Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je S. V., gimęs 1954 m. vasario 6 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, netei­stas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sužalojo V. R., t. y. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 20⁵⁵ val., būdamas lengvai girtas, savo namuose, esančiuose Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), buitinio tarpusavio konflikto su V. R. - buvusia sugyventine metu, kaltinamasis S. V. įspyrė V. R. į koją, ko pasėkoje, neišlaikiusi pusiausvyros, nukentėjusioji nugriuvo nuo laiptų, taip nukentėjusiajai V. R. dėl dešinės šlaunies sumušimo su odos nubrozdinimu lateraliniame paviršiuje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. V. kaltinamas grasinimu nužudyti V. R., kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 16⁵⁰ val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pykdamas, jog sugyventinė V. R. parsivedė į namus draugą, grasino ją papjauti, užmušti, pakasti po žeme, padegti, tokiu būdu nužudyti V. R., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymu.

Kaltinamasis S. V. duodamas parodymus teisme kaltės dėl jam pareikštų abiejų kaltinimų nepripažino, prašė jį išteisinti, o V. R. civilinį ieškinį atmesti. Dėl kaltinimo nužudyti parodė, kad su V. R. išgyveno apie 18 metų neįregistravę santuokos - kaip sugyventiniai. Dėl pablogėjusių tarpusavio santykių, jau nuo praėjusių metų birželio mėnesio, tarpusavio susitarimu yra pasidaliję patalpomis, bendro ūkio nebeveda, gyvena kiekvienas sau, vaikščioja pro atskirus įėjimus, bendrai naudojosi tik tomis patalpomis, kurių padalinti nebuvo galima. Vėliau teisme buvo užvesta byla dėl turto pasidalijimo. Kai kaltinime nurodytu laiku - 2014-08-15 - jis grįžo į namus ir rado buvusią sugyventinę su draugu, kaip ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo – V. J., papriekaištavo, kad jį parsivedė, pamatęs svetimą žmogų supyko, todėl liepė išeiti, nes suprato, kad tas žmogus yra V. R. naujas draugas. Kai pastaroji pradėjo jam aiškinti, kad pati gali nuspręsti ką pasikviesti į svečius, vaikščiojo už rankų susikabinę, kilnojo sijoną ir kitais būdais stengėsi jį išvesti iš kantrybės, jis supykęs apkeikė ją, tačiau negrasino papjauti, padegti, pakasti, gal išsprūdo žodis užmušti, bet jokių realių ketinimų neturėjo. Dėl to buvo iškviesta policija, jį išsivežė į komisariatą. Taip įvyko todėl, kad jis nežinojo apie V. draugą, kuris vėliau pas ją gyveno apie dešimt dienų, anksčiau nieko panašaus nebūdavo. Be to, jo manymu, tai yra susiję ir su turto dalybomis, nes nesutiko pamokėti V. R. prašytų 200.000 Lt pinigų, kad ji iš jo namų išeitų. Kadangi tada pats buvo neblaivus, todėl nepaskambino į policiją dėl svetimo žmogaus jo namuose. Dėl nežymaus sužalojimo parodė, kad tą vakarą parvažiavo nuo draugo, buvo gėręs alaus, V. R. su V. J. sėdėjo pavėsinėje, jai pasakė, kad rytoj atvyks matuoti trobos, ir nuėjo į kambarį. Raktus paliko duryse, vėliau V. tuos raktus traukė iš durų spynos, jis tuo metu darė tas pačias duris į priešingą pusę, ji paslydo ir nukrito nuo laiptų, susižalojo, bet paskambino į policiją ir apkaltino, kad jis sužalojo, todėl jį išvežė į komisariatą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. teisme parodė, kad rugpjūčio 15 dieną V. J. ją palydėjo iki namų. Kaltinamasis S. V. buvo neblaivus, pamatęs, kad parėjo ne viena, ją pradėjo kolioti, grasinti, kad papjaus, pakas, gyva nevaikščios, todėl įsikišo jos draugas V. J. ir jį apramino. Kaltinamasis pats išsikvietė policiją, neva ji su draugu jį užpuolė. Kadangi paskutiniu metu ją dažnai koliodavo ir grasindavo, bijojo būti namuose, todėl parsivedė draugą. Rugpjūčio 8 dieną, tarpusavio su kaltinamuoju susitarimu, jie pasidalijo turtą, bendro ūkio nebevedė, kiekvienas naudojosi atskiromis patalpomis ir įėjimais. Bendras ūkis su kaltinamuoju nutrūko dar apie 2011 metus, nes jis turėjo susiradęs kitą draugę, dėl S. V. netinkamo elgesio prieš tris metus buvo išsiskyrę, pusantrų metų kartu negyveno, po to susitaikė, bet po nepilnų metų viskas pradėjo kartotis - girtas trankydavosi, baldus daužė, todėl jo grasinimai dėl nužudymo jai buvo realūs. Rugpjūčio 19 dieną ji su draugu buvo pavėsinėje, grįžęs neblaivus kaltinamasis pradėjo daužyti pavėsinės duris, sakė atvažiuos matininkai, nes reikia dalinti turtą, kilo konfliktas kas jiems atrakins duris. Kai kaltinamasis buvo kambaryje, o ji ėjo išsitraukti savo rakto iš lauko durų, S. V. jai spyrė pradaręs duris ir ji nukrito nuo laiptų. Draugas tuo metu viską matė, iškvietė greitąją ir policiją. Jai buvo sužalota koja, kurią galėjo prispausti su durimis, sužalojimus pati išsigydė naudodama vaistus „Troksevazin“, šildydama su bioktron lempa. Kadangi savaitę šlubavo, buvo gėda prieš kaimynus, pasireiškė depresija kaip nervinė įtampa, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo (10.000 Lt) 2.896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti ir (1.000 Lt) 289,62 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Iš specialisto išvados Nr. G 1915/14(03) matyti, kad V. R. buvo nustatytas dešinės šlaunies sumušimas su odos nubrozdinimu šlaunies lateraliniame paviršiuje, sužalojimas padarytas 2014-08-19 paros antroje pusėje, sužalojimą galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus dešinės šlaunies lateralinį paviršių kietu buku daiktu, ar atsitrenkus į panašų daiktą, paviršių, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 28).

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad iki rugpjūčio 15 dienos S. V. asmeniškai nepažinojo. Buvo pažįstamas su V. R., apie kaltinamąjį kažkiek žinojo iš draugės pasakojimo, tą dieną abu važiavo parsivežti jos dukters iš oro uosto Vilniuje, vakare važiavo švęsti į gamtą, po to ją parlydėjo į namus, nes, kaip pati sakė, bijojo grįžti dėl buvusio sugyventinio netinkamo elgesio. Grįžus tarp 1-3 valandos naktį, S. V. juos pamatęs pradėjo abu kolioti visokiais žodžiais, metė į Vaidą kėdę, todėl iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai kaltinamąjį apramino, liepė išeiti iš namų nakčiai, tuo viskas ir baigėsi. Jis buvo grįžęs iš užsienio, porai savaičių pasiliko pas V., kad jai būtų saugiau. Rugpjūčio 19 dieną jiems sėdint pavėsinėje, grįžęs neblaivus S. V. atėjo prie jų, ėmė šaukti, daužyti pavėsinės duris, plūsti necenzūriniais žodžiais. Kai S. V. nuėjo į namą, V. nubėgo pasiimti raktų bijodama, kad gali užsirakinti ir neįleisti jos, tada jis išgirdo klyksmą, subildėjo durys, ir pamatė, kaip kaltinamasis spyrė V. į dešinės kojos šlaunį kai ji bėgo pro duris. Iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Jo manymu, kaltinamasis taip elgėsi iš pavydo, nes su juo išsiskyrusi V. R. draugavo su juo, jos prašymu, apie pusantro mėnesio buvo kartu su V., nes ji bijo būti viena dėl tokių kaltinamojo veiksmų.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 38 str. nuostatas, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Teisiamajame posėdyje ištirti ir vieni kitiems neprieštaraujantys įrodymai – nukentėjusiosios V. R. parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, liudytojo V. J. parodymai, įrodo kaltinamojo S. V. kaltę, kad nežymiai sutrikdė V. R. sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad teisme kaltinamasis ir nukentėjusioji vienareikšmiškai patvirtino, jog kaltinime nurodytai dienai jie nebevedė bendro ūkio, tarpusavio susitarimu buvo pasidaliję patalpas, jų nebesiejo jokie šeiminiai santykiai, nukentėjusioji turėjo kitą draugą, todėl kaltinamajam inkriminuotas kvalifikuojantis požymis - sužalojo sugyventinę, yra nepagrįstas ir neįrodytas, dėl ko veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. į to paties straipsnio 1 dalį, ir skirtina bausmė.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, nustatė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nesutarimai prasidėjo dar 2011 metais, nes pati nukentėjusioji pripažino, kad bendras ūkis su kaltinamuoju nutrūko jau tada, kadangi kaltinamasis turėjo susiradęs kitą draugę, buvo išsiskyrę, pusantrų metų kartu negyveno, po to susitaikė, bet po nepilnų metų viskas pradėjo kartotis, ir tie nesutarimai tęsiasi iki šiol, barniai be priežasties nekildavo, nes anksčiau kaltinamasis turėjo draugę, dabar nukentėjusioji turi draugą, nesutaria dėl turto pasidalijimo. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykiai įtempti, įvairaus pobūdžio barniai ir nesutarimai tarp jų tęsiasi ilgą laiką, tačiau ne be priežasties, situaciją paaštrino ir V. J. pasirodymas jų namuose, todėl, kiekvieno šių proceso dalyvių parodymai turi būti įvertinti įdėmiai ir atsargiai, nes tokioje konfliktinėje situacijoje kiekvienas jų tą pačią situaciją gali įvertinti neadekvačiai.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal kaltinamajam S. V. pareikštą kaltinimą, dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. paties kaltinamojo savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą nukentėjusiosios V. R. atžvilgiu, siekiant sukelti jai baimę ir nesaugumo jausmą. Pagal kaltinimo dispoziciją - grasinimai turi būti realūs, turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą šios bylos kontekste, teismo manymu, nuosprendyje aptartos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam S. V. tyčios kryptingumui, ir nesuteikia pagrindo 2014-08-15 konflikto metu kaltinamojo išsakytas, nors ir itin emocionalias frazes, laikyti realiais grasinimais pagal BK 145 str. 1 d. pareikšto kaltinimo prasmę, todėl pagal šį kaltinimą S. V. išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 55 str.), esant sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus (0.87‰) (b.l. 23), neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisiamas už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Teismo manymu kaltinamajam paskyrus bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Dėl ieškinio. Ieškovės V. R. reikalavimas dėl (10.000 Lt) 2.896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo tyčinę veiką, sukeltas pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovės prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Neabejotinai dėl sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, tačiau jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, stacionariai nebuvo gydoma, nėra liekamųjų reiškinių, darbingumas nebuvo sutrikdytas, dėl ko prašoma priteisti patirta neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama.

Reikalavimas dėl priteisimo 289,62 Eur atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Advokatas Algis Staškūnas teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei (b.l. 86), ji turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 107). Atsižvelgiant į tai, kad S. V. nedirba, priteistina pusė prašomos išlaidų sumos pagal ieškinį.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 3 (tris) mėnesius. Nuteistąjį įpareigoti per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-15 iki 2014-08-16 imtinai, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-20 imtinai, BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p.p. pagrindu vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

V. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. V. 145 Eur (šimtą keturiasdešimt penkis eurus) išlaidų už advokato pagalbą, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui V. R., likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.