Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei notarei Dalijai Rinkevičienei, ieškovės atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui,

žodinio proceso tvarka mišriu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės notarės Dalijos Rinkevičienės ieškinį atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

II. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės

III. Šalių išdėstytų argumentų ir byloje nustatytų faktų teisinis vertinimas, teismo išvados

Dėl Notarų garbės teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

15. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimu Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarei Dalijai Rinkevičienei (toliau ir – ieškovė, notarė) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso 1 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

16. Notarų veiklos principus, tvarką, notarinių veiksmų atlikimo taisykles, notarų savivaldos, drausminės atsakomybės klausimus ir kt. reglamentuoja Notariato įstatymas. Notarai turi laikytis ne tik tiesiogiai Notariato įstatyme įtvirtintų reikalavimų, notarams privalomi ir kiti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinti teisės aktai, kuriais įgyvendinamas šis įstatymas, taip pat notarų savivaldos organų priimti aktai, pavyzdžiui, Notarų garbės (etikos) kodeksas, su kurio reikalavimais privalo būti suderinama tiek notaro profesinė veikla, tiek ir elgesys.

17. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taigi, notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Atitinkamai, vykdydami profesinę veiklą, notarai įsipareigoja veikti pagal jų kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

18. Notarų garbės (etikos) kodeksas, patvirtintas Lietuvos notarų rūmų susirinkimo 2015 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 6 (pakeistas Lietuvos notarų rūmų susirinkimo 2021 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 8) (toliau – Notarų garbės (etikos) kodeksas) detalizuoja Notariato įstatyme įtvirtintus ir nustato papildomus notarų veiklos bei elgesio principus.

19. Notarų garbės (etikos) kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaras teisines paslaugas teikia kompetentingai, yra teisingas, sąžiningas ir etiškas. Minėto kodekso II skyriuje, apibrėžiančiame notaro ir klientų santykius, numatyta, kad notaras visada korektiškas kliento atžvilgiu ir nešališkas jo patarėjas. Jis turi lygias pareigas visoms notarinio veiksmo šalims ir negali teikti pirmenybės nė vienai iš jų (8 straipsnio 2 dalis). Notaras konfliktines situacijas sprendžia mandagiai ir santūriai (10 straipsnio 4 dalis). Notaras, priėmęs sprendimą atidėti notarinio veiksmo atlikimą ar atsisakyti jį atlikti, vengia ginčo su asmenimis ir tinkamai paaiškina jiems notarinio veiksmo atlikimo atidėjimo ar atsisakymo priežastis. Atsisakius atlikti notarinį veiksmą, nurodo atsisakymo motyvus ir teisinį pagrindą, taip pat atsisakymo apskundimo tvarką. Notariato nustatytais atvejais notaras turi pateikti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą raštu (13 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai Notarų garbės (etikos) kodekso III skyriaus, reglamentuojančio notarų tarpusavio santykius, 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad notaras laikosi profesinio solidarumo principo. Neleistina viešoje aplinkoje apie kolegas notarus atsiliepti neigiamai.

20. Vadovaujantis Notariato įstatymo nuostatomis, notaro drausminės atsakomybės pagrindas yra notaro padarytas Notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas. Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas (10¹ straipsnio 1–3 dalys).

21. Drausmės bylų iškėlimo notarams bei jų nagrinėjimo procedūras detalizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtinti Notarų garbės teismo nuostatai (toliau – Notarų garbės teismo nuostatai). Įgaliojimų suteikimas notarų savivaldos subjektui nuspręsti, ar yra pagrindas pagal notarui iškeltą drausmės bylą skirti jam drausminę nuobaudą, ar nuobaudos neskirti, lemia atitinkamą tokio organo priimtų sprendimų peržiūrėjimo (panaikinimo) tvarkos įtvirtinimą įstatyme. Notariato įstatymo 10³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Vadinasi, klausimai, susiję su drausmės bylos iškėlimu ir nagrinėjimu, taip pat šioje stadijoje galimai padarytais procedūriniais pažeidimais patenka į notaro skundo dėl Notarų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo ribas. Notaro teisė kreiptis į teismą dėl taikytos drausminės nuobaudos suponuoja teismo pareigą patikrinti Notarų garbės teismo taikytų poveikio priemonių pagrįstumą ir teisėtumą.

22. Nagrinėjamu atveju drausmės byla ieškovei buvo iškelta Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl drausmės bylos iškėlimo Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarei Dalijai Rinkevičienei“, remiantis 2022 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos I. K. pateiktu skundu dėl ieškovės veiksmų, 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjos pateikta papildoma informacija prie minėto skundo ir 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Šarūno Rulio pateiktu pareiškimu.

23. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas konstatavo pažeidimus, kurių pagrindu notarei iškelta drausmės byla, t. y. notarės neetiški profesiniai veiksmai rengiantis tvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, sukėlę sandorio šalių pagrįstą nepasitikėjimą notarės profesine kompetencija ir teikiamų paslaugų kokybe; notarės elgesys sandorio šalių akivaizdoje išreiškiant viešą kritiką notaro Šarūno Rulio atžvilgiu, sukėlus nepagrįstas abejones dėl jo atlikto notarinio veiksmo – patvirtinto įgaliojimo – teisėtumo, bei nesiekiant spręsti kilusio konflikto bendru sutikimu. Minėtame nutarime įvardinti konkretūs drausmės bylos notarei Dalijai Rinkevičienei iškėlimo pagrindai – Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso 1 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies pažeidimai.

24. Skundžiamu Notarų garbės teismo sprendimu konstatuotas notarės veiksmų nesuderinamumas su etikos taisyklėmis, atitinkamai, Notarų garbės teismo posėdžio metu vertinant notarės veiksmų atitiktį notaro veiklos organizavimą reglamentuojančioms normoms, pažeidimai nustatyti nebuvo.

25. Atitinkamai, atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog sutarties projektas nebuvo siunčiamas sandorio šalims, ar kad ieškovė su notaru Šarūnu Ruliu bendravo girdint sandorio patvirtinime dalyvavusiems asmenims, nebus vertinamos, kadangi skundžiamame Notarų garbės teismo sprendime minėti pažeidimai konstatuoti nebuvo. Nors tiek Notarų garbės teismo posėdžio metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su ieškovės už suteiktas paslaugas išrašyta sąskaita, Notarų garbės teismui skundžiamame sprendime su tuo susijusio pažeidimo nenustačius, minėtos aplinkybės vertinamos tik žemės sklypo bendrasavininkių tarpusavio santykių bei nustatytų pažeidimų vertinimo aspektu.

26. Skundžiamu Notarų garbės teismo sprendimu nustatytas notarės veiksmų prieštaravimas pamatiniam notarų profesinės veiklos principui – reikalavimui teisines paslaugas teikti kompetentingai, būti teisingai, sąžiningai ir etiškai, kuris Notarų garbės teismo vertinimu, pasireiškė profesinės etikos kodekse įtvirtintų konkrečių notaro ir klientų bei notarų tarpusavio santykius apibrėžiančių principų (notarinio veiksmo šalių interesų apsaugos, teikiamų paslaugų kokybės ir operatyvumo, atsisakymo atlikto notarinį veiksmą, notarų profesinio solidarumo) pažeidimu.

27. Šios faktinės aplinkybės sudaro iškeltos drausminės bylos nagrinėjimo dalyką. Todėl Notarų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, visus Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarime nurodytus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes turėjo ištirti, įvertinti bei teisiškai kvalifikuoti ir apie tai motyvuotai pasisakyti sprendime, išdėstant argumentus, kuriais remiantis priimamas toks sprendimas.

28. Ieškovė, reikšdama šioje byloje ieškinį ir ginčydama 2022 m. spalio 21 d. Notarų garbės teismo sprendimą nurodė, kad skundžiamame sprendime nenustatytos ir neįvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, išsamiai neištirti įrodymai, sprendimas grįstas išimtinai subjektyvia pareiškėjos I. K. nuomone, todėl neatskleista drausmės bylos esmė. Atsižvelgiant į nurodytus procesinio pobūdžio pažeidimus, ieškovė prašė panaikinti minėtą Notarų garbės teismo sprendimą.

29. Pagal Notarų garbės teismo nuostatų 3 punktą, Notarų garbės teismas, nagrinėdamas notarų drausmės bylas, vadovaujasi nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principais. Notarų garbės teismo nuostatų 45 punkte įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą, Notarų garbės teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas.

30. Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste teismas kaip pagrįstus vertina ieškovės argumentus, kad Notarų garbės teismas privalo vertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Notarų garbės teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, tik kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Taigi, nepaisant to, jog notaro elgesiui taikomi specifiniai standartai ir reikalavimai, drausminės nuobaudos jiems gali būti skiriamos ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iš tikrųjų nusižengė etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams. Keliamų reikalavimų griežtumas bei interesas apginti profesines vertybes negali paneigti kiekvieno asmens teisės būti nubaustam tik esant nustatytam bei įrodytam nuobaudos skyrimo pagrindui.

31. Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendime visų pirma konstatuota, kad notarė pažeidė Notarų etikos kodekso 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos notaras privalo laikytis profesinio solidarumo principo, laikosi draudimo viešoje aplinkoje apie kolegas notarus atsiliepti neigiamai.

32. Nagrinėjamu atveju Notarų garbės teismo išvadas dėl paminėtų Notarų etikos kodekso nuostatų pažeidimų lėmė pareiškėjos I. K. 2022 m. rugsėjo 2 d. skunde nurodytos aplinkybės, taip pat 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Šarūno Rulio pareiškime nurodytos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad notaro Šarūno Rulio prašymas įvertinti notarės profesinį elgesį Lietuvos notarų rūmų prezidiumui pateiktame pareiškime iš esmės grindžiamas išimtinai pareiškėjos nurodytomis ir jo paties atkartotomis aplinkybėmis apie notarės nepagarbų ir neprofesionalų elgesį sandorio šalių akivaizdoje išreiškiant viešą kritiką notaro Šarūno Rulio atžvilgiu, kurios, kaip teigiama minėtame pareiškime, buvo papasakotos klientėms (pareiškėjai ir jos motinai) pakartotinai atvykus į Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą dėl naujo įgaliojimo patvirtinimo. Ši aplinkybė, jog abejonės dėl notaro Šarūno Rulio kompetencijos ir patirties buvo išsakytos sandorio šalims, notarui šiame susitikime asmeniškai nedalyvaujant, o apie jas sužinota pareiškėjai jas perpasakojus, notaro Šarūno Rulio patvirtinta ir teikiant paaiškinimus 2022 spalio 12 d. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašas nuo 0:20:00 iki 0:21:40). Šiame kontekste nėra pagrindo nepritarti ieškovės argumentams, kad tokiu atveju notaras Šarūnas Rulys kaip pirminis informacijos šaltinis, negali nurodyti jokių ginčo situacijai reikšmingų aplinkybių.

33. Notarė (ieškovė) tiek 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Lietuvos notarų rūmams pateiktame paaiškinime dėl pareiškėjos skundo, tiek pasisakydama 2022 spalio 12 d. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo posėdžio metu neigė neetiškai klientų akivaizdoje atsiliepusi apie kolegą notarą Šarūną Rulį, ar neigiamai vertinusi jo kompetenciją.

34. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, bylos šalių (pareiškėjos I. K. ir ieškovės) pozicija dėl viešai išreikštos kritikos notaro Šarūno Rulio atžvilgiu išsiskyrė: pareiškėjos ir jos nurodytas aplinkybes iš esmės atkartojusio notaro Šarūno Rulio teigimu sandorio šalių akivaizdoje buvo neetiškai pasisakoma apie notaro neprofesionalumą, patirties trūkumą, tuo tarpu notarė nurodė, jog sandorio šalims nebuvo atskleistas faktas, koks notaras tvirtino įgaliojimą, taip pat nebuvo kvestionuojamas įgaliojimą tvirtinusio notaro profesionalumas.

35. Minėta, kad Notarų garbės teismo pareiga yra įvykdyti įstatyme įtvirtintą funkciją – išnagrinėti drausmės bylas ir priimti dėl jų pagrįstus sprendimus. Notariato įstatymo 10¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, taip pat asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas. Atitinkamai savo turiniu analogiška nuostata įtvirtinta ir Notarų garbės teismo nuostatų 33 punkte. Notarų garbės teismo nuostatų 30 punktas numato, kad parengiamajame posėdyje Notarų garbės teismo nariai turi teisę spręsti dėl papildomų įrodymų, dokumentų, duomenų surinkimo ar kitų asmenų kvietimo dalyvauti posėdyje, jei tai reikalinga siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti drausmės bylą, ir šiuo klausimu priima nutarimą. Remiantis Notarų garbės teismo nuostatų 34 punktu, Notarų garbės teismui nutarus, į Notarų garbės teismo posėdį gali būti kviečiama ir kitų asmenų, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą.

36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Notarų garbės teismas, 2022 m. rugsėjo 27 d. vykusiame parengiamajame posėdyje priėmė šiuos nutarimus: 1) Notarei Dalijai Rinkevičienei iškeltą drausmės bylą nagrinėti 2022 m. spalio 12 d. (trečiadienį), 14 val., Lietuvos notarų rūmuose (Olimpiečių g. 4, Vilnius); 2) Vadovaujantis Notarų garbės teismo nuostatų 33 punktu, informuoti notarę Daliją Rinkevičienę, Lietuvos notarų rūmų prezidiumą apie drausmės bylos nagrinėjimo datą, laiką, ir vietą ir pakviesti dalyvauti posėdyje; 3) Prašyti notarės Dalijos Rinkevičienės pateikti: a) 2022-08-18 nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 5137, kopiją; b) sąskaitą faktūrą (-as), kvitą (-us) už Klaipėdos m. 14-ojo notarų biuro notarės Dalijos Rinkevičienės suteiktas paslaugas tvirtinant nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo reg. Nr. 5137 sutartį; 4) Prašyti Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės Jolantos Rulienės pateikti paaiškinimą apie jai žinomas aplinkybes (Dalijos Rinkevičienės paaiškinime J. Rulienė skambinusi ir prašiusi atkreipti dėmesį į Šarūno Rulio tvirtintą L. K. įgaliojimą) dėl pakartotinio, tokio pat turinio jau notaro Šarūno Rulio tvirtinto įgaliotojos L. K. įgaliojimo; Kviesti Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarą Šarūną Rulį dalyvauti drausmės bylos nagrinėjimo posėdyje.

37. Teismas, įvertinęs skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo turinį, pažymi, kad aukščiau nurodyti bylos šalių (pareiškėjos I. K. ir ieškovės) pozicijų prieštaravimai pašalinti nebuvo, šalių pozicijoms išsiskyrus nebuvo pasinaudota teise į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla kviesti asmenį, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo ir (ar) kitus asmenis, galinčius pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti drausmės bylą, nors teisės aktai tokią teisę numato.

38. Taigi, nors Notarų garbės teismas, ruošdamasis nagrinėti ieškovės drausmės bylą, Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės Jolantos Rulienės paprašė pateikti paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos, ieškovės – papildomus dokumentus, sprendė į drausmės bylos posėdį kviesti ieškovę, taip pat Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarą Šarūną Rulį, teismas kaip nepagrįstus vertina atsakovo atsiliepimo į pareikštą ieškinį argumentus, kad Notarų garbės teismo pasirengiamieji darbai, jų metu suformuoti prašymai (priimti nutarimai) dėl tolimesnio drausmės bylos nagrinėjimo proceso leidžia teigti, kad teismas iš anksto, aktyviai rinko papildomus įrodymus siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai, o priimtas sprendimas butų motyvuotas ir teisingas.

39. Skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad drausmės byloje surinkta medžiaga nesudaro pagrindo abejoti, jog notarė nesilaikė notarinio profesinio solidarumo principo, tačiau argumentuotai nepagrindžiama, kokiais įrodymais Notarų garbės teismas vadovaujasi darydamas išvadą, jog notarė abejones notaro Šarūno Rulio patvirtinto įgaliojimo tinkamumu viešai išsakė visoms notarinio veiksmo šalims ir tokiu būdu sudarė prielaidas abejoti kito notaro profesine kompetencija, kodėl šie įrodymai vertinami kaip sudarantys pagrindą nesivadovauti notarės tiek raštu tiek žodžiu teiktais paaiškinimais.

40. Skundžiamame sprendime neįvertinta ir tai, kad notarė raštu pateiktame paaiškinime dėl pareiškėjos skundo nurodė, jog visas bylai reikšmingas aplinkybes gali paliudyti šalys, dalyvavusios sandoryje. Pažymėtina, kad pareiškėja I. K., taip pat notarė Jolanta Rulienė buvo apklaustos tik atsakovo atstovui tokį prašymą pareiškus teisminio nagrinėjimo metu. Atitinkamai teisminio nagrinėjimo metu siekiant išsiaiškinti esmines aplinkybes, susijusias su galimai padarytais drausminiais pažeidimais, kurias papildomai galėjo patvirtinti sandorio šalys, ieškovės atstovo prašymu buvo apklausti žemės sklypo pirkėja I. K., pirkėjos sūnus (įgaliotinis) V. K. ir žemės sklypo bendraturtė I. K. Papildomai akcentuotina, kad aplinkybės, jog buvo neigiamai atsiliepta apie notarą Šarūną Rulį nepatvirtino nei viena iš teismo posėdžių metu apklaustų sandorio šalių (išskyrus pačią pareiškėją).

41. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad Notarų garbės teismo išvados, susijusios su notarų tarpusavio santykius reglamentuojančių principų, konkrečiai – notarų profesinio solidarumo principo pažeidimu padarytos nepakankant drausmės byloje buvusių įrodymų, nepasinaudojus teisės aktuose numatytomis priemonėmis reikiamus įrodymus surinkti, nepašalinus esamų prieštaravimų, notarų tarpusavio santykius apibrėžiančių principų pažeidimą grindžiant ne byloje esančių įrodymų visuma, o deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, kurioms pagrįsti nėra objektyvių įrodymų.

42. Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendime taip pat konstatuota, kad notarė pažeidė Notarų etikos kodekso 8 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apibrėžiančius notaro ir klientų tarpusavio santykius, pagal kuriuos notaras atlikdamas savo profesines pareigas yra korektiškas kliento atžvilgiu ir nešališkas notarinio veiksmo šalių patarėjas, laikosi notaro profesinėje veikloje taikomo elgesio principo vengti ginčų su asmenimis ir tinkamai paaiškinti jiems atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, konfliktines situacijas sprendžia mandagiai ir santūriai.

43. Atitinkamai skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad notarė, atsisakydama tvirtinti sandorį, aiškiai bei nedviprasmiškai nesuformulavo teisinių, visoms sandorio šalims suprantamų, notarinio veiksmo netvirtinimo motyvų, nepasirinkdama geriausio, mažiausiai sandorio šalims nepatogumų sukeliančio būdo išdėstyti sandorio netvirtinimo motyvus, neišvengė ginčų su suinteresuotais asmenimis.

44. Pažymėtina, kad dėl minėtų notarės teiginių ir/ar veiksmų (ne)pagrįstumo skundžiamame Notarų garbės teismo sprendime motyvuotai nepasisakyta, ieškovės teikti paaiškinimai iš esmės nėra įvertinti, o Notarų garbės teismo išvados dėl paminėtų Notarų etikos kodekso nuostatų pažeidimų padarytos neaptarus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.

45. Iš nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė Dalija Rinkevičienė turėjo tvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Žemės sklypo pardavėjos – bendraturtės: L. K. (pagal įgaliojimą atstovaujama dukters I. K.) ir I. K. Įgaliojimas I. K. išduotas 2022 m. rugpjūčio 8 d., patvirtintas Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Šarūno Rulio. Bylos duomenys patvirtina, kad įgaliotinės pateiktas įgaliojimas (notarinio registro Nr. 11026) skiriasi nuo Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo. Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo pabaigoje buvo ranka įrašytas prierašas: „Leidžiu dukrai I. pilnai tvarkytis ir naudotis mano turtu L. K., parašas“. Dalis minėtame prieraše įrašytų žodžių buvo su gramatinėmis klaidomis ir/ar sunkiai įskaitomi. Šio papildomo prierašo pareiškėjos I. K. pateiktame įgaliojime nebuvo.

46. Ieškovė minėtus to paties įgaliojimo skirtumus vertino kaip kliūtį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti, tiek 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Lietuvos notarų rūmams pateiktame paaiškinime, tiek pasisakydama 2022 spalio 12 d. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo posėdyje nurodė notarinio veiksmo netvirtinimo motyvus, kurie buvo grindžiami tuo, jog, notarui turint pareigą tvirtinti neginčo sandorius, pateiktiems įgaliojimams esant neidentiškiems, atsižvelgiant į tai, kad įgaliotoja ranka rašytame įraše nebuvo nurodžiusi žodžio disponuoti, notarei kilo pagrįstų abejonių dėl įgaliojimo tinkamumo tvirtinant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie notarės tiek raštu, tiek žodžiu teiktus paaiškinimus, juose nurodytus motyvus, įskaitant ir poreikį užtikrinti notaro nepriklausomumo principo įgyvendinimą notarams vykdant pareigas, taip pat poreikį vengti skirtingos įgaliojimų tvirtinimo praktikos, pasisakyta nebuvo.

47. Notarams pagal Notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai (Notariato įstatymo 1, 51, 35 straipsniai).

48. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. (t. y. sekančią dieną po neįvykusio sandorio) Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė Jolanta Rulienė patvirtino naują žemės sklypo bendraturtės L. K. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 6237). Pastarajame įgaliojime įgaliotojos ranka darytų prierašų nebebuvo. Minėto įgaliojimo pagrindu 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė patvirtino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą išvadai, kad sandorio tvirtinimui pateiktas įgaliojimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo. Notarų garbės teismas ieškovės sprendimo pagrįstumo šių faktinių aplinkybių kontekste nevertino.

49. Papildomai pažymėtina, kad reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžti atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Notaras atlieka teisinio pobūdžio veiklą, teikia teisines paslaugas, todėl jas turi suteikti tinkamai. Tinkamas teisinių paslaugų suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopščiai, atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Teisinės paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisinį faktų įvertinimą. Vadinasi, turi būti nustatyti faktai ir jie turi būti tinkamai kvalifikuoti. Sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras negali apsiriboti tuo, kad būsimo sandorio šalys pageidauja sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis, jis privalo atlikti teisinį kvalifikavimą ir daryti teisinio pobūdžio išvadas, ar asmenų pageidaujamo sandorio nuostatos neprieštaraus įstatymams, nepažeis asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiame kontekste sutiktina su ieškove, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą gali sukelti sandorio šalių nepasitenkinimą, tačiau tai savaime nereiškia, jog notaro profesinė kompetencija yra nepakankama, ar teikiamų paslaugų kokybė netinkama.

50. Skundžiamame sprendime liko neįvertinta ir tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tvirtinimo metu tarp pardavėjų (pareiškėjos ir jos tetos) tvyrojo įtampa. Ši aplinkybė buvo nurodyta ieškovės teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, ją vienareikšmiškai patvirtino ir teismo posėdžių metu apklaustos sandorio šalys (pirkėja, jos įgaliotinis ir žemės sklypo bendraturtė). Iš liudytojų parodymų taip pat nustatyta, kad parduodamo žemės sklypo bendraturčių (seserų L. K. ir I. K.) santykiai yra konfliktiški, jos beveik nebendrauja tarpusavyje, ryšių su savo teta I. K. nepalaiko ir įgaliotinė I. K. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad sandorio šalys tarpusavyje sandorio sudarymo tikslu bendravo tik per nekilnojamojo turto brokerį, kuriam dėl netikėtai pasikeitusių aplinkybių nebegalint toliau tarpininkauti, sandorį tvirtinsiantis notaras šalių sutarimu pasirinktas pirkėjos sūnaus ir įgaliotinio siūlymu. Iki sandorio pirkėja (jos sūnus) avanso mokėjimo tikslu buvo susitikę tik su žemės sklypo bendraturte I. K., nei su įgaliotoja L. K., nei su įgaliotine I. K. nebendravo, taigi, netekus brokerio pagalbos tarpininkaujant, į sandorio tvirtinimą sandorio šalys išvyko tarpusavyje iki galo nesuderinusios apmokėjimo detalių, tikslaus sandorio tvirtinime dalyvausiančių asmenų skaičiaus, kitų organizacinio pobūdžio aplinkybių. Papildomą įtampą ir skubą kėlė tai, kad sutarties sudarymo terminas ėjo į pabaigą, sutarties nesudarymas laiku, remiantis sutarties nuostatomis, būtų pardavėjoms sukėlęs neigiamas finansines pasekmes. Minėtas aplinkybes duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pareiškėja I. K., papildomai nurodė, kad iki sandorio sudarymo dienos bendravimo nei su kita sandorio šalimi, nei su žemės sklypo bendraturte neinicijavo, organizacinio pobūdžio klausimų neaptarė, su notare susisiekti bandė tik sandorio sudarymo dieną, jau išvykusi iš Vilniaus į Klaipėdą.

51. Liudytojas pirkėjos sūnus ir įgaliotinis V. K. taip pat patvirtino, kad žemės sklypo bendraturčių nesutarimai, tarp jų tvyrojanti įtampa, nepagarbus bendravimas, aiškiai išreikštas tarpusavio nepasitikėjimas, taip pat I. K. pirkėjai ir jos sūnui atskleistos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su įgaliotojos sveikatos būkle ir/ar turimais žalingais įpročiais sudarė prielaidas didesniam pirkėjos sūnaus (įgaliotinio) įtarumui, sukėlė pagrįstas abejones, ar tikrai abi bendraturtės yra tvirtai apsisprendusios dėl sandorio sudarymo, kurias dar labiau sustiprino įgaliotinės pateikto ir Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo skirtumai (netipinis ir praktikoje nedažnai sutinkamas prierašas viename iš jų) (2023 m. balandžio 19 d. posėdžio garso įrašas nuo 0:24:21 iki 0:24:35).

52. Akivaizdu, kad esant nurodytoms aplinkybėms (akivaizdžiai įtampai tarp bendraturčių, įgaliotinės pateikto ir Įgaliojimų registre išviešinto įgaliojimo skirtumams, kuomet tik viename įgaliojimo egzemplioriuje padaromi papildomi įrašai ranka, turinio prasme nesutampantys su spausdintu įgaliojimo tekstu (nenurodant žodžio „disponuoti“)) tai turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl įgaliojimo tinkamumo siekiant patvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tiek pirkėjos įgaliotiniui, kuris kaip nurodė tesimo posėdžio metu turi pakankamai patirties sudarant notarine tvarka tvirtinamus sandorius, tiek ir ieškovei, kaip itin aukštus profesinio atidumo standartus turinčiam atitikti asmeniui.

53. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su notarinės formos įgaliojimu, kai tik viename to paties įgaliojimo egzemplioriuje daromas papildomas įrašas ranka praktikoje iki tol nebuvo susidūrusi, aplinkybę, kad minėta notarinės formos įgaliojimų tvirtinimo praktika nėra įprasta teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad notarės sprendimas buvo nepagrįstas, ar sukėlė sandorio šalių nepasitikėjimą notarės profesine kompetencija, paslaugų kokybe bei darbo organizavimu.

54. Nors atsakovo procesniuose dokumentuose akcentuojama, kad ieškovei drausminė byla buvo iškelta ne dėl to, jog ji atsisakė atlikti notarinį veiksmą, o todėl, kad tai buvo padaryta netinkamai, pažymėtina, kad skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo išvados susijusios su tuo, jog ieškovė atvirai kėlė klausimus apie įgaliojimo reikalingumą bei tikrąją įgaliotojos valią priimtos išimtinai prieštaringų pareiškėjos I. K. skunde išdėstytų paaiškinimų pagrindu, todėl negali būti laikomos teisėtomis bei pagrįstomis. Pažymėtina, kad pareiškėjos I. K. dėstomos aplinkybės kaip su ja ir kitais asmenimis buvo bendraujama ieškovės biure, taip pat apie tai, jog jos motinos (įgaliotojos) veiksnumas buvo ieškovės vertinamas ar kritikuojamas nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, I. K. duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent ji (o ne notarė) pasielgė ne itin korektiškai, kadangi atskleidė notarės biure esantiems asmenims aplinkybes, susijusias su įgaliotojos asmeninio gyvenimo aplinkybėmis, įvardindama priežastis, dėl kurių jos nuomone įgaliotoja pati negali dalyvauti sandorio sudaryme, išsišoko, todėl pasielgė ne itin gražiai ir korektiškai (2023 m. birželio 28 d. posėdžio garso įrašas nuo 0:21:10 iki 0:21:35).

55. Teismas kaip nepagrįstus vertina ir skundžiamo Notarų garbės teismo sprendimo argumentus susijusius su tuo, kad ieškovė neinicijavo bendradarbiavimo su įgaliojimą patvirtinusiu notaru Šarūnu Ruliu. Visų pirma, atsakovo teiginiai apie ieškovės pasyvumą (komunikavimo stoką) paneigti į bylą pateiktais įrodymais. Minėti argumentai vertintini kritiškai ir dėl to, kad bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad sandoris nebuvo sudarytas ne dėl ieškovės nebendradarbiavimo, o nutarus neprisiimti atsakomybės tvirtinant sandorį netapataus įgaliojimo pagrindu. Be to, žemės sklypo pirkėjos įgaliotinis (sūnus) sandorį sudaryti atsisakė, tiek dėl nustatytų įgaliojimo trūkumų, tiek dėl akivaizdžių nesutarimų tarp pardavėjų ir I. K. atskleistų aplinkybių, sukėlusių abejonių tikrąja įgaliotojos valia.

56. Nors notaro Šarūno Rulio teiktame pareiškime nurodyta, kad jis bandė siūlyti problemos sprendimo būdus, kokie tai būdai, skundžiamame Notarų garbės teismo sprendime nepasisakyta. Pagrįstai abejotina, ar objektyvios galimybės paaiškėjusius prieštaravimus pašalinti vien komunikacija apskritai egzistavo. Šiame kontekste sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad notarinio įgaliojimo turinys negali būti koreguojamas, nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paaiškėjusius prieštaravimus pašalinti nedelsiant. Išvadą, kad susidariusią situaciją nebuvo siekiama spręsti bendru sutarimu, operatyviausiu įmanomu būdu, iš esmės paneigia tiek bylos medžiaga, tiek liudytojų parodymai, iš kurių nustatyta, kad sandorio šalys priėmė bendrą ir visus tenkinantį sprendimą: atliko taisymą sutarties tekste pratęsiant sutarties sudarymo terminą, nutarė patvirtinti naują įgaliojimą, kurio pagrindu po dviejų dienų ieškovė patvirtino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57. Teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo notarams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Notarų garbės teismo sprendimo, kuriuo notarui paskirta drausminė nuobauda, turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatęs, kad Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga padarytam etikos pažeidimui, sprendimas yra nepagrįstas ir (arba) neteisėtas, ginti pažeistas notaro teises, pripažindamas jį negaliojančiu.

58. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad konkretūs ieškovės teiginiai ir/ar veiksmai, nurodyti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarime, Notarų garbės teismo sprendime iš esmės nėra įvertinti, dėl jų teisinio kvalifikavimo motyvuotai nepasisakyta, nenustatytos ir neaptartos visos reikšmingos aplinkybės, todėl drausmės bylos esmė liko neatskleista. Dėl to teismas konstatuoja, kad Notarų garbės teismo 2022 m. spalio 21 d. spendimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, neatitinka Notarų garbės teismo nuostatų 3 ir 49 punktuose nustatytų reikalavimų ir tai sudaro pagrindą panaikinti šį sprendimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

60. Ieškovė byloje sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 005 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės notarės Dalijos Rinkevičienės ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės Dalijos Rinkevičienės drausmės byloje.

Priteisti ieškovei notarei Dalijai Rinkevičienei, gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Lietuvos notarų rūmų, juridinio asmens kodas 301538058, 3 005,00 Eur (tris tūkstančius penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.