Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
1A-147-211/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51251-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Arūnas Kisielius, Ugnius Trumpulis
Kategorijos
  • 1.1.9.1Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
NuorašasByla Nr. 1A-147-211/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51251-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; (S) 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,gynėjui adv. Andrej Tiščenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio (toliau – Prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo H. Z., Baltarusijos Respublikos pilietis, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 iki 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-10-24, 21.17 val. iki 2018-10-25, 14.57 val. (1 para), kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviejų MGL dydžių baudai ir galutinė bausmė H. Z. paskirta 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, H. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2018-10-25.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. H. Z. nuteistas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent jis: 2018 m. spalio 24 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.80 promilių girtumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Prokuroras prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš H. Z. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 33 550 eurų. Nuosprendžio likusioje dalyje nekeisti. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas, pagrįstai pripažinęs įrodyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, apylinkes bei jų pagrindu konstatavęs nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, klydo taikant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas, t.y. nepritaikė konkrečios normos esant pagrindui ir sąlygoms ją taikyti. Prokuroras nurodo pasigendantis nuosprendyje minėtų nuostatų netaikymo pagrindimo.

2.1 Skunde teigiama, kad teismo pateikiami motyvai dėl ginčijamos priemonės netaikymo nėra pakankami bei, juo labiau, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė bei reikalaujanti nuokrypio nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos. Prokuroras nurodo nesutinkantis su teismo išvada, kad H. Z. skirta bausmė nesuderinama su skirtina baudžiamojo poveikio priemone bei teigia, kad teismas, tinkamai nepasisakydamas dėl ginčijamos priemonės netaikymo, pažeidė ne tik šiai baudžiamojo proceso stadijai keliamus tikslus, bet taip pat, telkė dėmesį į tokias aplinkybes, kurios šiuo atveju neturi prioritetinės teisinės reikšmės (konfiskuotino turo vertė) bei galimai pasižymi diskriminaciniu pobūdžiu kitų asmenų atžvilgiu. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo nuteisimas dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, ne tik nekyla teisinio ginčo dėl transporto priemonės atitikimo konfiskuotino turto sąvokai, bet kartu pripažintina, kad remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis, teismai tokiu atveju privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą.

2.2 Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyti argumentai dėl proporcingumo principo pažeidimo neatitinka „išskirtinio atvejo“ standarto, kuomet nepaisant baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kaltininkui neskiriama privaloma baudžiamojo poveikio priemonė. Teismas tokias aplinkybes, kaip nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį, jau įvertino individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmės rūšį ir jos dydį. Teigia, kad nuteistais, kuris padarė nusikalstamą veiką tiesiogiai vykdydamas savo darbines funkcijas, neabejotinai suvokdamas, kad šis darbas – vilkiko vairavimas – jau pats savaime pasižymi padidinta rizika, tačiau nepaisant to, vis tiek sąmoningai nusprendęs vairuoti minėtą svetimą transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, aiškiai suvokė tokio elgesio keliamas grėsmes bei savo ruožtu, atitinkamas pasekmes. Tokiu būdu, vien tik konfiskuotino turto vertė negali būti pati savaime pakankama teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Vien tai, kad nuteistajam nagrinėjamoje byloje paskirta bauda, negali lemti išvados, kad tokioje situacijoje konfiskuotino turto vertės išieškojimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Neigiamai Prokuroras vertina tai, jog šiuo atveju esminę reikšmę teismas suteikė transporto priemonės vertei, kadangi teigia, kad teisinis reguliavimas, kuomet visiškai neišieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, sudaro prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Be to, asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, baudžiami griežčiau, nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.

2.3 Skunde taip pat nurodoma, kad teismų pozicija, kuomet taikomas konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimas, atsižvelgiant į proporcingumo principą, laikytina itin pažangia bei teisinga, kadangi skirtingai nei nagrinėjamu atveju, neleidžia priimti savo turiniu neteisingo spendimo.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė skundą palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais argumentais. Gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama H. Z. kaltė, dėl to šis klausimas išsamiau nebus vertinamas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti nuteistajam BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, prašo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimą, ko pasėkoje nepagrįstai neskyrė šios baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam H. Z..

6. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, būtų apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad H. Z. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.80 promilių girtumas, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vertino, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltininkui būtų neproporcingas ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti nuteistojo H. Z. asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

8. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę. Priimant skundžiamą nuosprendį, buvo įvertintas tiek H. Z. nuoširdus gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių nuteistojo padėtį aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat buvo įvertinta ir tai, jog nėra duomenų, kad nuteistasis H. Z. anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam. Todėl dar labiau švelninti pastarojo atsakomybę nekonfiskuojant vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. H. Z. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 1,80 prom. alkoholio, vykdydamas savo darbines funkcija, įvažiavęs į Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritoriją. Jo padarytas nusikaltimas tyčinis, pavojingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju H. Z. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus tai bei siekiant daryti pastarajam auklėjamąjį poveikį, nėra pagrindo laikyti automobilio ,,DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Vien tai, kad nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda, savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Tai, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą (kasacinė byla 2K-315-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydis neviršija už nesunkius nusikaltimus numatytos minimalios baudos dydžio, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas paskirtas lygus vidurkiui. Be to, teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Baltarusijos Respublikos bendrovei „T“ (b.l. 12, 13), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Prokuroras prašo iš nuteistojo H. Z. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą – 33 550 eurų. Kolegija mano, kad, tinkamai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį, teisingumo ir proporcingumo principų kriterijus, tokios sumos konfiskavimas varžytų nuteistojo teises daugiau, negu yra būtina. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šiam institutui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad H. Z. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl prokuroro prašoma išieškotina suma mažintina iki 5000 eurų. Tokia išieškotino konfiskuotino turto vertė nustatytina, atsižvelgus ne tik į aukščiau aptariamas aplinkybes, bet ir į galimybę tokią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti. Byloje pateikti duomenys apie nuteistojo H. Z. materialinę padėtį patvirtina, kad jo turtinė situacija nėra lengva , jo ir jo šeimos pajamos nėra didelės : jis pats uždirba į mėnesį uždirba apie 500 Baltarusijos rublių, jo sutuoktinė kaip senatvės pensininkė gauna apie 450 Baltarusijos rublių pensiją , pats nuteitasis turi problemų su sveikata ( b.l. 132-169).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti H. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio ,,DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Arūnas KisieliusUgnius TrumpulisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė