- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- I-6662-142/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. G. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) priteisti turtinę žalą (433,39 Eur), susidariusią dėl tarnybinės uniformos neišdavimo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. birželio 25 d. (toliau – ginčo laikotarpis), dirbdamas LAVL statutinėse pareigose, negavo tarnybinės uniformos: žieminės kepurės, vasarinės kepurės, žieminės striukės, kostiumo, vasarinės striukės, pusvilnonio megztinio, vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis, vyriškų marškinių trumpomis rankovėmis, kaklaraiščio, šaliko, batelių, žieminių batų, demisezoninių batų, pirštinių, kelnių diržo, kelnių. Pareiškėjas teigia, kad jam priklauso 30 procentų uniformos (jos dalių) vertės kompensacija, iš viso 433,39 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtintame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 straipsnyje nustatyta, jog pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą su rangų ženklais ir simbolika, tarnybinė uniforma pareigūnams išduodama nemokamai, tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisiningumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje (toliau – Tvarka) nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų turi būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 4 punkte pažymėta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų turi būti sumokama piniginė kompensacija. Minėtu ginčo laikotarpiu LAVL, pasak pareiškėjo, tinkamai neįgyvendino pareigos aprūpinti jį tarnybine uniforma ir taip LAVL pažeidė Statute įtvirtintą socialinę garantiją pareigūnams nustatyta tvarka nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis, ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Tarnyboje dėl LAVL neveikimo pareiškėjas buvo priverstas dėvėti seną, susidėvėjusią uniformą, menkino pareigūno įvaizdį, pačios tarnybos autoritetą ir todėl buvo priverstas taisyti, pirkti aprangą iš savo lėšų.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–15). LAVL nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalis numato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą DK reglamentuojamiems santykiams, taigi atitinkama apimtimi inter alia ir valstybės tarnybos santykiams. Pareiškėjas LAVL ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas iki 2013 m. birželio 25 d. LAVL prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir nurodo, kad žala galėtų būti priteistina už trejus metus iki skundo padavimo dienos. LAVL papildytame atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 25 d. buvo atleistas iš tarnybos, o turtinė žala susidariusi dėl tranybinės uniformos neišdavimo gali būti atlyginama tik pataisos pareigūnams (b. l. 19–20).
LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – teisė gauti žalos atlyginimą dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių 2003–2013 metų laikotarpiu.
Ginčo santykius reglamentuoja Statuto (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką numato teisingumo ministras. Teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje Tvarkoje (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje, aiškindamas teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad tokiu būdu įstatymu pareigūnams yra įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trim būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A810-662/2015). Teismų praktikoje konstatuota, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita.
LVAT yra nurodęs, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą. Šiais atvejais taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). DK 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau to paties straipsnio 5 dalis įtvirtina šios taisyklės išimtį. Joje nurodoma, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai yra jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad pažeidimas, su kuriuo pareigūnai sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, pripažįstamas tęstinio pobūdžio. Atsižvelgus į šią aplinkybę, pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai ginami visa apimtimi (LVAT 2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-430/2014, 2015 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A374-143/2015).
Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. 3 metų ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2013 m. birželio 25 d. (ginčo laikotarpiu paskutinės dienos). Atsižvelgiant į tai, vėliausia diena, kurią pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo laikytina 2016 m. birželio 25 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. kovo 30 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
LAVL neginčija fakto, kad pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, pareiškėjui nebuvo išduotos naujos tam tikros tarnybinės uniformos dalys. Ginčo nėra ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už 2003–2013 metais priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjo prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iš atsakovo (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių laiku neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas vadovaujasi pareiškėjo ir LAVL pateiktais rašytiniais įrodymais dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų verte 2003–2013 metų laikotarpiu (b. l. 1, 11). Iš viso ginčo laikotarpiu pareiškėjui neišduotos tarnybinės uniformos dalys, kurių 30 procentų vertė yra 433,39 Eur. Ši suma pareiškėjui priteistina iš LAVL.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą tenkinti.
Priteisti A. G. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 433,39 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 39 ct) žalos atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.