- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- I2-3347-484/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 2S-5154 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti jos 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundus.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. atvyko į ilgalaikį pasimatymą su vyru M. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Teigia, kad po visuminės kratos atlikimo su ja pokalbį vedė Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V., kuri, anot pareiškėjos, jai grasino, ją baugino ir atliko kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, laikosi pozicijos, kad Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V. pažeidė jos teisę į gynybą, neužtikrino jos gynėjos advokatės A. R. dalyvavimo pokalbyje, iš anksto neinformavo nei jos, nei jos gynėjos apie numatytą pokalbį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Tarnybos Sprendime pateikti argumentai teisiškai nepagrįsti, prieštaringi, nepatvirtinti faktinėmis aplinkybėmis (b. l. 1-6).
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus valdoma informacija, susijusi su 2024 m. rugpjūčio 16 d. pokalbiu tarp pareiškėjos ir pareigūnės L. V., yra slapta ir neviešinama, todėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka į administracinę bylą neteikiama.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, laikosi pozicijos, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. pokalbio tarp pareiškėjos ir pareigūnės L. V. metu jokie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyti procesiniai veiksmai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekami. Pokalbio metu pareiškėjai įtariamojo ar kaltinamojo statusas nebuvo taikomas, todėl, anot atsakovės, pareiškėjos skundo argumentai dėl BPK 44 straipsnio 5 dalyje pažeistos teisės turėti gynėją yra nepagrįsti. Atsakovės vertinimu, vien tai, kad pareigūnas yra įtrauktas į tam tikrą tyrimo grupę, nereiškia, kad pareigūnas negali atlikti jokių kitų funkcijų ir pavedimų, nesusijusių su tyrimu.
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog ji apie pokalbį turėjo būti informuota iš anksto ir kad pokalbis privalėjo būti įrašomas garso ar vaizdo priemonėmis, teigdama, jog tokių reikalavimų teisės aktai nenumato.
Atsakovė nurodo, kad nors Sprendime pateiktas pareigūnės L. V. veiksmų vertinimas, tačiau pats skundžiamas Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Atsakovės nuomone, net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų panaikinti skundžiamą Sprendimą kaip nepagrįstą, tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir/ar pareigoms.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsakovo vertinimu, pareiškėja skunde nepateikia jokių įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti skundžiamo Sprendimo pagrįstumu (b. l. 22-25, 47-50).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos atsisakymo inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareigūnės, atlikusios procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00249-23 pareiškėjos atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to kildinamo išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 19 d. su skundu kreipėsi į Tarnybos direktorių, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V. 2024 m. rugpjūčio 16 d. ją apklausė ir kodėl apklausos metu nebuvo užtikrintas jos gynėjos advokatės A. R. dalyvavimas apklausos metu (b. l. 38-39, 63-64).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1d.) 34 punktu, 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr.IBPS-S-472557-24 Tarnybos direktoriui nagrinėjimui pagal kompetenciją persiuntė pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnės L. V. veiksmų, gautą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje (b. l. 31-37, 56-62).
Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininkas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundus, 2024 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 2S-5145 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodė, kad Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V. yra įtraukta į tyrimo grupę ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00249-23, kuriai buvo pavesta kontroliuoti procesines prievartos priemones minėtame ikiteisminiame tyrime. Rašte pažymėta, kad Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnei L. V. buvo pavesta pravesti pokalbį su pareiškėja, todėl pastarajai 2024 m. rugpjūčio 16 d. atvykus į ilgalaikį pasimatymą su nuteistuoju M. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, po visuminės pareiškėjos kratos buvo pravestas pokalbis su pareiškėja. Sprendime nurodyta, kad šio pokalbio metu nebuvo atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, pokalbio tikslas – kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimas, vertinimas ir rinkimas. Duomenys buvo įforminti, tačiau šie dokumentai nėra viešo pobūdžio, kadangi juose esanti informacija turi slaptumo žymą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.; toliau – VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.
Atsižvelgiant į Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.) 45 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas); 2) prašymai suteikti konsultaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai.
Taisyklių 45.1. punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Pagal Taisyklių 45.2. punktą, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, o pagal Taisyklių 45.3. punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Taigi, nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjos skundai yra laikytini skundais ar prašymais VAĮ prasme, ir atitinkamai įvertinti skundžiamo Tarnybos Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Tarnybos Sprendimo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo Tarnybos Sprendimo gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjos interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateikti skundai yra susiję su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu Sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00249-23 byloje pareiškėjai yra pareikšti įtarimai ir jai, kaip nurodo pati pareiškėja skunde, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
Byloje pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 16 d. atvykus į ilgalaikį pasimatymą su nuteistuoju M. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, po visuminės pareiškėjos kratos su ja buvo pravestas pokalbis, kurį atliko Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V. yra įtraukta į tyrimo grupę ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00249-23, kuriai buvo pavesta kontroliuoti procesines prievartos priemones minėtame ikiteisminiame tyrime.
Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr.IBPS-S-472557-24 duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00249-23 atliekami nebuvo (b. l. 31).
Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V. 2024 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime „Dėl J. R. skunde nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodė, kad vykdydama pavedimą, 2024 m. rugpjūčio 16 d. ji bendravo su pareiškėja J. R. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Tarnybiniame pranešime pareigūnė, be kita ko, nurodė, kad pokalbio metu su J. R. jokių procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko, o jos, kaip Kriminalinės žvalgybos pareigūnės, disponuojama informacija sudaro tarnybos paslaptį (b. l. 26-27).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir skundžiamame Sprendime, pripažįstant, kad pokalbio tikslas buvo kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimas, vertinimas ir rinkimas. Sprendime taip pat nurodyta, kad pokalbio metu gauti duomenys buvo įforminti, tačiau šie dokumentai nėra viešo pobūdžio, kadangi juose esanti informacija yra su slaptumo žyma.
Taigi bylos duomenys leidžia teigti, kad Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnės L. V. 2024 m. rugpjūčio 16 d. pravestas pokalbis su J. R. yra susijęs su kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimu.
Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai įtvirtinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai įtvirtinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1-10 punktuose.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje (2018 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XIII-1502 redakcija) nustatyta, kad asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais – prokurorui. Asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XIII-1502 redakcija) kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą kontroliuoja prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, numatytus šio įstatymo 10, 11 ir 12 straipsniuose, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus, nustatytus šio įstatymo 13, 14 ir 15 straipsniuose, ir gaudami informaciją apie veiksmų, nustatytų šio įstatymo 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniuose, atlikimo eigą ir rezultatus, nagrinėdami asmenų skundus dėl galimai pažeistų žmogaus teisių ir laisvių atliekant šio įstatymo 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniuose nustatytus veiksmus. Generalinis prokuroras nustato šio įstatymo 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniuose nustatytų veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-729 redakcija) nustatyta, kad tirdamas asmenų skundus ir kai yra pagrindas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų galbūt atliktų neteisėtų veiksmų, prokuroras gali reikalauti kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti visą informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Šie duomenys gali būti pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam prokurorui jų motyvuotu prašymu.
Taigi iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisėtumo kontrolė yra pavesta kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovams, prokurorams. Asmenys, nesutinkantys su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui.
Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, pareiškėjos skundą išnagrinėjo ir sprendimą dėl skundo priėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto vidaus tyrimų skyriaus viršininkas, kuris pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas nėra įgaliotas tirti asmenų skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų galbūt atliktų neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtas, nes Sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šį įstatymą yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs VAĮ pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis Tarnyba rėmėsi priimdama Sprendimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos skundas tenkinamas, perduodant jos 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundus Tarnybai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjos byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, susijusių teisės į gynybą pažeidimu, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. R. skundą patenkinti.
Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 2S-5154 „Dėl skundų išnagrinėjimo“, panaikinti.
Pareiškėjos J. R. 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. skundus perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybai nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.