Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 4 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2022 m. sausio 15 d., 20.35 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas einančio valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio K. T. reikalavimų, t. y. vengdamas sulaikymo dėl savo neadekvataus elgesio, priešinosi sulaikomas tyčia panaudodamas fizinį smurtą, t. y. priėjęs prie K. T. rankomis sugriebė už pastarojo dešinės kojos čiurnos, bei koja spyrė į K. T. dešinės kojos kelio sąnarį, dėl ko vyriausiasis patrulis K. T. patyrė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

Taip pat R. B. 2022 m. sausio 15 d., 20.35 val., (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo dėl savo neadekvataus elgesio, priešinosi sulaikomas tyčia panaudodamas fizinį smurtą, t. y. priėjęs prie K. T. rankomis sugriebė už pastarojo dešinės kojos čiurnos, bei koja spyrė į K. T. dešinės kojos kelio sąnarį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, kurie dėl dešinio kelio medialinio kolateralininio raiščio plyšimo vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. sausio 16 d., įtariamuoju apklaustas R. B. paaiškino, kad vartoja raminamuosius. Vaistus vartoja įtariamojo mama ir juos pasiėmė iš jos. Mano, kad atsidūrė policijoje dėl to, jog per daug pavartojo raminamųjų, kas galėjo sukelti neadekvatų elgesį. Raminamuosius vartoja dėl patiriamo streso.

Papildomai 2022 m. vasario 14 d., ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. B. paaiškino, kad dėl inkriminuojamos veikos nepripažįsta visiškai, kadangi fizinio skausmo nesukėlė, kojos nesugriebė ir nesuko. Nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. sausio 15 d., R. B. išsinuomojo butą tikslu praleisti jame laiką. Atvykęs susitiko su pažįstamu R. J. (daugiau jo duomenų nežino). R. B. su R. J. nuėjo į kavinę, esančią prekybos centre. Galimai po 10 minčių atvyko draugai ir vienas iš jų pristatė K. vardu, po ko paaiškėjo, jog tai tas pats pareigūnas, kuris atvyko įvykio metu. Kavinėje buvo maždaug 30-40 minučių ir išvyko namo. Kiek R. B. atsimena, K. išvažiavo su automobiliu „Passat“ daugiau duomenų neįsidėmėjo. Tą vakarą grįžęs ėjo iš karto miegoti ir prabudo kitą dieną apie 12.00 val. Visą dieną buvo namuose, bendravo su mama. Vakare į R. B. nuomojamojo buto duris kažkas stipriai kelis kartus padaužė ir priėjęs prie durų pastebėjo, kad durų akutė yra uždengta ir kas buvo prie durų nematė. R. B. nuomone, buvo bandyta įeiti į butą, kadangi durų rankena buvo pajudinta. Tai vyko periodiškai ir ne viena kartą, bei buvo skambinta į telefonspynę, ir kuomet R. B. atsiliepė, su juo niekas nekalbėjo. Viskas prasidėjo nuo 17 val. iki 20 val. ir kokius 4 kartus. R. B. labai išsigando ir susijaudino, todėl iš karto išgėrė raminamuosius vaistus ir paskambino medikams. Per langą pastebėjo, kad atvyko greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP), bandė jiems šaukti, tačiau jie negirdėjo. Tada pastebėjo, kad prie GMP priėjo vaikinas ir mergina, jie pasikalbėjo su medikais ir GMP nuvažiavo. Tada R. B. nusprendė paskambinti policijai. Atvykus policijos pareigūnams, R. B. iš pradžių neatpažino K., tačiau po kurio laiko pastebėjo, jog tai tas pats vyras, kuris buvo kartu su jo draugu kavinėje. R. B. išsigando policijos pareigūnų ir pagalvojo, jog K. pažįsta tuos asmenis, kurie laužėsi į butą. Taip pat, pareigūnas K. prie laiptinės su kažkuo kalbėjo, todėl R. B. išgandęs pabėgo pro stiklinės duris. Prieš išbėgant pro stiklines duris, R. B. kalbėjo su buto savininku norėdamas paaiškinti kas nutiko. R. B. stovint prie atidaryto lango, siekiant pakvėpuoti grynu oru, pareigūnas, R. B. teigimu, nusitaikė į jį elektros šoko įtaisą ir liepė nusiraminti ir pasitraukti nuo lango. Kodėl pareigūnas grasino panaudoti elektros šoko įtaisą, R. B. nežino. R. B. prašė pagalbos, dėl to vengė ateiti pas policijos pareigūnus. R. B. matė, kad buvo atvykę medikai, tačiau taip pat bijojo eiti pas juos, dėl minėto pareigūno. Pareigūnas K. R. B. negrasino ir nieko blogo nepadarė, R. B. tiesiog negalėjo patikėti, jog tai sutapimas ir galvojo, kad jis pažįsta asmenis, kurie bandė laužtis į butą. Kai pareigūnai norėjo R. B., sulaikyti, R. B. nežinojo, dėl ko jie tai daro, nes nieko nepadarė. Kažkuriuo metu R. B. paslydo ir pareigūnai pribėgo ir pradėjo laužti rankas, R. B. tuo metu nesipriešino ir nesuprato, dėl ko buvo sulaikomas. R. B. gulėjo ant pilvo ir visi veiksmai buvo dėl to, kad jis buvo nepatogioje padėtyje ir dėl to taip apsunkino pareigūnams darbą uždėti antrankius. R. B. jautė smūgius į visas kūno vietas tiek rankomis, tiek kojomis ir visi sužalojimai yra užfiksuoti specialisto išvadoje. R. B. policijos pareigūnui fizinio skausmo nesukėlė ir inkriminuojamų veiksmų nedarė.

Papildomai 2022 m. kovo 25 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. B. paaiškino, kad pilnai pripažįsta savo kaltę. 2022 m. sausio 15 d., apie 20 val. kvietė policijos pareigūnus, tiksliai neprisimena, dėl kokių priežasčių, tačiau galimai, dėl to kad atrodė, jog į butą kažkas nori įsilaužti. Pripažįsta, kad elgėsi neadekvačiai, kas tiksliai buvo negali paaiškinti ir nelabai prisimena. Prisimena, kad atvykę policijos pareigūnai pasirodė įtartini, todėl išsigando, jog jie nori jį išvežti ar kitaip pakenkti, todėl elgėsi neadekvačiai, bei priešinosi sulaikomas t. y. muistėsi, stangrino rankas. Priešindamasis, kuomet gulėjo ant žemės vienam iš pareigūnų, t. y. K. T., rankomis sugriebė už dešinės kojos čiurnos, bei koja spyrė į pareigūno dešinės kojos kelio sąnarį. Kaip ir ankščiau minėjo, savo veiksmų negali paaiškinti. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi, bei padarytą žalą atlygino ir pareigūno atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. T. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. 2022 m. sausio 15 d. dirbo nuo 19.00 val. kartu su E. M.. Apie 19.50 val. gavo nurodymą vykti adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta jog į pranešėjo buto duris daužosi ir braunasi nepažįstami asmenys. Atvykus išgirdo, kad kažkas rėkauja, viename iš minėtame name esančių balkonu. Pastebėjo, kad tai vyriškis, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo pranešėjas – R. B. (toliau bendraujant su pranešėju, asmuo mums pateikė savo asmens tapatybės kortelę išduota R. B. vardu). Pasiteiravus R. B. kas atsitiko, pastarasis nurodė užeiti į jo butą, kur viską paaiškins. Užėjus į butą, kilo įtarimas, kad galimai asmuo vartojo narkotines ar psichotropinės medžiagas, kadangi ant bute esančio virtuvinio stalo matėsi baltos spalvos miltelių likučiai (nežymus jų kiekis) ir toliau gulėjo susukta į vamzdeli pinigų kupiūra. Pasiteiravus R. B. kas tai yra, pastarasis nurodė, kad nieko nežino. Pasiteiravus R. B., kokios pagalbos jam reikia, R. B. paaiškino, kad jį puola, ir jis žino, kas jį puola. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes ir paprašius R. B. tiksliau ir išsamiau papasakoti visas aplinkybes, R. B. nurodė, kad viską pasakys, kai pastarąjį pristatys į policijos įstaigą. Bendraujant su R. B., jis buvo įsiaudrinęs, negalėjo vietoje išstovėti, pastoviai judėjo, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Matėsi, kad iš jo vienos nosies šnerves bėga kraujas su geltonos spalvos medžiaga. R. B. vis keitė savo pasakojimus, dėl ko buvo iškviesta GMP, kuri galėtų įvertinti R. B. būklę, nes kilo įtarimas, jog asmuo galimai padauginęs narkotinių medžiagų ir kyla pavojus jo gyvybei. Belaukiant GMP, R. B. staiga išbėgo į bute esanti balkoną-terasą ir pradėjo rėkti, kad yra žudomas. Pradėjus asmenį raminti, R. B. į kalbas nereagavo, toliau rėkavo, kad yra žudomas. Po kurio laiko R. B. peršoko per bute esančio balkono-terasos turėklus (butas pirmame aukšte) ir pradėjo bėgioti po automobilių stovėjimo aikštelę ir rėkti. R. B. būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje (balkono vaizdas į automobilių stovėjimo aikštelė) šaukė pagalbos. Po kurio laiko pranešėjas nubėgo į priešingą namo pusę, kur yra žalia veja daugiabučio gyvenamojo namo kiemo nuokalnėje ir toliau rėkavo, prašė žmonių pagalbos, kokios būtent pagalbos asmuo prašė neaišku. R. B. nuolat kartojo, kad atvykusi policija netikra ir jis nori kitos policijos. Atvykus GMP darbuotojams, R. B. buvo paprašyta prieiti prie darbuotojų ir su jais pabendrauti, tačiau R. B. vėl pradėjo rėkti, kad medikai netikri ir jam reikia kitų darbuotojų. Keletą kartų paprašytas R. B. nusiraminti ir ateiti prie medikų ir toliau nereagavo. GMP darbuotojai pasakė, kad R. B. smarkiai apsvaigęs nuo galimai narkotinių medžiagų ir jį reiktų nuvežti į gydymo įstaigą apžiūrai. Buvo priimtas sprendimas sulaikyti R. B., kadangi asmuo kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, kilo grėsmė, kad jis gali sužaloti save ar kitus. Taip pat savo veiksmais asmuo trikdė viešąją rimtį, naudojo necenzūrinius žodžius, kitų asmenų ir ypač nepilnamečių akivaizdoje, taip rodydamas nepagarbą aplinkiniams. K. T. su E. M. priėmė sprendimą sulaikyti asmenį, tačiau asmuo aktyviais savo veiksmais priešinosi, kas pasireiškė muistymusi, nesileido būti sulaikomas, stangrino rankas. Netrukus E. M. užgulė R. B. ir parvertė ant žemės. K. T. priėjo ir bandė padėti kolegai sulaikyti asmenį. Padedant sulaikyti R. B., jis toliau muistės ir aktyviais veiksmais pradėjo priešintis sulaikymui. Nustūmęs E. M., R. B. priartėjo prie K. T. ir sugriebė rankomis už dešinės kojos čiurnos, o savo koja spyrė į dešinės kojos kelio sąnarį, dėl ko K. T. pajuto stiprų fizinį skausmą ir pradėjo šaukti paleisdamas R. B.. Viskas vyko kiemo nuokalnėje. E. M. toliau tęsė savo veiksmus, toliau bandė sulaikyti R. B.. Po kurio laiko K. T. prišliaužė prie jų, ir kęsdamas skausmą padėjo R. B. uždėti antrankius. Kadangi K. T. negalėjo paeiti, tai su E. M. gulėjo ant R. B.. Iškvietus pagalbą, atvyko V1924 ir V1911 ekipažai. Kolegų pagalba R. B. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį V1924 ir išvežtas į policijos įstaigą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) būrio vyr. patruliu. 2022 m. sausio 15 d. nuo 19.00 val., dirbo kartu su K. T.. Apie 19.50 val. gavo nurodymą vykti adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur buvo nurodyta, jog į pranešėjo buto duris daužosi ir braunasi nepažįstami asmenys. Atvykus išgirdo, kad kažkas rėkauja, viename iš minėtame name esančių balkonu. Pastebėjo, kad tai vyriškis, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo pranešėjas – R. B. (toliau bendraujant su pranešėju, asmuo pateikė savo asmens tapatybės kortelę išduota R. B. vardu). Pasiteiravus R. B., kas atsitiko, pastarasis nurodė užeiti į jo butą, kur jis viską paaiškins. Užėjus į butą, kilo įtarimas, kad asmuo galimai vartojo narkotines ar psichotropinės medžiagas, nes ant bute esančio virtuvinio stalo matėsi baltos spalvos miltelių likučiai (nežymus jų kiekis) ir toliau gulėjo susukta į vamzdeli pinigų kupiūra. Pasiteiravus R. B. apie minėtas medžiagas, pastarasis nurodė, kad nieko apie jas nežino. Pasiteiravus R. B., kokios pagalbos jam reikia, paaiškino, kad jį puola ir jis žino, kas jį puola. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes ir paprašius R. B. tiksliau ir išsamiau papasakoti visas aplinkybes, R. B. nurodė, kad viską pasakys, kai pastarąjį pristatys į policijos įstaigą. Bendraujant su R. B., jis buvo įsiaudrinęs, negalėjo vietoje išstovėti, pastoviai judėjo, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Matėsi, kad iš jo vienos nosies šnerves bėga kraujas su geltonos spalvos medžiaga. R. B. vis keitė savo pasakojimus, dėl ko buvo iškviesta GMP, kuri galėtų įvertinti R. B. būklę, nes kilo įtarimas, kad galimai asmuo padauginęs narkotinių medžiagų ir kyla pavojus jo gyvybei. Belaukiant GMP darbuotojų, R. B. staiga išbėgo į bute esanti balkoną ir pradėjo rėkti, kad yra žudomas. Pradėjus raminti R. B. žodžiu, į kalbas nereagavo, toliau rėkavo, kad yra žudomas. Po kurio laiko R. B. peršoko per bute esančio balkono turėklus ir pradėjo bėgioti po automobilių stovėjimo aikštelę ir rėkti. R. B. būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje šaukė pagalbos, kas pasireiškė tokiais šauksmais, kaip „žmonės padėkite mane žudo, iškvieskite kitą policiją, nes šita netikra“. Po kurio laiko pranešėjas nubėgo į priešingą namo pusę, kur yra žalia veja daugiabučio gyvenamojo namo kiemo nuokalnėje ir toliau rėkavo, bei prašė žmonių pagalbos. Kokios būtent pagalbos asmuo prašė, neaišku. R. B. nuolat kartojo, kad atvykusi policija netikra ir jis nori kitos policijos. Atvykus GMP darbuotojams, buvo prašyta R. B. prieiti prie darbuotojų ir su jais pabendrauti, tačiau R. B. vėl pradėjo rėkti, kad medikai netikri ir jam reikią kitų darbuotojų. Keletą kartų buvo prašyta R. B. nusiraminti ir ateiti prie medikų, bet jis ir toliau nereagavo į prašymus. GMP darbuotojai pasakė, kad R. B. smarkiai apsvaigęs nuo galimai narkotinių medžiagų ir jį reiktų nuvežti į gydymo įstaigą apžiūrai. Buvo priimtas sprendimas sulaikyti R. B., kadangi asmuo kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, kilo grėsmę, kad gali sužaloti save ar kitus. E. M. su K. T. priėmė sprendimą sulaikyti asmenį ir asmuo aktyviais savo veiksmais priešinosi, kas pasireiškė tuo, kad asmuo muistėsi, nesileido būti sulaikomas, stangrino rankas. Netrukus K. T. pradėjo šaukti ir paleido R. B.. Viskas vyko kiemo nuokalnėje. E. M. suprato, kad porininkas liko sužalotas, tačiau to nematė. E. M. toliau tęsė savo veiksmus bandant sulaikyti R. B., bet jis aktyvais veiksmais bandydamas įspirti koja, vengė sulaikymo. Kadangi asmuo aktyviai priešinosi, E. M. visu savo kūnų užgriuvo ant jo ir neleido jam judėti. Po kurio laiko K. T. prišliaužė ir kęsdamas skausmą padėjo kolegai uždėti antrankius R. B.. Kadangi K. T. negalėjo paeiti, abu pareigūnai gulėjo ant sulaikytojo. Iškvietus pagalbą atvyko V1924 ir V1911 ekipažai. Kolegų pagalba R. B. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį V1924 ir išvežtas į policijos įstaigą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. B. paaiškino, kad 2022 m. sausio 13 d. su juo susisiekė vyras, kuris išsinuomojo iš jo butą nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. sausio 16 d. Vyras kiek atsimena vardu R. paaiškino, kad čia į Vilnių atvyko darbo reikalais ir sekmadienį važiuos pas mamą. 2022 m. sausio 15 d. paskambino minėtam vyrui, pasiteirauti kada sekmadienį gali atvykti pasiimti raktų nuo buto. Vyras telefoną pakėlė, tačiau keistai kalbėjo ir teigė, kad vyksta blogi dalykai ir skambutis nutrūko. N. B. ir toliau bandė prisiskambinti, kadangi suprato, kad kažkas negerai. Po kurio laiko telefonu atsiliepė nuomotojas R., kuris kalbėjo keistai ir paklausus ar gali atvažiuoti jis sutiko. Pokalbio metu girdėjosi ir kitų žmonių balsai. Atvykus pastebėjo, kaip prie namo stovi policijos pareigūnų automobilis, bei GMP. Priėjus arčiau prie GMP ir policijos pareigūnų pastebėjo, kaip buto nuomotojas guli ant žemės, bei vienas iš policijos pareigūnų guli ant jo, kas vyko iki to, N. B. nematė. Girdėjo, kaip R. šaukė „gelbėkit, padėkit“ ir panašiai, matėsi, kad sutrikus psichika, bei elgiasi neadekvačiai. Kaip buvo sužalotas policijos pareigūnas, N. B. nematė, kas galėjo iš kaimynų matyti, taip pat nežino, kadangi ten negyvena.

Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2022 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelės priedu, vyr. patrulio R. A. tarnybiniu pranešimu, Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus vyr. postinio R. U. tarnybiniu pranešimu, 2022 m. sausio 15 d. specialisto išvada, 2022 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo G. K. tarnybiniu pranešimu, Body kamerų įrašais nuo 2022 m. sausio 15 d., 19.55 val. iki 2022 m. sausio 15d., 23.34 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos S. E. 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. vasario 15 d. tarnybiniais pranešimais dėl informacijos gavimo ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. sausio 16 d. Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo E. M. tarnybiniu pranešimu dėl pranešimo iš ligoninės, 2022 m. sausio 15d. GMP kvietimo kortele, 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvada Nr. T-N 102/2022(0), 2022 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu – tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Teismas pažymi, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Taigi, R. B. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, požymius.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti į valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulį K. T., buvo pakankamai agresyvūs, dėl jo nusikalstamų veiksmų sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam ir buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Žalą kaltinamasis atlygino, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). R. B. esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes pripažino, davė išsamius parodymus, dėl savo elgesio gailėjosi ir kritiškai jį vertino, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, teistas, nedirbantis. Duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje nėra. Byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. B. už padarytus nusikaltimus paskyrus:

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo narkomanijos (jei nuteistasis sutinka) (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – 90 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi jos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 15 d. 20.45 val. iki 2022 m. sausio 16 d. 17.35 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, padaryta žala atlyginta. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo civilinių ieškinių nutrauktinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos, jei jis sutinka, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos, jei jis sutinka, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos, jei jis sutinka, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 15 d., 20.45 val., iki 2022 m. sausio 16 d., 17.35 val., t. y. vieną dieną, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo K. T. civilinių ieškinių nutraukti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.