- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- 1S-46-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. A. gynėjo - advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. P3-783 (nutartyje – Nr. 93-783) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Bausmę atlieka nuo 2003 m. lapkričio 17 d., jos pabaiga – 2017 m. lapkričio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. spalio 23 d. buvo 3 metai ir 24 dienos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. P3-345 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistąjį R. A. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistojo atstovas advokatas Nerijus Strazdas skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. P3-783 (skunde – Nr. 93-783). Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje visos teigiamos ir nuteistojo naudai bylojančios aplinkybės tik išvardintos, tačiau neanalizuojamos gretinant jas su argumentais, kurie nepalankūs nuteistajam. Todėl lieka neaišku, dėl kokių priežasčių vienos aplinkybės yra viršesnės už kitas. Anot apelianto, aplinkybės, kurias privalo atitikti nuteistasis, siekdamas būti paleistas lygtinai, nėra formalios, priešingai, jos esminės bei imperatyviai nustatytos ir lemiančios pačios procedūros pradėjimo, nagrinėjimo esmę. Be to, analizuojant ir vertinant neatliktos bausmės dalį ar bausmės atlikimo metu paskirtų bausmių skaičių, taip pat lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovautis, nes paleidimas lygtinai iš įkalinimo įstaigos yra numatytas įstatymo, o paskirtų nuobaudų galiojimas – yra tik atitinkamam terminui (pasibaigus nuobaudos galiojimo terminui – nuobaudos nėra). Skunde taip pat teigiama, kad nutartyje teismas nurodė, jog yra atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį. Tačiau, R. A. neginčija ir pripažįsta padaręs labai sunkų nusikaltimą, labai dėl to išgyvena ir gailisi. Toks jausmas pastarąjį lydės visą likusį gyvenimą ir joks terminas ar bausmė to nepanaikins. Nepaisant šių aplinkybių, teismui taip pat yra pateikti duomenys apie tai, kad nuteistajam yra galimybė iš karto pradėti dirbti, kas tik patvirtina jo galimybes bei ketinimą, būnant laisvėje, socialiai bei tinkamai integruotis į visuomenę. Apeliantas mano, kad visi šie argumentai bei teikime surinkta charakterizuojanti medžiaga, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu jau egzistuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte numatytos sąlygos bei galimybė toliau laikyti R. A. neizoliuotą nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
R. A. skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (31 balas pagal OASys metodiką), bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis (b. l. 3), yra skatintas 16 kartų (b. l. 13-14), įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir faktiškai yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį (b. l. 3). Tačiau šios aplinkybės savaime dar nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nepaisant to, kad nuteistojo atstovas skunde nurodo, jog teigiamos ir R. A. naudai bylojančios aplinkybės persveria apylinkės teismo argumentus, kurie nuteistajam nepalankūs, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nurodyti argumentai dėl likusios neatliktos bausmės laiko, jo elgesio bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadų, leidžia konstatuoti, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos jau šiuo metu, nebus pasiekti nei bausmės tikslai, nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, o priešingai – bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Negalima nesutikti su nuteistojo atstovo skundo argumentu, kad R. A. pataisos įstaigoje taikytos drausminės nuobaudos nebegalioja, nes pateiktoje medžiagoje nurodyta, jog jos yra pataisos namų administracijos panaikintos. Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, aplinkybė, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nusižengė vidaus tvarkos taisyklėms ir gavo drausmines nuobaudas net 13 kartų, vis tik labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Pažymėtina, kad paskutinį kartą jis baustas 2013 m. sausio 21 d. už itin šiurkštų režimo reikalavimų nesilaikymą (psichotropinių medžiagų vartojimą, b. l. 13). Taigi, nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja tik nuo 2013 m., todėl ši aplinkybė taip pat neleidžia daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals ir, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visa tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei tai, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti iš to išvadų. Kita vertus, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl geras jo elgesys pataisos namuose pastaruosius beveik dvejus metus nelaikytinas išskirtiniu, sudarančiu pagrindą jau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą.
Nagrinėjame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų nusikaltimą (itin žiaurų nužudymą) padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs 4/5 bausmės dalį, likusi bausmės dalis (2014 m. spalio 23 d. – 3 metai 24 dienos), palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos R. A. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, atgailavimas dėl padaryto nusikaltimo ar galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad R. A. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. P3-783 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A.“ netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. A. gynėjo-advokato Nerijaus Strazdo skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.