Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. e2-33764-986/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
e2-33764-986/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24582-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Miesto gijos“
Atsakovas
R. N., A. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33764-986/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24582-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.3.2; 3.2.6.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“ ieškinį atsakovams R. N. ir A. N. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1 270,07 Eur skolą, 36,55 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Buto šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Už laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta, yra susidariusi 1 270,07 Eur skola. Kadangi atsakovai nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją bei karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, atsakovams taip pat paskaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kurie iš sudaro 36,55 Eur sumą.

Atsiliepimas

Atsakovė A. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 29 d. ji faktiškai nebegyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendraturtis R. N. yra atėmęs iš jos buto raktus, todėl neturi jokios galimybės naudotis šiomis patalpomis ar jose teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Minėtame bute daugiau nei 3 metus faktiškai gyvena jos sutuoktinis R. N., kuris vienintelis naudojasi į butą tiekiama šilumos energija ir kitomis paslaugomis.

Atsakovas R. N. pateikė paaiškinimus. Nurodė, kad įsiteisėjusia 2024 m. spalio 11 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2-4148-418/2024 yra nustatyta, kad nėra duomenų, kad atsakovas būtų jėga atėmęs raktus iš atsakovės; jog atsakovės paaiškinimai dėl raktų paėmimo buvo prieštaringi (vienur teigta apie jėgos panaudojimą, kitur – apie raktų paėmimą iš transporto priemonės be jėgos); prokurorės 2024 m. sausio 4 d. nutarime taip pat nėra nurodyta apie jėgos panaudojimą; nebuvo paneigta, kad raktus turėjo ir atsakovės tėvai; jis siūlė atsakovei pasigaminti raktų kopijas, jei ji padengtų raktų gamybos išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi visas galimybes gauti buto raktus ir naudotis ginčo butu, todėl jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas. Taip pat nurodė, kad jis siūlė prisiimti pusę skolos už šildymą ir skolą už karštą vandenį, tačiau atsakovė šio pasiūlymo atsisakė ir taikos sutartis sudaryta nebuvo Prašo vadovautis minėtos nutarties išvadomis ir atmesti atsakovės argumentus kaip prieštaraujančius jau nustatytoms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis byloje esančiu 2025 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), įregistravimo pagrindas 2011 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre taip pat padaryta žyma, kad yra iškelta civilinė byla, susijusi su šio nekilnojamojo daikto teisiniu statusu (2024 m. gegužės 6 d. Alytaus apylinkės teismo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Buto šildymo būdas: centrinis šildymas prie centralizuotų sistemų.

Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. d. su ja nėra atsiskaityta už suteiktas paslaugas, t. y. Butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, dėl ko yra susidaręs 1 270,07 Eur dydžio įsiskolinimas.

Byloje tarp atsakovų kilo ginčas, kam tenka pareiga apmokėti už į Butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsakovė nurodo, kad šią prievolę turi tik atsakovui, atsakovas – kad ji tenka abiems). Atsakovė teigia, bendraturtis R. N. iš jos yra atėmęs Buto raktus, ji neturi jokios galimybės naudotis Butu ar jose teikiamomis komunalinėmis paslaugomis daugiau nei tris metus. Kadangi tiekiama šilumos energija ir kitomis paslaugomis naudojasi tik R. N., jam viena kyla prievolė už jas apmokėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. CK 4.86 straipsnio, nustatančio bendraturčių teises ir pareigos naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Taigi nagrinėjamu atveju solidarioji bendraturčių pareiga atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas (tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį), susijusias su jų bendru turtu, yra įtvirtinta įstatymo. Kadangi nagrinėjamu atveju įstatymas numato solidariąją atsakomybę, taip pat nesant šalių sutarimo dėl aplinkybių, susijusių su mokesčių už Butą apmokėjimo (priešingai, tarp atsakovų dėl to kilo ginčas), nėra pagrindo netaikyti įstatyme įtvirtintos jų solidariosios atsakomybės. Nustačius, kad šiuo atveju atsakovų prievolė apmokėti už Butui pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį yra solidari, atsakovės argumentai, susiję su jos negyvenimu bute skolos susidarymo laikotarpiu, neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo – pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje, 6.391 straipsnyje. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kadangi ieškovas su atsakovais nesudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – ir aprašas) 6 punktas, pagal kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Vadovaujantis aprašo nuostatomis šilumos vartotojas moka už faktiškai priskirtą ir sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos. Taigi atsakovai, būdami jiems nuosavybės teise priklausančiai patalpai tiektos šilumos energijos ir karšto vandens vartotojais, turi prievolę už tai sumokėti.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį į atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį Butą, todėl jie privalėjo vykdyti prievoles – sumokėti už suteiktas paslaugas (patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį). Atsakovams tenkančios mokėti skolos, taip pat delspinigių paskaičiavimas detaliai nurodytas prie ieškinio pridedamoje paskaičiavimo pažymoje, ginčo dėl jame nurodytų paskaičiavimų tarp šalių nekilo. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovai solidariai jiems tenkančią prievolę tinkamai įvykdė, todėl 1 270,07 Eur skola už ieškovės patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei 36,55 Eur delspinigiai solidariai priteistini iš atsakovų (CK 4.86 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 1, 3 dalys, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.71 straipsniai, 6.205, 6.256, 6.383–6.384, 6.388, 6.391 straipsniai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 3,94 Eur išlaidas už duomenų gavimą iš registrų, taigi iš viso turėjo 32,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) normoms, reglamentuojančioms bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumatant galimybės šias išlaidas priteisti solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), jos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis) (po 16,47 Eur).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270 , 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 270,07 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 07 ct) skolos, 36,55 Eur (trisdešimt šešių eurų 55 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Miesto gijos“, juridinio asmens kodas 124135580, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 16,47 Eur (šešiolika eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Miesto gijos“, juridinio asmens kodas 124135580, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas