- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1271-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00407-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- L. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. V. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui R. V. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), I. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi (rašymo apsirikimas ištaisytas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi) patenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. V., I. V., A. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskyrė ieškovę tvarkyti lėšas uzufrukto teise.
4. Teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovas gyvena su savo šeima, vaikus išlaiko viena ieškovė, jai tenka ir ūkio priežiūra, atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, byloje šiuo metu nėra kitokių duomenų, o vaikų išlaikymo pareiga negali pereiti vien tik ieškovei. Teismas pažymėjo, jog jis turi užtikrinti, kad bent minimalūs vaikų poreikiai būtų patenkinti, bylinėjimosi procesas gali užsitęsti, o pareiga išlaikyti vaikus atsakovui egzistuoja jau dabar. Ieškovė prašė laikiną išlaikymą priteisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad teismui priėmus sprendimą ir priteisus išlaikymą nepilnamečiams vaikams, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo bus vykdoma skubiai, teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįsta išvada, kad vaikus išlaiko viena ieškovė, atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Nors ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje ji nenurodė, kad ji viena išlaiko vaikus ir atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl dažniausiai dviejų mėnesių laikotarpiui jis būna išvykęs į komandiruotę, o vieną mėnesį nedirba ir būna namuose. Būdamas namuose (tai sudaro 4–5 mėnesius per metus), atsakovas rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais ir namų ūkiu. Atsakovui išvykus į komandiruotę, rūpinimasis vaikais ir namų ūkiu turi tekti ieškovei, tačiau ji gali laisvai disponuoti atsakovo paliktais grynaisiais pinigais, be to, būdamas komandiruotėje, atsakovas periodiškai ieškovei perveda pinigų. Taip pat atsakovas moka kredito, už kurį buvo įsigytas šalims priklausantis butas, įmokas, taip pat už kabelinę televiziją, internetą, elektrą, tenkina kitus šeimos ir nepilnamečių vaikų poreikius. Kasos kvitai patvirtina, kad būtent atsakovas perka vaikams rūbus, kitus jiems reikalingus daiktus, rūpinasi jų sveikata ir gydymu, užtikrina jų laisvalaikį.
1.2. Neįvertinta, kad priteisto laikino išlaikymo dydis negali būti siejamas su vaikų minimalių poreikių tenkinimu. Be to, jis nėra proporcingas atsakovo gaunamam atlyginimui. Mėnesinis atsakovo atlyginimas yra nuo 443,4 Eur iki 504 Eur. Skundžiama nutartimi yra priteistas 200 Eur dydžio laikinas išlaikymas trims vaikams, t. y. iš viso 600 Eur per mėnesį. Tokio dydžio laikinas išlaikymas turės neigiamų pasekmių šeimos finansiniam stabilumui, taigi ir nepilnamečių vaikų interesams.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Atsakovas, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, uždirba apie 2 000 Eur per mėnesį.
6.2. Atsakovas nuo 2018 m. gegužės 3 d pradėjo pervesti į ieškovės sąskaitą nuo 150 Eur iki 300 Eur. Auginant tris vaikus, tokia atsakovo pervedama pinigų suma, yra nepakankama. Vaikams šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, todėl jiems reikalinga priežiūra ir lėšos jų išlaikymui.
6.3. Atsakovas yra pasirašęs debeto sutartį su banku, todėl nuo jo sąskaitos yra nurašomos lėšos už elektrą, internetą ir kabelinę televiziją, sudarančios apie 50 Eur per mėnesį, taip pat atsakovas moka paskolos įmokas – 211 Eur per mėnesį. Atsakovas gyvena tame pačiame bute, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, todėl jis turi pareigą išlaikyti šį butą, lygiai taip pat kaip ir ieškovė. Ieškovė moka už keturių kambarių buto šildymą, vandenį, televiziją, vaikų darželio paslaugas (už du vaikus) ir kt. Ieškovės sumokama suma yra žymiai didesnė, negu atsakovo sumokama suma, kuria jis prisideda prie buto išlaikymo.
6.4. Ieškovė išlaiko tris vaikus, leidžia juos į darželį ir mokyklą, gamina maistą, perka rūbus ir visa kita, kas susiję su vaikų auginimu, auklėjimu, priežiūra ir lavinimu. Kai atsakovas po du ir daugiau mėnesius nebūna namuose, jis visiškai nepadeda prižiūrėti, auklėti, lavinti tris nepilnamečius vaikus ir net nežino, kiek kas kainuoja.
6.5. Atsakovas 2019 m. vasario 2 d. pervedė sūnui T. V. 100 Eur, o kitiems vaikams tą mėnesį nedavė pinigų. Atsakovas 2019 m. kovo 8 d. trijų vaikų išlaikymui pervedė 300 Eur, tačiau 2019 m. balandžio mėn. visiškai nedavė lėšų vaikų išlaikymui.
6.6. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas ir sveikas žmogus, dirba gerai apmokamą darbą ir turi realią galimybę nepilnamečiams vaikams teikti materialinį išlaikymą, kad būtų tenkinami normalūs vaikų poreikiai.
7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas su atskiruoju skundu, o ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, taip pat abi šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus su prie jų pridėtais naujais įrodymais. Šalys neprašo priimti jų prie procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, neargumentuoja įrodymų priėmimo būtinybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima abiejų šalių pateiktus naujus įrodymus, taip pat abiejų šalių rašytinius paaiškinimus, nes jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo ir priimtus naujus įrodymus vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 200 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų priteisimas iš atsakovo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
11. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
12. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jis visada teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas neturi finansinių galimybių nepilnamečiams vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą,.
13. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. Atsakovas nepateikė įrodymų teiginiams apie šalių nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą, reikalingą patenkinti vaikų būtinuosius poreikius, pagrįsti, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams neteikiamą jiems reikalingo dydžio išlaikymą. Nors atsakovas nurodo, kad moka būsto kredito įmokas, sumoka dalį būsto išlaikymo mokesčių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nėra patenkinami būtinieji šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Tuo labiau, kad ieškovė nurodo mokanti kitus būsto išlaikymo mokesčius, be to, pats atsakovas gyvena tame pačiame bute kaip ir ieškovė bei šalių nepilnamečiai vaikai, todėl jis turi pareigą mokėti atitinkamą dalį mokėtinų mokesčių, vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo pateikti AB „Swedbank“ sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. taip pat neįrodo, kad jis teikia savo nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius tenkinantį išlaikymą, kadangi tik 2019 m. kovo 8 d. pervedime nurodyta paskirtis „vaikų išlaikymui“, be to, pinigų sumos ieškovei buvo pervedamos nereguliariai, nors šalių nepilnamečiai vaikai privalo gauti sistemingą, kasdienį ir nuolatinį išlaikymą iš abiejų savo tėvų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovo pateikti kasos kvitai neįrodo, kad atsakovas teikia savo nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, kadangi iš atsakovo pateiktų kasos kvitų nėra galimybės nustatyti, jog pirktos prekės ir paslaugos buvo skirtos šalių nepilnamečiams vaikams.
15. Nesant duomenų, kad atsakovas šiuo metu tinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas kiekvienam iš jų priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, šalių nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
16. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog šalių nepilnamečiams vaikams nereikia ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo, nepateikė įrodymų šiam atskirojo skundo argumentui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tuo labiau, kad šalių argumentai dėl atsakovo gaunamo darbo užmokesčio kardinaliai skiriasi (atsakovas prie darbo užmokesčio nepriskaičiuoja dienpinigių, kurių dydis tam tikrais mėnesiais tris ar net keturis kartus viršija darbo užmokestį). Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti kitokio darbo, gauti didesnes pajamas, ieškojo kito darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.