Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-06 · Administracinė byla Nr. A-662-908-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-06
Bylos Nr.
A-662-908-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
J. S., E. S.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-908/2009Procesinio sprendimo kategorija 13.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjams J. S. ir E. S.,apeliantų atstovui K. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. S. ir E. S. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

J. S. ir E. S. skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 20 d. administracinį aktą Nr. A33-847-(4.9) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pagal jų pateiktą prašymą išduoti ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Paaiškino, kad jiems nuosavybės teisėmis priklauso 0,21 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 4184/0300:497 (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. 2008 m. sausio 24 d. J. S. įregistravo ūkininko ūkį Vilniaus rajono savivaldybėje, šiuo metu ūkininko ūkio registre ūkininko ūkis yra įregistruotas 0,21 ha ploto žemės sklype (kadastrinis adresas 4184/0300:497 (duomenys neskelbtini) k. v.), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. 2008 m. sausio 29 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado ūkininko sodybai išdavimo, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m. vasario 20 d. raštu Nr. A33-847-(4.9) informavo, kad negali išduoti projektavimo sąlygų sąvado, nes jos gautame 2006 m. spalio 31 d. Aplinkos ministerijos rašte Nr. (14.1)-D8-8895 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento tvarkymo“ išaiškinta, kad, jeigu žemės sklypas buvo suformuotas ne žemės reformos žemėtvarkos projektu, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 1.2 punkto nuostatos dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo, nerengiant detaliųjų planų, neturi būti taikomos. Pareiškėjai nesutiko su atsisakymu išduoti prašytas projektavimo sąlygas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 20 d. raštas Nr. A33-847-(4.9) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Savo atsisakymą atsakovė grindė ne objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 31 d. rašte Nr. (14.1)-D8-8895 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento tvarkymo“ išdėstytais samprotavimais, kurie negali panaikinti, sustabdyti ar kitaip įtakoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (toliau – ir Reglamentas) 1 punkto nuostatų galiojimo. Pagal Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Aplinkos ministerijos nuostatų 7.15 ir 7.16 punktus, Aplinkos ministerija metodiškai vadovauja pavaldžioms institucijoms, pagal jų kompetenciją vykdančioms nuostatuose numatytas funkcijas ir pagal kompetenciją nustatyta tvarka nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus. Vadinasi, Aplinkos ministerijos pozicija konkrečiais statybų proceso klausimais yra patariamojo pobūdžio ir jos sprendimai nėra privalomi statinio projektavimo sąlygas išduodančioms institucijoms. Reglamente nėra įtvirtinta Aplinkos ministerijos rašte išdėstyta nuostata, kad ūkininkas gali statyti ūkininko sodybą tik žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuotame žemės sklype. Statybų privačioje žemėje reglamento 1.1. ir 1.2. punktų nuostatos numato specialią ūkininko ūkio sodybos statybos tvarką, kuriai yra būtinos tokios sąlygos: 1) ūkininkas turi būti nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį (žemės arba miškų ūkio paskirties žemės sklype); 2) ūkininko sodybos vieta turi būti pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte. Reglamentas galėtų būti netaikomas, kai netenkinama viena iš nurodytų sąlygų, o Aplinkos ministerijos argumentus paneigia Reglamento 1.4. punkto nuostatą, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus); kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Pareiškėjų valdomas žemės sklypas (kadastro Nr. 4184/0300:497 (duomenys neskelbtini) k.v.) buvo suformuotas padalijus žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytą sklypą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tikslas nėra žemės sklypų formavimas statinių statybai, jais taip pat nėra nustatomas ar pakeičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypams naudoti. Keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veikla plėtoti arba formuojant žemės sklypą naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti, turi būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas. Tačiau įstatymai ir kiti teisės aktai numato atvejus, kai statiniai yra statomi žemės ūkio paskirties žemėje, t. y. nerengiant sklypo detalaus plano ir nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, pavyzdžiui, mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį – Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą. Reglamento 1.1. punktas, 1.2. punktas taip pat numato specialią procedūrą ūkininko ūkio sodybos statybai, todėl jo nuostatos neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui. Statant ūkininko sodybą žemės ūkio paskirties žemės sklype, nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas nesikeičia, kadangi žemės sklypas ir toliau bus naudojamas žemės ūkio veiklai. Detaliuoju planu pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, toks žemės sklypas nebebus naudojamas žemės ūkio veiklai ir jame negalės būti registruojamas ūkininko ūkis; tai patvirtina ir Statybų privačioje žemėje reglamento 1.5. punkto nuostata.

Dėl teisės statyti ūkininko ūkio sodybą pareiškėjai paaiškino, kad pagal Reglamento 1.1. punktą įregistruoto ūkininko ūkio savininkai turi teisę statytis ūkininko ūkio sodybą žemės ūkio paskirties žemėje, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtoje vietoje. (Duomenys neskelbtini) kaimo teritorija, kurioje yra minimas žemės sklypas, nėra priskirta miestui; (duomenys neskelbtini) kadastrinei vietovei yra parengtas ir galiojantis žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjų valdomas žemės sklypas yra priskirtas žemės ūkio paskirties žemei. Nors ūkininko ūkio sodybos vieta šiame žemėtvarkos projekte nėra numatyta, vadovaujantis Reglamento 1.2 punktu, galima nustatyti būsimos sodybos vietą ir pažymėti ją žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pareiškėjai nurodė, kad skunde nurodyti argumentai patvirtina jų teisę statyti ūkininko ūkio sodybą, todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti jiems projektavimo sąlygų sąvadą. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais principais, priėjo prie išvados, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija negali priimti sprendimų, remdamasi savo ar Aplinkos ministerijos subjektyvia nuomone, kiekvienas sprendimas turi būti priimtas remiantis objektyviomis nuostatomis ir pagrįstas teisės aktų normomis. Todėl, jei šiuo metu galiojantys teisės aktai suteikia pareiškėjams galimybę statyti ūkininko sodybą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi teisės atsisakyti atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsiliepimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 18-20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Reglamento 1.1 punkto nuostatos pareiškėjams negali būti taikomos, nes pareiškėjų ūkininko ūkio žemėnauda buvo suformuota ne žemės reformos žemėtvarkos projektu ir sodybos vieta žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra numatyta. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas sklypas buvo suformuotas padalijus daiktą. Išanalizavus minėto nutarimo 1.2. punkto nuostatas, priėjo prie išvados, kad ūkininkas dėl ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymo į savivaldybės instituciją gali kreiptis tik tada, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant (o ne suformavus ir padalijus sklypą) ūkininko ūkio žemėnaudą nėra numatyta sodybos vieta, o ne visais atvejais, kai ūkininkas pageidauja steigti ūkininko sodybą. Be to, kaip yra minima nutarime, nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Ūkininko ūkio savininkai naują ūkininko ūkio sodybą gali statyti tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, taip pat, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldybės architektai ir kitų institucijų atstovai. Savivaldos institucijos atstovai gali pažymėti sodybos vietą tik rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte, o ne parengtame ir patvirtintame apskrities viršininko įsakymu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos manymu, žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir keičiami Lietuvos Respublikos žemės reformos ir Teritorijų planavimo įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Pagal 1995 m. kovo 29 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 451 „Dėl vietos savivaldos institucijoms įstatymais nedeleguotų funkcijų perdavimo apskričių valdytojams” žemės reformos vykdymo ir žemėtvarkos klausimai nuo 1995 m. balandžio 15 d. perduoti spręsti apskričių administracijoms ir pareiškėjų argumentas dėl to, kad savivaldybės institucija, vadovaudamasi Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2 punktu, gali nustatyti būsimos ūkininko ūkio sodybos vietą ir pažymėti ją žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduotame ūkininkui žemėnaudos plane, yra visiškai nepagrįstas, nes savivaldybės administracija neturi nei faktinio, nei juridinio, nei jokio kito pagrindo keisti apskrities viršininko įsakymu patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog J. S. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui 2008 m. sausio 29 d. pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, kuriame prašė parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ūkininko sodybai, gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, pirčiai (duomenys neskelbtini) k., Sudervės sen., Vilniaus r. (b. l. 23–24). J. S. ir E. S. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui 2008 m. sausio 29 d. pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, kuriame prašė parengti projektavimo sąlygų sąvadą ūkininko sodybai, gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, pirčiai (duomenys neskelbtini) k., Sudervės sen., Vilniaus r. (b. l. 25–27). Atsakydama į pareiškėjų prašymą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m. vasario 20 d. rašte „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ Nr. A33-847-(4.9) nurodė, kad negali išduoti projektavimo sąlygų sąvado, kadangi jų žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 1.2 punkto nuostatos dėl ūkininko sodybos vietos pasirinkimo, nerengiant detaliojo plano, netaikomos (b. l. 21). 2008 m. sausio 24 d. J. S. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0127511; pažymėjime nurodytas ūkio adresas – (duomenys neskelbtini) k., Sudervės sen., Vilniaus r. (b. l. 30). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimo, pridėto prie prašymų matyti, kad pareiškėjai prašė išduoti projektavimo sąlygas statiniams statyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (žemės sklypo kadastrinis adresas 4184/0300:497 (duomenys neskelbtini) k.v.; Nr. žemėtvarkos projekte 295-2), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone (b. l. 28–29).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjams išduoti projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklype (kadastrinis adresas 4184/0300:497 (duomenys neskelbtini) k.v), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, statyti ūkininko sodybą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pirtį (ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą). Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo atsisakymą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1068 1.2 punkto nuostatomis bei 2006 m. spalio 31 d. Aplinkos ministerijos rašte Nr. (14.1)-D8-8895 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento tvarkymo“ pateiktu išaiškinimu, kad, jeigu žemės sklypas buvo suformuotas ne žemės reformos žemėtvarkos projektu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 1.2 punkto nuostatos dėl ūkininko sodybos vietos pasirinkimo, nerengiant detaliojo plano, neturi būti taikomos (b. l. 21). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (2008-06-25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 616 (įsigaliojo 2008-07-04) pripažintas netekęs galios) 1.1 punkto 1 pastraipą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Reglamento 1.2 punkte yra reglamentuojama situacija, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta. Pagal šio punkto 1 pastraipą tokiu atveju sodybos vietą nustato atitinkamų tarnybų specialistai, o nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Šio punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad ūkininkas dėl ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-739/08, taip pat 2008 m. gegužės 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-675/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008) konstatavo, kad tuo atveju, kai ūkininkas žemės ūkio paskirties žemėje nori statyti naują ūkininko ūkio sodybą, yra būtina nustatyti ir atitinkamai pažymėti žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane tikslią būsimos sodybos statybos vietą; atsižvelgiant į tai, kad leidimas statyti ūkininko sodybą, o tuo pačiu ir šiam leidimui išduoti būtinas statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra sietini su konkrečia statybos vieta (Statybos įstatymo 20 str. 2-5 d., 23 str. 6 d.), darytina išvada, jog norimos statyti naujos ūkininko ūkio sodybos vieta turi būti nustatyta (minėto Reglamento 1.1 ar 1.2 p. nustatyta tvarka) prieš svarstant prašymą dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, t. y. tokios vietos nebuvimas yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-739/08 pažymėjo, kad, vadovaujantis Reglamento 1.1 ir 1.2 punktų nuostatomis, ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymas siejamas ne su ūkininko ūkio žemėnaudos suformavimu pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, o su ūkininko sodybos vietos pažymėjimu žemės reformos projekte, ir tai gali būti atliekama tiek formuojant žemės sklypus žemėtvarkos projekto rengimo metu, tiek ir vėliau. Remdamasis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas priėjo prie išvados, kad ūkininko sodyba žemės reformos projekte gali būti pažymėta tiek žemėtvarkos projekto rengimo metu, tiek ir vėliau keičiant žemėtvarkos projektą. Taigi atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, kad sodybos vieta gali būti pažymėta tik rengiamame žemės reformos projekte, o ne parengtame ir patvirtintame apskrities viršininko įsakymu, yra nepagrįsti.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (2006-04-20 įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neginčija fakto, jog (duomenys neskelbtini) kadastrinei vietovei parengtame ir galiojančiame žemės reformos žemėtvarkos projekte ūkininko ūkio sodybos vieta nėra numatyta. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl R. M. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. 4184/0300:295) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Viliaus rajone“ Nr. 2.3-8988-41 patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projekte nustatyta, kad žemės sklypas dalijamas į tris sklypus (įsakymo 1 p.); žemės sklypo Nr. 295-2, kurio plotas – 2100 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties sklypai) (įsakymo 1.3 p.); gyvenamųjų namų statybą sklypuose Nr. 295-1 ir Nr. 295-2 bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (įsakymo 3.4 p.) (b. l. 51–53). Taigi pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-8988-41, kuris pareiškėjų ginčytas nebuvo, pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, kuriame pareiškėjai nori statyti ūkininko sodybą, buvo padalintas, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, nurodyta, kad gyvenamųjų namų statybą sklypuose bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (įsakymo 3.4 p.) Teismas nurodė, kad pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Reglamento 1.2 punktu galima nustatyti būsimos sodybos vietą ir pažymėti ją žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai nesikreipė su prašymu pažymėti žemėtvarkos projekte pareiškėjų norimos statyti ūkininko ūkio sodybos vietą. Pareiškėjai į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją kreipėsi iš karto prašydami išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ūkininko ūkio sodybai. Nesant pažymėtai ūkininko ūkio sodybos vietai žemėtvarkos projekte, remiantis Reglamento 1.1, 1.2 punktais, atsakovė negali išduoti sodybos projektavimo sąlygų sąvado. Taigi pareiškėjų prašymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą dėl aukščiau pateiktų argumentų atsakovė negalėjo tenkinti.

III.

E. S. ir J. S. apeliaciniu skundu (b. l. 84-90) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. A33-847-(4.9.) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti ūkininko sodybos projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklype (kadastrinis adresas 4184/0300:497 (duomenys neskelbtini) k. v.), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal pareiškėjų 2008 m. sausio 29 d. pateiktą prašymą. Apeliacinį skundą, be aplinkybių, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, grindžia šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio, nes motyvuodamas savo sprendimą teismas iš esmės apsiribojo tik Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento punktu, kurį aiškino ir taikė neatsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įgaliojimus ir pareigas atliekant jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, neatsižvelgdamas į Statybos įstatymo ir aplinkos ministro įsakymais patvirtintų statybos techninių reglamentų nuostatas, nevertindamas atsakovo sprendimo, jame nurodytų atsisakymo motyvų pagrįstumo ir teisėtumo, nors vienas iš skunde išdėstytų reikalavimų yra panaikinti atsakovo individualų administracinį aktą;

2) kadangi ta pati institucija priima sprendimus dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir sodybos vietos pažymėjimo, gavusi pareiškėjų prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ir negalėdama jo išduoti dėl to, kad nėra pareiškėjų kreipimosi dėl ūkininko sodybos vietos nustatymo, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo formuluojamais gero administravimo principais privalėjo informuoti pareiškėjus apie tokio prašymo reikalingumą. Tačiau ši institucija savo sprendimą grindžia visai kitais nei teismo sprendime nurodyta pagrindais. Pabrėžia, kad atsakovo sprendime pateikta informacija neatitinka principų, įtvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte. Pažymi, kad atsakovo sprendimas neatitinka ir Taisyklių 38 punkte bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo padalinio funkcijos;

3) pagal Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2 punkto nuostatas ūkininkas dėl ūkininko sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą. Dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį taip pat kreipiasi į savivaldybės architektūros tarnybą. Nurodo, kad neinicijavus projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ūkininko sodybos vietos pažymėjimas neturi jokios reikšmės. Prieina prie išvados, kad šie abu procesai turi vykti lygiagrečiai. Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį bei Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvado“ 25 punktą ir prieina prie išvados, kad statinio projektavimo sąlygos yra rengiamos tik tiems statinio sprendimams, kurie nėra išspręsti teritorijų planavimo dokumentuose (bendruosiuose, specialiuosiuose ir/ar detaliuosiuose planuose). Kadangi ūkininko sodybos pagal Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatas yra statomos nerengiant minėtų teritorijų planavimo dokumentų, ūkininko sodybos projektavimo sąlygose turi būti išspręsti visi esminiai privalomieji statinio reikalavimai, statinio vieta žemės sklype. Nurodo aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR 1.05.07:2002 Statinio projektavimo sąlygų sąvado 5.2 punktą ir konstatuoja, kad ūkininko sodybos projektavimo sąlygų sąvadas skiriasi nuo paprasto gyvenamojo namo projektavimo sąlygų, o skirtumai yra susiję su detaliojo plano nebuvimu, t. y. projektavimo sąlygose būtina nustatyti ir įprastus detaliųjų planų sprendinius. Prieina prie išvados, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2 punkte minimas žemėnaudos planas ir sodybos vietos pažymėjimas žemės reformos žemėtvarkos projekte yra ūkininko sodybos projektavimo sąlygos, t. y. pareiškėjų prašomo projektavimo sąlygų sąvado dalis, kurių nustatymo ir išdavimo statytojui procedūra reglamentuota Statybos įstatymo 20 straipsnyje ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintame STR1.05.07:2002 Statinio projektavimo sąlygų sąvade.

4) nurodo ABTĮ 6 straipsnį, Konstitucijos 109 straipsnį, Teismų įstatymo 1 straipsnį ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, kuriais pateisinamas neteisėtas viešojo administravimo institucijos neveikimas, prieštarauja teisingumo principo turiniui, skatina viešojo administravimo institucijos neveikimą ir piktnaudžiavimą jai suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais.

Atsiliepimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-97) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1 punktą ir paaiškina, kad šio punkto nuostatos apeliantams negalėjo būti taikomos, nes jų ūkininko ūkio žemėnauda buvo suformuota ne žemės reformos žemėtvarkos projektu ir sodybos vieta žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra numatyta. Pareiškėjų nuosavybės teise valdomas sklypas buvo suformuotas padalijus daiktą. Be to, apeliantai neginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-8988-41, kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų namų statybą sklypuose bus galima vykdyti tik parengus detalųjį planą ir pakeitus pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Nurodo Nutarimo 1.2 punktą, kuriame nustatyta, kad kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos Regiono departamento specialistai. Jeigu prie būsimosios sodybos reikia nutiesti kelią ar elektros liniją per kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemėnaudas, nustatant ūkininko ūkio sodybos vietą, dalyvauja ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto (įmonės) specialistas. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. A525-739/08 ir Nr. A143-675/08, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir pabrėžia, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog administracinis ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjų teisės gauti iš atsakovės 2008 m. sausio 29 d. prašymuose nurodytus projektavimo sąlygų sąvadus. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008-02-20 sprendimu Nr. A33–847–(4.9) „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ J. S. ir E. S. prašymą atsisakė tenkinti.

Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-02-20 sprendimas Nr. A33–847–(4.9) „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ iš esmės grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-10-31 rašte Nr. (14.1)–D8–8895 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento tvarkymo“ išreikšta nuomone. Apart nuorodos į šį raštą ir suformuluotos rezoliucinės dalies aptariamas individualus administracinis aktas jokių struktūrinių elementų neturi. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, pagal 2 dalį – individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjekto sprendimo turiniui yra keliamos trys sąlygos, t. y. jis grindžiamas teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis bei jame nurodoma apskundimo tvarka. Tuo tarpu pareiškėjų ginčijamas sprendimas be nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonės ir rezoliucinės dalies, jokių individualiam administraciniam aktui būdingų elementų neturi, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjams sprendimo motyvai dėl atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą iš esmės nebuvo ir yra nežinomi.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintu viešojo administravimo subjektų veiklos objektyvumo principu, kuris reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, turi garantuoti asmens teisę žinoti apie administracinę procedūrą ir joje dalyvauti, susipažinti su dokumentais, teikti savo įrodymus bei paaiškinimus, naudotis advokato pagalba ir pan.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, negali būt laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

pareiškėjų J. S. ir E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-02-20 sprendimą Nr. A33–847–(4.9) „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ panaikinti ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjų J. S. ir E. S. prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti išnagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė