Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Dirvono, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. R., vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą pareiškėjui J. R., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau- Vilniaus Tarnyba) prašo panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (VAAGK) 2007-11-16 sprendimą Nr. S-155-(A(G)-223). Paaiškina nesutinkanti su sprendimu, nes: 1) argumentas, kad Vilniaus Tarnyba turėjo perduoti pareiškėjo 2007-10-04 prašymą Nr. ATP-(1.8)-1450-07 nagrinėti kitai, nešališkai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, yra nepagrįstas. VAAGK teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išaiškino, neatsižvelgusi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- ir VGTPĮ) paskirtį (1 str. 1 d.) ir 3 straipsnyje numatytus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus bei antrinės teisinės pagalbos neteikimo ir nutraukimo pagrindus; 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2007-07-19 nutartyje (adm.byla Nr.A17-714/2007) išaiškino draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principo turinį ir konstatavo, kad padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo, prašydamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar saugomų interesų pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejonių dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant įstatymą. Kadangi asmenys valstybės garantuojama teisine pagalba privalo naudotis sąžiningai, o pareiškėjas 2007-10-04 prašymu (reg.Nr. ATP-(1.8)-1450-07) prašo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kauno Tarnybos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos sprendimų apskundimo, panaikinimo, toks pareiškėjo prašymas vertintinas kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, nes pareiškėjas siekia inicijuoti teisminius ginčus su tarnybomis, o ne ginti savo pirmines ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas nuo 2007-01-01 iki 2007-12-18 pateikė Tarnybai 150 prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą, dauguma jų siekiama inicijuoti teisminius ginčus su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybomis, toks elgesys neatitinka VGTPĮ paskirties ir tikslų; 3) antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama vadovaujantis efektyvumo ir ekonomiškumo principais. Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 2 ir 4 punktai nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, šio įstatymo 11 str. 1 dalis asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, vadovaujantis įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktu, asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Pagal tvarkos, patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2 (toliau- Tvarka), 1 punktą, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos sprendimo apskundimo,

Tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos. Vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, Tarnyba sprendimą perduoti nagrinėti prašymą priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos priima vadovaujantis asmenų interesų apsauga, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama efektyviai ir ekonomiškai. Tvarka nustato procedūrą, kokiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atsižvelgiant į efektyvumo, ekonomiškumo principus perduoti nagrinėti pareiškėjų prašymus. Prašymų, kilus interesų konfliktui, persiuntimo visoms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms procedūros nustatymas ir tokios procedūros taikymas pažeistų VGTPĮ įtvirtintus kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus; 4) Tarnybos atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą neapriboja pareiškėjo teisių į teisminę gynybą ir neatima iš pareiškėjo teisių savarankiškai kreiptis į teismą. Tarnybos nuomone, pareiškėjas gali pats savarankiškai apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimus, nesukeldamas interesų konfliktų tarp pareiškėjo ir tarnybų bei nepiktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba nėra įstatymo įpareigota beatodairiškai vykdyti asmenų prašymus teikti jiems teisinę pagalbą, netgi jeigu yra kitos sąlygos tokiai pagalbai teikti, o nagrinėjamu atveju, persiuntus pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kitai (trečiai) nešališkai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, būtų pažeisti Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti efektyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principai (b.l.2-6).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą, netenkintinas, o atsakovės prašymas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Aplinkybės, susijusios su Kauno Tarnybos 2007-06-07 sprendimu Nr. 07-N-440-850.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus Tarnybai 2006-05-09 pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą apskundžiant teismui VAAGK 2006-05-04 sprendimą Nr. 2006/05-4R-80 bei atstovaujant pareiškėjo interesams teisme (b.l.61-64). Tarnyba 2006-05-12 sprendimu Nr. 874/06 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b.l.69-70). Pareiškėjas 2006-05-24 pateikė 2006-05-09 pateikė Vilniaus Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus Tarnybos 2006-05-12 sprendimo Nr. 874/06 apskundimo (b.l.71-72). Vilniaus Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas skundžia jos sprendimą ir siekdama išvengti interesų konflikto, nusišalino nuo sprendimo priėmimo pagal pareiškėjo 2006-05-24 prašymą ir 2006-06-20 lydraščiu Nr. 324/06 šį pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti Kauno Tarnybai (b.l.73-74). Kauno Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2006-05-24 prašymą, 2007-06-07 sprendimu Nr.07-N-440-850 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (VAAGK byla,b.l.100-107). Pareiškėjui minėtą Kauno Tarnybos sprendimą apskundus Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai (KAAGK), pastaroji 2007-08-10 sprendimu Nr. 2007/28-(25-50)-35 panaikino Kauno Tarnybos 2007-06-07 sprendimą Nr.07-N-440-850 ir įpareigojo teikti antrinę teisinę

pagalbą pagal pareiškėjo 2006-05-23 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (ten pat, b.l.100-107). Kauno Tarnyba 2007-09-21 apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui KAAGK 2007-08-10 sprendimą Nr. 2007/28-(25-50)-35 dalyje „Dėl Kauno Tarnybos 2007-06-07 sprendimo Nr. 07-N-440-850“ panaikinimo bei įpareigojimo teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b.l.14-18).

Aplinkybės, susijusios su Kauno Tarnybos 2007-06-22 sprendimu Nr. 07-N-791-929.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2007-01-18 prašymu kreipėsi į Vilniaus Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002-10-04 nutarties bei parengiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau ši 2007-01-19 sprendimu Nr. S-(1.8.)-68-72-07 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l.30-31,48-50). Pareiškėjas Vilniaus Tarnybos šį sprendimą apskundė VAAT, prašydamas skirti jam antrinę teisinę pagalbą pagal 2007-01-18 prašymą bei atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas 2007-06-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6396-12/2007 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l.54-56). Pareiškėjas Vilniaus Tarnybai 2007-06-15 pateikė prašymą Nr. ATP-(1.8.)-844-07 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl VAAT 2007-06-07 sprendimo apskundimo (b.l.51-53). Vilniaus Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas teismui skundė jos sprendimą, nusišalino nuo sprendimo priėmimo ir persiuntė pareiškėjo 2007-06-15 pašymą Nr. ATP-(1.8.)-844-07 nagrinėti Kauno Tarnybai. Kauno Tarnyba 2007-06-22 sprendimu Nr. 07-N-791-929 atsisakė suteikti pareiškėjui nemokamą antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus Tarnybos 2007-01-19 sprendimo Nr. S-(1.8.)-68-72-07 apskundimo ir pareiškėjas šį Kauno Tarnybos sprendimą apskundė KAAGK, kuri 2007-08-10 sprendimu Nr. 2007/28-(25-52)-36 panaikino Kauno Tarnybos 2007-06-22 sprendimą Nr.07-N-791-929 (b.l.19-26). Kauno Tarnyba 2007-09-21 apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui KAAGK 2007-08-10 sprendimą Nr. 2007/28-(25-52)-36 dalyje „Dėl Kauno Tarnybos 2007-06-22 sprendimo Nr. 07-N-791-929“ panaikinimo bei įpareigojimo teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b.l.14-18).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2007-10-04 pateikė Vilniaus Tarnybai prašymą reg.Nr. ATP-(1.8.)-1450-07 (toliau- ir Prašymas) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr.1-2693-413/07 parengiant atsiliepimą Kauno apygardos administraciniam teismui į Kauno Tarnybos 2007-09-21 skundą Nr.932 (b.l.7-8). Vilniaus Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi VGTPĮ 1 str. 1 dalimi, 3 str. 2 ir 4 punktais, 11 str. 5 d. 4 punktu, 6 dalimi, 18 str. 2 dalimi, 2007-10-09 sprendimu Nr. S-(1.8)-1450-1242-07 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2007-10-04 prašymą Nr.ATP-(1.8.)-1450-07 (b.l.26-29). Tokį sprendimą Vilniaus Tarnyba motyvavo tuo, kad, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo parengiant atsiliepimą Kauno apygardos administraciniam teismui į Kauno Tarnybos 2007-09-21 skundą Nr. 932, Tarnyba turėtų spręsti ir dėl pradinio reikalavimo (apskųsti Tarnybos 2007-01-19 ir 2006-05-12 sprendimus) pagrįstumo, todėl Tarnyba negalėtų būti nešališka ir objektyvi; konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje, kurioje bus svarstomas sprendimas, priimtas Tarnybos atžvilgiu, pažeidžia draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo bei ekonomiškumo principus; nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra pakartotinis ir persiuntus pareiškėjo prašymą Kauno Tarnybai, pastaroji turėtų spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo antrą kartą, o vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, kartotiniai prašymai nenagrinėjami; nurodė, kad pareiškėjas sugeba savarankiškai parengti skundus, prašymus ir procesinius dokumentus bei gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl nagrinėjamu atveju suteikus pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, būtų pažeisti VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai.

Pareiškėjas VAAGK 2007-11-08 pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Tarnybos 2007-10-09 sprendimą Nr. S-(1.8.)-1450-1242-07 ir įpareigoti Tarnybą teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2007-10-04 prašymą reg.Nr. ATP-(1.8.)-1450-07 (VAAGK byla,b.l.84-85). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VAAGK 2007-11-16 sprendimu Nr. S-155-(A(G)-223) įpareigojo Tarnybą panaikinti 2007-10-09 sprendimą Nr. S-(1.8)-1450-1242-07 ir perduoti pareiškėjo 2007-10-04 prašymą Nr. ATP-(1.8)-1450-07 nagrinėti kitai nešališkai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l.26a-26d). Šį sprendimą VAAGK motyvavo tuo, kad, siekiant išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui, Tarnyba pareiškėjo prašymo nagrinėti negalėjo, ir, vadovaudamasi Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1, 2 bei 5 dalimis ir 12 str. 1 d. 3 punktu, turėjo nusišalinti nuo jo nagrinėjimo; nurodė, kad pagal tvarkos, patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2, 1 punktą Tarnyba turėtų pareiškėjo prašymą persiųsti Kauno Tarnybai, tačiau Tarnyba pareiškėjo prašymus, kuriais pareiškėjas skundė 2007-01-19 sprendimą Nr. 874/06 jau yra persiuntusi nagrinėti Kauno Tarnybai, be to, skundžiamas Tarnybos sprendimas yra priimtas dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje kita šalis yra Kauno Tarnyba, todėl pareiškėjo 2007-10-04 prašymas Nr. ATP-(1.8)-1450-07, vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, Kauno Tarnybai negalėjo būti persiųstas; pažymėjo, kad nustatytos prašymų persiuntimo procedūros kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nebuvimas negali paneigti fizinių asmenų teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl Tarnyba turėjo imtis veiksmų ir perduoti pareiškėjo 2007-10-04 prašymą Nr. ATP-(1.8)-1450-07 nagrinėti kitai, nešališkai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

LVAT, susipažinęs su VAAT 2008 m. vasario 19 d. nutartimi pateiktu prašymu ištirti, ar Teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 1R-59 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktas, kuriuo patvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatai, neprieštarauja VGTPĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 -7 punktams; ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006 03 29 protokolu Nr.2 patvirtinta „Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka“ ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 03 29 protokolas Nr.2 neprieštarauja VGTPĮ 9 straipsnio 1 daliai, 9 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktams, 18 straipsnio 2 daliai, 18 straipsnio 3 dalies 6 punktui; ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006 03 29 protokolu Nr.2 patvirtintos „Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos“ nepaskelbimas „Valstybės žiniose“ neprieštarauja įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos reikalavimų“ 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių (2005-07-07 įstatymo Nr. X-331 redakcija) reikalavimams; ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006 03 29 protokolu Nr.2 patvirtinta „Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka“ atitinka Teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų 4 punktą, 2008-05-20 nutartimi VAAT prašymą priimti atsisakė (b.l.112-115). Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, vadovaujantis Teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.1R-59 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų 2 punktu, numatančiu, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegija yra kolegiali valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų patariamoji institucija, kurios tikslas- padėti minėtoms tarnyboms formuoti vieningą praktiką organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą, bei šių nuostatų 4 punktu, numatančiu, kad Direktorių kolegijos priimamai sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, direktorių kolegija nėra viešojo administravimo subjektas, ji neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir tuo pačiu negali priimti norminių administracinių aktų, nustatančių elgesio taisykles individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006 03 29 protokolu Nr.2 patvirtintos „Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos“ turinį, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir direktorių kolegijos įgaliojimus, padarė išvadą, kad Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka neįvirtina (ir negali įtvirtinti) privalomų elgesio taisyklių, todėl šis aktas negali būti pripažįstamas norminiu administraciniu aktu. Dėl prašymo ištirti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006 03 29 protokolu Nr.2 patvirtinta „Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka“ atitinka Teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų 4 punktą, kolegija pasisakė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams, ir nurodė, kad byloje taikytinų norminių administracinių aktų atitiktis žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant individualią administracinę bylą. Taip pat kolegija pažymėjo, kad pripažinus, jog Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka yra rekomendacinio pobūdžio, klausimai, susiję su prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos perdavimu kitoms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms, turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į įstatymus ir kitus imperatyviai privalomus teisės aktus, todėl Teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 1R-59 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktas, kuriuo patvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatai, tiesiogiai netaikytinas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumo.

Minėta, kad pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti Teisingumo ministro 2006m. vasario 23d. įsakymo Nr.1R-59 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų patvirtinimo“, Tvarkos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių

kolegijos 2006 03 29 protokolo Nr.2 atitikimą Konstitucijai. Tokį prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad paminėtų teisės aktų pagrindu priimtais Vilniaus Tarnybos sprendimais buvo pažeistos Konstitucijos 6 ir 28 straipsniuose ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytos jo teisės. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad jam iki šiol nesuteikta antrinė teisinė pagalba, pareiškėjas prašo užklausti Konstitucinį Teismą, ar dėl tokių valstybės institucijų veiksmų nepažeidžiamos Konstitucijos 6 straipsnyje, 25 str. 3 dalyje, 29 str. 1 ir 2 dalyse, 33 str. 2 dalyje numatytos pareiškėjo konstitucinės teisės.

Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; šio įstatymo 64 straipsnis nustato, kad bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.

Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme kreiptis į Konstitucinį Teisme suformuluotų reikalavimų turinį, darytina išvada, kad tokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, todėl tuo pagrindu pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja 2000-03-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (VGTPĮ).

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios VGTPĮ redakcijos (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006-11-21 iki 2008-04-29) 5 straipsnis pateikė baigtinį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijų sąrašą ir nurodė, kad paminėtoms institucijoms priklauso Vyriausybė, Teisingumo ministerija (toliau- TM), savivaldybių institucijos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Tarnybos) ir Lietuvos advokatūra. Be to, VGTPĮ 7 str. 2 dalis nurodė, kad, siekiant užtikrinti TM pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba), kuri yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, TM, Finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras (VGTPĮ 7 straipsnio 3 dalis). TM funkcijas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje nustatė VGTPĮ 7 straipsnio 1-7 punktai, kuriuose nurodoma, kad TM įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką; teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; organizuoja mokymus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu; organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

VGTPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006-11-21 iki 2008-04-29) 3 straipsnis nustatė, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra skirta fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (VGTPĮ 1 str.1d.). VGTPĮ 9 str.1 dalis nustatė, kad Tarnybos yra biudžetinės įstaigos, kurių veiklos teritorijos atitinka apygardos teismų teritorijas, Tarnybų steigėjas ir dalyvis yra Teisingumo ministerija, Tarnybos yra valstybės institucijos; šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad Tarnybų uždavinys- užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą; tuo tikslu Tarnybos, vadovaujantis VGTPĮ 9 str.3 d.1-6 punktais: 1) organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje; 2) priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; 3) sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą; 4) pagal sutartis, nurodytas šios dalies 3 punkte, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; 5) antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, ir už antrinę teisinę pagalbą; 6) interneto tinklalapyje, spaudiniuose, per visuomenės informavimo priemones informuoja apie galimybes ir sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir asmenų prašymų suteikti tokią pagalbą nagrinėjimo tvarką

reglamentavo minėtos redakcijos VGTPĮ 11 straipsnis, kuris nustatė, kokie asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, numatė atvejus, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama, t.y. tokia pagalba neteikiama tuo atveju, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; 3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos; 4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos; 5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; 6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; 7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 1-7 punktai), be to VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalis numatė, kad Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus; tačiau, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalimi, VGTPĮ 11 straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, taip pat jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys, t.y. asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, bei asmenys, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose, nori gauti tik šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; be to, VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalis nustatė, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama asmenims, turintiems teisę į bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu) draudimo išmoką, jeigu ši išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu) ir jeigu draudimo išmoka apima visas išlaidas, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kokie asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas ir kokie yra asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai nustatė atitinkamai VGTPĮ 12 ir 13 straipsniai; antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentavo VGTPĮ 18 straipsnis, kurio 1 dalis nustatė, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba; sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi; jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos; apie priimtą sprendimą Tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui; Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (VGTPĮ 18 str.2 d.).

Teisingumo ministras, pasirėmęs VGTPĮ 7 str.1 dalies 1 ir 3 punktais, 2006 m. vasario 23 d. įsakymo Nr.1R-59 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatus (toliau- Nuostatai ir Kolegija), kurių 1 punktas nustato, kad šis teisės aktas reglamentuoja Kolegijos sudarymą, uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą. Nuostatų 2 punktas nustato, kad Kolegija yra kolegiali valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybų patariamoji institucija, sudaroma siekiant padėti Tarnyboms formuoti vieningą praktiką organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą. Kolegija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais (3 punktas), Kolegijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (Nuostatų 4 punktas). Pagrindinis Kolegijos uždavinys – padėti Tarnyboms formuoti vieningą praktiką organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą (5 punktas), Kolegija, įgyvendindama šį uždavinį, atlieka tokias funkcijas: apibendrina Tarnybų veiklą organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą; svarsto Tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo ir vieningos praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimus; teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl rekomendacijų, siekiant užtikrinti vienodą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymą, priėmimo; teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimą, tobulinimo (Nuostatų 6.1-6.4 punktai).

Kolegija 2006-03-29 protokolu Nr. 2 patvirtino „Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarką“, kurios 1 punktas nustato, kad tuo atveju, kai Vilniaus Tarnyboje kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus Tarnybos sprendimo apskundimo, Vilniaus Tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti kitai Tarnybai priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos: Vilniaus mieste ir rajone, Širvintų, Elektrėnų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų rajonuose gyvenančių asmenų skundų- Kauno Tarnybai; Ukmergės rajone, Molėtų rajone, Švenčionių rajone, Ignalinos rajone, Zarasų rajone gyvenančių asmenų skundus- Panevėžio Tarnybai.

Iš to, kas pasakyta apie teisinės pagalbos teikimo tvarkos reglamentavimą iki 2008-04-15 įstatymo, darytinos tokios šiai bylai reikšmingos išvados: 1) Teisingumo ministras savo 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.1R-59 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų patvirtinimo“ įsteigė įstatymu (t.y. VGTPĮ) nenumatytą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo instituciją- valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegiją, patvirtino jos nuostatus; 2) šie nuostatai nenumatė Kolegijos teisės nustatyti tvarką, kaip yra perduodami nagrinėti asmenų prašymai suteikti teisinę pagalbą iš vienos Tarnybos kitai; 3) nežiūrint to, taip pat nežiūrint to, kad jos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, Kolegija tokią tvarką nustatė.

Nuo 2008-04-30 įsigaliojusios ir šiuo metu galiojančios VGTPĮ (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) redakcijos 9 str.3 d. 2 ir 3 punktai nustato, kad Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje ir priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; šio straipsnio 5 dalis nustato, kad, siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir Tarnybų bendradarbiavimą, sudaroma kolegiali Tarnybų patariamoji institucija – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija (toliau- Kolegija), kurios nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Kolegiją sudaro Tarnybų direktoriai, 5 advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atstovai, paskirti šio straipsnio 5 dalyje nurodytų nuostatų nustatyta tvarka, ir Teisingumo ministerijos atstovas (VGTPĮ 9 str.6 d.); šio straipsnio 7 dalies 1-5 punktai nustato, kad kolegija: 1) svarsto Tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo ir bendros praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimus; 2) svarsto klausimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos sutarčių tinkamo vykdymo užtikrinimu; 3) teikia pasiūlymus Tarnyboms, sprendžiant šios dalies 1 ir 2 punkte nurodytus klausimus; 4) teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl rekomendacijų, siekiant užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, priėmimo; 5) teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimą ir pavyzdinių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių sąlygas, tobulinimo. Minėtos įstatymo redakcijos 18 str.1 dalis nustato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba; sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi; jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 str.9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos; apie priimtą sprendimą Tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui; Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (VGTPĮ 18 str. 2 d.). VGTPĮ 18 str.3 dalis, įsigaliosianti nuo 2008 m. liepos 1 d., nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas –Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija nėra tapati anksčiau veikusiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijai, o prašymų perdavimo kitai tarnybai tvarkos nustatymas įstatymo pataisa, įsigaliosiančia nuo 2008-07-01, priskirtas ne šiai Kolegijai, o Teisingumo ministrui.

Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 2 ir 4 punktai nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, šio įstatymo 11 str. 1 d. nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pagal įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Todėl, Kolegijos nuomone, VAGGK teisingai pasisakė, kad pareiškėjo prašymas iš esmės nei Vilniaus, nei Kauno Tarnybose negalėjo būti išnagrinėtas. Įvertinus įsigaliosiantį reglamentavimą, pagal kurį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas –Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka, skundžiamas VAAGK sprendimas iš esmės pripažintinas teisėtu.

Dėl pasikeitusio reglamentavimo teismas nesiremia ir atsakovės cituojama LVAT 2007-07-19 nutartimi (adm.byla Nr.A17-714/2007), be to, ji nėra nustatyta tvarka paskelbta LVAT biuletenyje (ABTĮ 13 str.2 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str.,88str.1d., kolegija

nusprendė:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Arūnas Dirvonas

Bronius Januška

Nijolė Šidagienė