Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Limorus“ ieškinį atsakovei E. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu). Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad BUAB „Limorus“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2014-12-05, bendrovės direktore nuo 2015-03-26 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-20 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5531-577/2017, BUAB „Limorus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „EX Ante“, atsakovė įpareigota per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iki šiol pareigos neįvykdė, bankroto administratoriui Įmonės turto neperdavė.

Kaip nurodė bankroto administratorius Įmonės vardu 2016 m. buvo įsigyta ilgalaikio materialaus turto už 8883,00 Eur dydžio bendrą vertę, kurio likutinė vertė 2017 m. balanse yra 7692 Eur. Bankroto administratoriui perduotuose dokumentuose nebuvo minėto turto nurašymo aktų ar kitokių šio turto perleidimą pagrindžiančių dokumentų, todėl daro išvada, kad Įmonė iki bankroto bylos iškėlimo turėjo aukščiau nurodytą turtą savo žinioje. Dėl šio turto, administratorius kreipėsi į Įmonės vadovę su reikalavimu perduoti šį turtą administratoriui, tačiau per nustatytą terminą Įmonės vadovė į pranešimus nereagavo ir turto negrąžino. Dėl šios priežasties laiko, kad Įmonės vadovė pažeidė savo pareigą perduoti bankroto administratoriui turtą ir tokiu būdu sukėlė kreditoriams 7692 Eur dydžio žalą.

Bankroto administratorius nurodė, kad jam nebuvo perduota didžioji knyga už 2015 m., todėl jis negali nustatyti, kokią 25 557 Eur dydžio įsipareigojimų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai, tačiau pažymi, kad Įmonės veikla 2015 m. buvo nuostolinga ir Įmonės nuostolis sudarė 19 244 Eur dydžio sumą. Taip pat Įmonės nuostolis 2016 m. dar padidėjo ir sudarė 30 881 EUR dydžio sumą. Iš prie ieškinio pateiktos kreditorinių reikalavimų suvestinės matyti, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. dienai vien kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, pradelsti įsipareigojimai sudarė 9820,64 Eur dydžio sumą, o pagal Įmonės balansą, Įmonės turtas iš viso sudarė 8652 Eur dydžio sumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo Įmonės nemokumo atsiradimo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo, Įmonei pradelsti kreditoriai reikalavimai išaugo nuo 9820,64 Eur dydžio iki 22842,77 Eur dydžio sumos, t. y. Įmonės pradelsti reikalavimai padidėjo net 13 022,12 U. I. pažymėjo, kad atsakovė, būdama bendrovės vadove, kuri atsakinga už bendrovei priklausančių pinigų, turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą turtu bei turtinėmis teisėmis, savalaikiai neinicijuodama bankroto proceso Įmonei tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė bendrą 13 982,12 EUR dydžio žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams, kuria ieškovas prašo priteisti.

Ieškovas BUAB „Limorus“ prašo priteisti iš atsakovės 13982,12 Eur žalos, kurią sudaro skolų kreditoriams padidėjimo suma, nes žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neteikiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, bankroto administratoriui neperdavus turto ir nepateikus dokumentų, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės vadovaujamai bendrovei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Vilniaus apygardos teismo 2017-11-20 nutartimi BUAB „Limorus“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimų, neperdavė administratoriui įmonės turto bei dokumentų ir tokiais savo veiksmais padarė ieškovui BUAB „Limorus“ žalą.

Be to, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

Byloje nustatyta, kad nuo BUAB „Limorus“ įregistravimo Juridinių asmenų registre, bendrovė neteikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nustatyta, kad šių pareigų atsakovė nevykdė. Šie faktai yra pakankamas pagrindas manyti apie sąmoningą atsakovės kaip įmonės vadovės pareigų – sudaryti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus – nevykdymą. Todėl atsakovės civilinę atsakomybę lemia neteisėtų veiksmų, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, neteikiant privalomųjų finansinės atskaitomybės ataskaitų, visuma.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.).

Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, nėra duomenų, kad BUAB „Limorus“ nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Dėl nurodyto darytina išvada, kad bendrovės skolos kreditoriams, atsakovei nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėjo 21674,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu atsakovė laiku būtų kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui BUAB „Limorus“, šio įsiskolinimo kreditoriams nebūtų atsiradę, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė bei žalos dydis. Dėl nurodyto ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui BUAB „Tito transportas“ iš atsakovės priteistina 21674,12 Eur žalos suma (ĮBĮ 8 str. 4 d., CK 2.87 str., 6.246 str.– 6.249 str.).

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 21 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas BUAB „Limorus“ nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 488 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.) ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (iš viso 493,58 Eur), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Limorus “, j. a. k. 303483977, iš atsakovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 674,12 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 21674,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 488 Eur žyminio mokesčio ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovai per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.