimo išlaidų.

Iš tiesų, bankiniuose dokumentuose yra užfiksuotas atitinkamų sumų sumokėjimas UAB „Arevita“ už gyvenamojo namo statybai priskirtinas paslaugas (pvz., MGK byla, t. 4, b. l. 70-71). Atsakovas jokių argumentų ir įrodymų (apskaičiavimų ar kt.), patvirtinančių, kad šios išlaidos nebuvo įtrauktos į nurodyto laikotarpio vartojimo išlaidas, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad nei patikrinimo akte, nei jo prieduose, nei kitoje mokestinio patikrinimo medžiagoje apskritai nėra detalizuota, kokios bankų sąskaitų išrašuose nurodytos 2006-2008 m. išlaidos buvo įtrauktos į vartojimo išlaidas, kaip buvo apskaičiuota jų suma. Tai vertintina kaip mokesčių administratoriui taikomo reikalavimo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas pažeidimu (MAĮ 67 straipsnis), kuris kliudo pareiškėjui efektyviai naudotis teise į teisinę gynybą ir kuris taisytinas pakartotinio patikrinimo metu.

Kadangi tik pakartotinio patikrinimo metu tinkamai nustačius piniginių lėšų ne banke 2009-01-01 likutį bus galimas tolesnis teisingas 2009-2012 m. mokesčių apskaičiavimas, teismas pareiškėjo argumentų dėl palūkanų apmokestinimo, neteisingai nustatytų vartojimo išlaidų 2011 m., neįtrauktų pajamų 2011-2012 m. iš UAB „Aquajazz“, delspinigių apskaičiavimo nebuvimo, nevertina ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

administracinės bylos dalį dėl 2015-05-06 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. FR0680-294 panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjo K. B. skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti 2015-07-09 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04.7.2)-FR0682-468, 2015-10-08 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą „Dėl K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ Nr. 68-181 ir 2016-01-04 Mokestinių ginčų komisijos sprendimą „Dėl K. B. 2015-10-26 skundo“ Nr. S-5(7-261/2015).

Įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti pakartotinį pareiškėjo K. B. mokestinį patikrinimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras