Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Q. n., Afganistano Islamo Respublikos pilietis, kuriam pagal 2013 m. balandžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadą Nr. MK-O26/13(01) yra 20–24 metai, gimęs Golaj kaime, Karabagh rajone, Ghazni provincijoje, Afganistano Islamo Respublikoje, gyvenantis ten pat, 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Q. N. 2013 m. balandžio 4 d., apie 6 val. 00 min., Ignalinos rajono savivaldybės Rimšės seniūnijoje, ties Strilungių kaimu, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1724, neleistinoje vietoje - ne per pasienio kontrolės punktą, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Q. N. savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad savo amžių žino tiksliai, negali būti, kad jam 23 metai, savo gimimo datą jis pasakė pagal Afganistano kalendorių. Afganistane vyksta karo veiksmai, vadinami valstybės priešininkai aktyviai veikia jų provincijoje, žmones surenka ir mokina kovoti prieš valstybę, yra nužudytas jo vyresnis brolis, jis tėvo neturi, dėl to motina nusprendė išsiųsti jį iš šalies. Jis kartu keliavo su G. M., kuris taip pat iš jo rajono, bet iš kito kaimo. Iš Afganistano išvyko 2013 metų sausio mėnesį ir jų kelionė užtruko apie keturis mėnesius. Jo motina kalbėjo su keliais žmonėmis, kad jam padėtų, atvežė jį į Kabulą, jie susitarė su kitais žmonėmis iš Afganistano ir sumokėjo pinigus. Iš Kabulo išvyko automobiliu, keliavo automobiliais ir kitokiu transportu, būdavo kelių dienų sustojimai ir keliaudavo toliau. Jie kartais eidavo pėsti, paskui su mašinom važiuodavo, kaip tiksliai perėjo sieną, nežino, sienos perėjimo nepajautė. Buvo asmenys, kurie juos perduodavo vienas kitam ir toliau juos veždavo. Prieš sulaikymą juos automobiliu atvežė į mišką, išlaipino ir liepė eiti, nepasakė kur jie yra ir kokioje šalyje, jie tamsoje ėjo per mišką, paskui sėdėjo, kai atvyko į Lietuvą, nežinojo, kokioje šalyje yra, miške buvo naktį ir ryte juos sulaikė pareigūnai, o po sulaikymo paaiškino, kad čia yra Lietuva, sulaikymo metu jie buvo sušalę. Jis tiksliai šalių pavadinimų nežino, žinojo tik Švedijos pavadinimą ir kad ten suteikia prieglobstį. Jis tik žinojo, kad pasieks Europą ir pasakys, kad prašo prieglobsčio. Jokio asmens dokumento jis neturėjo, nes jo tėvas miręs ir jis beveik vyriausiais šeimoje ir dokumentų kol kas neturėjo, jis pabėgo, nes jo šeima turi problemų. Į Afganistaną jis negali grįžti, nes atvyko būtent prašyti prieglobsčio, atgal nenori išvykti. Su šios bylos užbaigimu baudžiamuoju įsakymu buvo sutikęs, nes neturėjo kito pasirinkimo, kadangi buvo kalėjime. Taip pat paaiškino, kad pinigus ir telefoną be SIM kortelės, kuriuos pas jį rado, jam davė motina.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis yra Ignalinos pasienio rinktinės Puškų užkardos Sargybos skyriaus specialistas, pamainos vyresnysis. Kaltinamąjį atpažįsta. 2013 m. balandžio 4 d. jis buvo užkardoje ir telefonu gavo informaciją, kad praėjo grupė nevietinių asmenų, kuriuos matė prie Lysiškių kaimo. Jis su patruliais nuvažiavo, tuos asmenis rado sankryžoje prie Lysiškės II kaimo ir sustabdė, jautėsi, kad tie asmenys nežinojo, kur eina. Kiek atsimena, buvo du Afganistano piliečiai ir 4 ar 5 vietnamiečiai. Šiuos asmenis jie sustabdė, apieškojo, iškvietė iš užkardos mikroautobusą, pasodino juos į mikroautobusą ir nuvežė į užkardą, toliau jis su šiais asmenimis nedirbo. Jie taip pat nustatė kaip tie asmenys atsirado Lietuvoje – patrulis nuėjo jų pėdsakais iki valstybės sienos su Baltarusija ir surado sienos perėjimo vietą, nuo sulaikymo vietos iki valstybės sienos atstumas kažkur 3 - 4 kilometrai. Paaiškino, kad su sulaikytais bandė šnekėti, bet nei vienas iš jų nežinojo nei vienos kalbos, kurią žinojo jie. Taip pat paaiškino, kad į sulaikymo vietą atvažiavo tarnybiniu automobiliu, kuris buvo su visais ženklais, jie taip pat buvo uniformuoti ir su ginklais. Sulaikymo metu kaltinamasis ir kiti asmenys nesipriešino, jiems atvažiavus, tie asmenys iškarto atsisėdo ant kelio ir sėdėjo, niekur nebėgo.

Liudytojas S. D. parodė, kad jis yra Ignalinos pasienio rinktinės Puškų užkardos Sargybų būrio vyresnysis pasienietis. Su kaltinamuoju jam teko susitikti balandžio pradžioje sulaikymo metu. Jis kartu su J. B. pėsčiomis patruliavo gretimame kvadrate, kai grupės vyresnysis S. K. pranešė, kad yra informacija, jog jų teritorijoje pastebėti nelegalai. S. K. privažiavo, paėmė juos pastiprinimui ir jie nuvyko link Lysiškės II gyvenvietės. Ten pastebėjo grupę žmonių, kurie po nakties buvo gerokai sušalę. Jie privažiavo prie tų asmenų ir, kadangi jis truputi supranta afganų kalbą, suprato, kad du iš tų asmenų, tame tarpe ir kaltinamasis, yra iš Afganistano. Kaltinamasis buvo labiausiai sušalęs, buvo apsirengęs pusiau žiemiškai. Sulaikymo metu visi asmenys buvo be dokumentų. Po sulaikymo buvo pavesta apžiūrėti toje teritorijoje valstybės sieną ir jie netoli sulaikymo vietos rado perėjusių iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją grupės žmonių pėdsakus, kurie atitiko sulaikytų asmenų pėdsakus. Jie sekė pėdsakais iki sienos, kadangi buvo sniegas, tai pėdsakai buvo aiškūs, atstumas nuo sulaikymo vietos iki sienos buvo apie 3 km.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis yra Ignalinos rinktinės Puškų užkardos Sargybų skyriaus pasienietis. 2013 m. balandžio 4 d. vykdė tarnybą kartu su S. D., buvo pėstieji patruliai ir švintant ryte pamainos vyresnysis S. K. pranešė, jog reikia išeiti kuo greičiau prie kelio, kad jis galėtų juos paimti. S. K. pasiėmė juos ir pasakė, kad yra informacija, jog gali vaikščioti nelegalūs migrantai. Jie nuvyko prie Lysiškės II kaimo ir rado du asmenis ant kelio, o kiti sėdėjo krūmuose prie pat kelio. Tie asmenys, pamatę juos, niekur nebėgo ir liko savo vietose, patys išėjo ir nesipriešino, nebandė slėptis. Jie apžiūrėjo sulaikytuosius, pažymėjo jų daiktus, iškvietė iš užkardos autobusiuką ir išvežė į užkardą. Susikalbėti su tais asmenimis nepavyko. Tie asmenys buvo sušalę, nes buvo apsirengę rudeniškai, ne pagal sezoną.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2013 m. balandžio 4 d., apžiūrėjus valstybės sienos atkarpą Ignalinos rajono savivaldybės Rimšės seniūnijoje, ties Strilungių kaimu, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr.1724 buvo aptiktas pėdsakų takas, vedantis per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Takas vedė apie 1 kilometrą miško proskyna link Strilungių kaimo pro šio kaimo kapines. Toliau pėdsakai periodiškai kartojosi sniege ir dingo ant apledėjusio kelio (b. l. 8 - 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2013 m. balandžio 5 d. specialisto išvada Nr. MK-O 26/13(01) patvirtina, kad Q. N. biologinis amžius yra 20-24 metai (b. l. 24 - 26).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Q. N. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pilnai įrodyta liudytojų S. K., S. D. ir J. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo Q. N. parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Q. N. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą. Tačiau teismas, įvertinęs paties kaltinamojo paaiškinimus teisme, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų parodymus bei kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu turi būti taikoma Baudžiamojo kodekso 293 straipsnio 2 dalis ir jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai perėjo valstybės sieną, turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Pats kaltinamasis Q. N. teisme paaiškino, kad pabėgo iš Afganistano, nes ten vyksta karo veiksmai ir jo šeimai grėsė pavojus, yra nužudytas jo brolis, kad jo tikslas buvo pasiekti Europą ir prašyti prieglobsčio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau kaltinamojo pirmos apklausos metu, įvykusios jo sulaikymo dieną, t.y. 2013 m. balandžio 4 d., kaltinamasis pareiškė, kad jo tėvas yra miręs, vyresnis brolis žuvęs, kad šalyje, kur gyvena, yra nesaugu - jo brolis nužudytas, todėl motina nusprendė, kad jis turi išvykti iš šalies, susirasti darbą Europoje ir pasirūpinti šeima, ir kad jis tikėjosi patekti į Švediją (b. l. 41 - 42). Ir nors šios apklausos metu nėra kategoriškai išreikštas kaltinamojo prašymas suteikti prieglobstį, tačiau šie paaiškinimai patvirtina, kad kaltinamasis į Lietuvą atvyko iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Kitą dieną po kaltinamojo sulaikymo, t.y. 2013 m. balandžio 5 d., Ignalinos rajono apylinkės teismui sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo kaltinamajam Q. N., pastarasis paaiškino, kad atėjo į Lietuvą norėdamas Europoje paprašyti politinio prieglobsčio bei kategoriškai pareiškė, kad prašo prieglobsčio (b. l. 48). Dar vienos apklausos metu 2013 m. liepos 8 d. Q. N. vėl paaiškino, kad į Europą keliavo ir valstybės sieną perėjo tik norėdamas prašyti prieglobsčio Europoje, kad nėra turėjęs jokio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir kad jo gimimo datą jam pasakė motina (b. l. 44 - 45). Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis neteisėtai atvyko į Lietuvą kitais tikslais, arba kad bandė nuslėpti savo duomenis. Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis niekada neturėjo asmens dokumentų, patvirtina Afganistano Islamo Respublikos ambasados Varšuvoje 2013 m. liepos 2 d. išduotas kaltinamajam tranzito pasas grįžti į Afganistaną, kuriame nenurodyta jokių duomenų apie Q. N. pasą, taip pat šiame dokumente nėra ir duomenų apie tikslią kaltinamojo gimimo datą, o nurodomas tik amžius - 23 metai (b. l. 100). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 70 straipsniu, prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaltinamojo elgesys po jo patekimo į Lietuvos teritoriją, t.y. kad jis nebėgo ir nesislapstė nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, nepateikė apgaulingų duomenų apie save ir praktiškai nedelsiant pareiškė apie jam tėvynėje gresiantį pavojų taip pat patvirtina, jog jis neteisėtai atvyko į Lietuvą, turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tie faktai, kad jau 2013 m. balandžio 12 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyrius priėmė sprendimą Nr. (15/6-15) 15PR-80 nagrinėti iš esmės Afganistano Islamo Respublikos piliečio Q. N. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei nusprendė suteikti šiam asmeniui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą (b. l. 57), ir nors Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (15/6-15) 15PR-47 Q. N. nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas, tačiau jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, konstatuojant, jog, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jam grįžus atgal į kilmės valstybę gali grėsti pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, bei nuspręsta išduoti Q. N. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galios iki 2014 m. birželio mėnesio (b. l. 61 - 62). Šiuo sprendimu yra patvirtinami kaltinamojo paaiškinimai, jog jam tėvynėje gresia pavojus ir todėl jis atvyko į Lietuvą, turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise.

Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, taiko kaltinamojo Q. N. atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir nutraukia baudžiamąją bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Q. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalies tvarka) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.