Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-800/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-800/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
Pareiškėjas
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei DNB bankas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-800/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1063-230/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankas dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, koncesijos mokesčio, skolos už papildomus darbus, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir atsakovo priešieškinį dėl koncesijos sutartimi nustatytos mokėjimų tvarkos, sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi šioje byloje patvirtino ieškovo UAB ,,Kamesta“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimų, šalys sutarė vykdyti koncesijos sutartį, atsakovas patvirtino koncesijos mokesčio įsiskolinimą bei delspinigius nuo nesumokėto mokesčio, patvirtino įsiskolinimą už papildomus darbus pagal 2007-12-27 aktą bei delspinigius nuo šio įsiskolinimo, taip pat įsipareigojo taikos sutartyje nustatyta tvarka mokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą bei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos pagal taikos sutartimi patvirtintą mokėjimų grafiką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė paduotu pareiškimu prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme pasisakyta, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės lėšas administruoja tarybos sprendimu patvirtinto biudžeto ribose ir pagal jame nustatytas programas, tačiau jis neturi teisės priimti sprendimų dėl tarybos patvirtintame biudžete nenumatytų lėšų naudojimo. Taikos sutarties pasirašymo metu, 2012 metų Kauno miesto savivaldybės biudžetas jau buvo patvirtintas, jame nebuvo numatytos lėšos taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui 2012 metais. Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tiesiogiai liečia Kauno miesto savivaldybės, kaip turto savininko interesus, kuriuos įgyvendina Kauno savivaldybės taryba, todėl išnagrinėtoje byloje buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens - Kauno miesto savivaldybės, teisių ir pareigų. Pagal Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-616, 8 punktą, sutarčių, kuriose yra nustatyti savivaldybės finansiniai įsipareigojimai, projektai gali būti rengiami tik tuomet, kai šioms sutartims vykdyti yra numatyti finansavimo šaltiniai. Šiuo atveju savivaldybės taryba nežinojo apie sudaromos sutarties nuostatas ir atitinkamai nebuvo numačiusi finansavimų šaltinių minėtai sutarčiai vykdyti. Taikos sutartimi sprendžiama dėl 2012 metų Kauno miesto savivaldybės biudžete nenumatytų lėšų naudojimo ir tuo pačiu Kauno miesto savivaldybės taryba įpareigojama spręsti jos išimtinei kompetencijai priklausantį klausimą dėl biudžeto tikslinimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad apie taikos sutarties sudarymą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 sužinojo 2012 m. spalio 25 d. tarybos posėdžio metu, todėl 212 m. lapkričio 19 d. kreipdamasi į teismą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių senaties termino.

Kauno miesto savivaldybė pareiškime taip pat prašė sustabdyti teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėtas klausimas dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno miesto savivaldybės prašymą patenkino ir CPK 372 straipsnio 2 dalies pagrindu sustabdė Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2-389-173/2012, vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, siekia, kad ginčas būtų išspręstas sukeliant jam kitokius finansinius padarinius nei nustatyti 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas sprendė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo šią teismo nutartį panaikinti, priešingu atveju CPK 372 straipsnio 2 dalies pagrindu areštuoti pareiškėjo sąskaitas banke 12 471 455,45 Lt sumai. Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šia nutartimi yra pažeidžiami ieškovo interesai, bendrovė patiria nuostolių. Pagal konkurso sąlygas transporto mazgo statybai UAB „Kamesta“ 2005 m. lapkričio 29 d. sudarė 15 500 000 Lt paskolos sutartį su DNB banku. Bendrovė negaudama iš Kauno miesto savivaldybės koncesijos mokesčio, nuo 2008 metų birželio mėnesio buvo priversta papildomai skolintis iš bankų, kad sumokėtų nurodytos paskolos įsipareigojimus ir palūkanas. CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus 3 mėnesių terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, kadangi Kauno miesto tarybos meras A. Kupčinskas 2012 m. balandžio 26 d. tarybos posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijai nurodė ruošti taikos sutartį, apie šios sutarties patvirtinimą Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi jis buvo informuotas 2012 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu, t. y. pareiškėjui jau 2012 m. birželio 21 d. buvo žinoma apie takos sutarties patvirtinimą, tačiau prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tik 2012 m. lapkričio 19 d. Pirmos instancijos teismas skundžiamą nutartį nepagrįstai grindė tuo argumentu, kad ginčas pareiškėjui sukelia finansinius padarinius, nes biudžete nėra numatytos lėšos taikos sutarties vykdymui, tačiau Kauno miesto savivaldybės mero 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-367 nustačius koncesijos sutarties projekto vertę, šios sutarties vykdymui skirtos lėšos savivaldybės biudžete turėjo būti numatytos.

Atsiliepimas

Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Galimybė sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo yra nustatyta CPK 372 straipsnio 2 dalyje, tačiau CPK nuostatos nenumato teismo prievolės taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą, o pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija, netaikant turto arešto. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl pinigų išieškojimo sprendžiant klausimą dėl savivaldybei priklausančio turto arešto, šios laikinosios apsaugos priemonės atsakovui neturėtų būti taikomos, dėl jo teisinio statuso specifikos, kuri savaime suponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą. Kauno miesto savivaldybės sąskaitų bankuose areštavimas neabejotinai pažeistų viešą interesą, kadangi tuo būtų apribotas ar net panaikintas viešųjų paslaugų teikimas gyventojams. Be to, ieškovas neįrodė realiai patirtų nuostolių dydžio ir realios grėsmės, kad tie nuostoliai nebus atlyginti, esant ieškovui palankiam sprendimui. Savivaldybės taryba, kaip kolegialus organas, apie konkrečias taikos sudarymo aplinkybes sužinojo tik 2012 m. spalio 25 d. posėdžio metu, todėl nepraleido 3 mėnesių senaties termino. Pareiškėjas neigia ieškovo argumentus, kad 2005 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-367 nustačius koncesijos sutarties vertę, turėjo būti užtikrintas tolesnis jos finansavimas, kadangi nutraukus koncesijos sutartį ir prasidėjus teisminiam procesui, savivaldybė biudžete nebuvo numačiusi lėšų tolimesniam jos vykdymui.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti iš esmės tais pačiais, kaip ir Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Nepaisant to, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų, todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2012).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė pateikė prašymą dėl proeso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydama, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria sprendžiama dėl 2012 metų Kauno miesto savivaldybės biudžete nenumatytų lėšų panaudojimo. Šiuo savivaldybės taryba įpareigojama spręsti išimtinei jos kompetencijai priskirtą klausimą dėl biudžeto tikslinimo, todėl Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. skundžiama nutartimi nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nutartis atnaujinti procesą yra tik tarpinis procesinis sprendimas (CPK 370 str. 3 d.), savaime nelemiantis bylos baigties ir šalių materialiųjų teisių bei pareigų apimties. Byla atnaujintame procese nagrinėjama toliau, įtraukiant proceso šalimis visus suinteresuotus asmenis, su kurių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis gali būti susijęs teismo sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinai išnagrinėjus bylą gali būti priimtas ir priešingas pirmajam teismo sprendimas, todėl sutikdama su pirmos instancijos teismo argumentais, sprendžia, kad įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas sustabdytas pagrįstai, tuo užkertant kelią tolesniems teisiniams ginčams dėl galimų nuostolių, susijusių su priešingo priimtajam teismo sprendimo (nutarties) vykdymu, atsiradimui.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo CPK 372 straipsnio 2 dalies pagrindu areštuoti 12 471 455,45 Lt sumai pareiškėjo sąskaitas banke, kadangi sustabdžius 2012 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties vykdymą jis patiria nuostolių.

CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pareikalauti, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Kaip minėta, sprendimo vykdymo sustabdymo institutui gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones, CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, siekianti apginti savo teises ir turtinius sinteresus, gali reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, t. y. nustatyti konkrečią sumą, kuri turi būti įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą arba pareikalauti pateikti banko garantiją. Toks prašymas turi būti pagrįstas, šalis, prašanti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi objektyviai pagrįsti savo patiriamus nuostolius, atsirandančius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pateikti įrodymus, kad šie patiriami ar bus patirti nuostoliai, esant ieškovui palankiam sprendimui, nebus atlyginti; nurodyti kokį konkrečiai nuostolių užtikrinimo būdą prašoma taikyti, kadangi tiek CPK 146 str. 1 dalyje, tiek 372 straipsnio 2 dalyje yra numatyta ir banko garantija, kaip galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo būdas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai atskirąjame skunde prašo taikyti turto areštą Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu, tuo labiau, kad suvaržius šio viešo juridinio asmens turtines teises būtų pažeidžiamas ir viešas interesas – būtų sutrikdomas viešųjų paslaugų gyventojams teikimas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė aplinkybių, kad būtent dėl skundžiamos Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria sustabdytas įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas, jis patiria nuostolių ir šių nuostolių atlyginimas ateityje bus neįmanomas (CPK 12 str., 178 str.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra susiję su prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimu ir nėra apeliacijos objektu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėNijolė PiškinaitėAlvydas Poškus