- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- A-442-731-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Studijų
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2006 m. rugsėjo 14 d. pažymos Nr. 14-451 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ sprendimo sąlygą išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre, ir Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos 2006 m. spalio 26 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 44, kuriuo Studijų kokybės vertinimo centro 2006 m. rugsėjo 14 d. pažymos Nr. 14-451 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ sąlyga palikta galioti. Pareiškėjas teigė, kad žinių įvertinimas nėra susijęs su per dieną laikomų egzaminų kiekiu. Nurodė, kad nėra reikalavimo ar draudimo studentams pasiruošti atsiskaitymui greičiau nei numatyta mokymo programose.
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu tarp jo kvalifikacijos rezultatų ir pasiekimų vertinimo reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikoje, nustatyti esminiai skirtumai, kurie iliustruoja A. A. studijų pasiekimų vertinimo sistemos nepatikimumą. Studijų kokybės vertinimo centras pažymėjo, kad nėra aiški 13 egzaminų ir (ar) įskaitų laikymo vieta. Be to, itin trumpas atsiskaitymų intervalas (kartais neturint nė vienos dienos pertraukos) nėra patikima studijų atsiskaitymo forma, kadangi neužtikrina objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo. Atlikęs lyginamąją studijų tvarkos organizavimo Lietuvos universitetuose analizę, Studijų kokybės vertinimo centras nustatė kvalifikacijos esminių skirtumų pagal mokymosi (studijų) vertinimo kriterijų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (1997 m. Lisabonos konvencija) VI. 1 straipsnį kiekviena šalis pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Byloje nustatyta, kad 19,6 procentų atsiskaitymų Maskvos naujajame teisės institute (toliau – ir MNTI) buvo organizuota ir vykdyta pagal nepatikimą pasiekimų vertinimo sistemą, t. y. nėra aiški 10 egzaminų ir 3 įskaitų laikymo vieta, kadangi įrašai studijų knygelėje apie atliktus atsiskaitymus nesutampa su faktišku pareiškėjo buvimu Rusijos Federacijoje; antra, kai kuriais atvejais oficiali sesijų trukmė nesutampa su gautų atsiskaitymų datomis, t. y. dalis egzaminų/įskaitų laikyta jau pasibaigus nustatytai sesijos datai; trečia, bylos medžiaga rodo, kad 2002-2006 metų laikotarpyje pareiškėjas išlaikė 37 egzaminus/įskaitas, nedarydamas nei vienos dienos pertraukos tarp atsiskaitymų, taip pat 12 egzaminų/įskaitų išlaikyta, kai tarp atsiskaitymų turėta vienos dienos pertrauka. Teismas pažymėjo, kad atlikta Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto studijų tvarkų lyginamoji analizė rodo, jog kiekvienam egzaminui pasirengti ir laikyti šiuose universitetuose skiriama ne mažiau kaip 3 dienos, įskaitoms - 2 dienos, o per vieną dieną galima laikyti tik 1 egzaminą arba įskaitą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsiskaitymo forma, kai egzaminai/įskaitos laikomos kas dieną arba keli egzaminai/įskaitos išlaikomos per vieną dieną, arba egzaminai/įskaitos laikomos kas antrą dieną, pagrįstai pripažintina nepatikima vertinimo sistema, nes objektyviai negali užtikrinti pakankamo žinių ir gebėjimų įsisavinimo. Teismas taip pat nustatė, kad įrašai apie laikytus egzaminus/įskaitas studijų knygelėje nesutampa su faktiniu sienos kirtimu. Pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktą Maskvos naujojo teisės instituto 2002 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 29st/rz „Dėl studento mokymosi pagal pagreitintą pagrindinę studijų programą“ kopiją, kuriuo jam leista vykdyti studijų programą pagal individualų grafiką (III t., b. 1. 86-87) teismas įvertino kaip nepaneigiančią nustatytų aplinkybių, t. y. nesutapimų kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Rusijos Federacija ir įrašų (datų) apie vykdytus atsiskaitymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė individualiai vykdyto atsiskaitymo grafiko. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Apeliacinės komisijos sprendimas ir Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas pripažinti pareiškėjo kvalifikaciją su sąlyga, kad jis išlaikys kvalifikacinį egzaminą, yra teisėti ir pagrįsti.
III.
Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo Apeliacinės komisijos sprendimą, išdėstytą 2006 m. spalio 26 d. posėdžio protokole Nr. 44, panaikinti; Studijų kokybės vertinimo centro sprendimą, išdėstytą 2006 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. 14-451, panaikinti iš dalies – panaikinti sprendimu nustatytą sąlygą „išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre (kaip numatyta aukščiau minėtų nuostatų 14.2 punkte)“ ir palikti galioti nuostatą, vertinti mano įgytą užsienyje kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas.
Pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) duomenis, kada apeliantas kirto sieną su Rusijos Federacija, kurie skyrėsi nuo pateiktų atsakovo atsiliepime į skundą ir su kuriais apeliantas neturėjo galimybės susipažinti. Be to, teismas atsisakė prijungti prie bylos anksčiau baigusių tą pačią mokslo įstaigą studentų bylas, kuriuose atsakovas pripažįsta užsienyje įgytą kvalifikaciją be sąlygų. Žinių įvertinimas nėra susijęs su per dieną laikomų egzaminų kiekiu. Studijų vertinimas užsienio aukštojo mokslo įstaigoje priklauso nuo toje įstaigoje dirbančių dėstytojų kvalifikacijos, nuo to, ar studentas tinkamai ir pakankamai įsisavina dėstomus dalykus ir ar sugeba išlaikyti egzaminus ir įskaitas.Lietuvos universitetuose numatyti įskaitų ir egzaminų laikymo intervalai yra skirti aukštosioms mokykloms tam, kad studentai nebūtų per daug apkraunami atsiskaitymais, tačiau tai nėra reikalavimas ar draudimas studentams pasiruošti atsiskaitymui greičiau, nei numatyta mokymo programose.Teismas neteisingai išanalizavo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstaigų pateiktas studijų tvarkas. Tiek Mykolo Romerio universiteto, tiek Vilniaus universiteto, tiek Vilniaus verslo teisės akademijos studijų tvarkos nenustato, kad studentui neleidžiama laikyti kelių egzaminų vieną dieną ar padieniui, o tik numato bendrą taisyklę, skirtą parengti atsiskaitymų tvarkaraščiui, kurios turi būti laikomasi egzamino ar įskaitos perlaikymo, individualaus studijų plano, neatvykimo į egzaminą, atsiskaitymų lapo išdavimo, atsiskaitant per neakivaizdininkų dienas ir kitais atvejais. Vadinasi, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstaigose nėra draudimo laikyti kelis egzaminus ar įskaitas padieniui ar tą pačią dieną. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino apelianto pateiktų įrodymų, kad sudarant tvarkaraščius Mykolo Romerio universitete ir Vilniaus universitete sutampa laikomų įskaitų ir egzaminų datos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl esą nesutampančių apelianto vykimo į Rusijos Federaciją ir egzaminų laikymo datų, nurodytų dokumentuose, laikytina, kad vertinimo sistema nepatikima. Apeliantas nurodo, kad egzaminus laikė sesijos metu, dokumentuose buvo nurodomos datos pagal tvarkaraščius, o kadangi studijos baigtos ne per 6 metus, o per 5 metus, apeliantas turėjo skolų, kurias privalėjo panaikinti. Apeliantas pažymi, kad dėl supaprastintos sienos kirtimo procedūros tam tikais atvejais pasienyje nebuvo dedamas spaudas į pasą, dėl to atsirado prieštaravimai tarp studijų knygelės duomenų ir pasų įrašų bei VSAT pateiktos informacijos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir vykimą į Rusijos Federaciją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Studijų kokybės vertinimo centras prašo apeliacinį skundą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais motyvais:
Atsakovas pažymi, kad kvalifikacijos esminis skirtumas – nepatikima studijų pasiekimų vertinimo sistema – konstatuotas dėl to, kad 20 procentų apelianto atsiskaitymų vyko tuomet, kai jis nebuvo Rusijos Federacijoje, o 58 procentai visų atsiskaitymų išlaikyti, kai tam tikrais studijų periodais tarp iš eilės buvusių atsiskaitymų apeliantas nėra turėjęs net vienos dienos pertraukos.Studijų kokybės vertinimo centras nurodo, kad studijų pasiekimų vertinimas yra vienas iš mokymo proceso organizavimo kriterijų. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2003 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-802/2003, 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-1002/2004), kurioje pripažįstama, kad aukštojo mokslo kvalifikacijos esminiai skirtumai yra nustatomi, atsižvelgiant į mokymo proceso organizavimo būdą. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nenustato taisyklių, kurios reguliuotų laiko intervalus tarp atsiskaitymų (įskaitų ir egzaminų), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi dienas kiekvienai įskaitai. Pastaroji LR DK teisės norma yra imperatyvi tik darbdaviui, tačiau aukštosios mokyklos šia norma vadovaujasi kaip tam tikru vertybiniu orientyru, lokaliuose teisės norminiuose aktuose konstruodamos taisykles, nustatančias atsiskaitymų (egzaminų, įskaitų) tvarką, inter alia – atsiskaitymų periodiškumą.Studijų kokybės vertinimo centras, išanalizavęs atsiskaitymų tvarką Lietuvos universitetuose, nustatė, kad tą pačią dieną nevyksta keli atsiskaitymai, o laiko tarpsnis tarp jų skiriasi nuo 2 iki 5 dienų arba neviršija dviejų atsiskaitymų per savaitę. Atsakovas, vertindamas apelianto užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, nustatė ne išimtinį, o sistemingą egzaminų ir (ar) įskaitų laikymą arba per vieną dieną, arba kas dieną be pertraukos, arba darant tik vienos dienos pertrauką. Tokia atsiskaitymų tvarka, neatitinkanti net minimalių Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų, t. y. kai studentas, neturėdamas laiko pakartoti įgytų žinių, pasitikrinti įgytų gebėjimų, papildomai pasirengti įskaitai ar egzaminui, įvykdo atsiskaitymus režimu, neatitinkančiu elementarių poilsio higienos reikalavimų, sąlygoja pagrįstas abejones dėl objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo bei pačios studijų kokybės. Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos minimalius intervalus tarp egzaminų ir įskaitų savo lokaliniuose teisės aktuose nustato tikslingai: 1) intervalai tarp atsiskaitymų yra reikalingi studentui (pakartoti įgytas žinias, papildomai pasirengti atsiskaitymams), 2) jie yra reikalingi dėstytojams (tinkami įvertinti studentų pasiekimus, pateikti įvertinimo rezultatus).Atsakovas nesutinka su apelianto nurodytais procesiniais pažeidimais. Visų pirma, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnį jis turėjo procesinę teisę dar iki teismo posėdžio susipažinti su byloje esančiais dokumentais ir teismo (teisėjo) leidimu savo lėšomis daryti jų kopijas bei išrašus. Antra, apeliantas nepasinaudojo galimybe prašyti atidėti bylos nagrinėjimą. Trečia, teismo posėdžio metu proceso dalyviams, inter alia - apeliantui, buvo paviešinta visa byloje esanti medžiaga. Vadovaujantis Lisabonos 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija, kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija. Todėl kitų asmenų, baigusių Maskvos naująjį teisės institutą, aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo medžiaga su šio ginčo dalyku nesusijusi.Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad perlaikant nors vieną akademinę skolą, jos laikymas patenka arba į jau suplanuoto egzamino/įskaitos dieną, arba tarp jų. Tačiau apeliantas egzaminų ir įskaitų neperlaikinėjo, todėl jo nurodyta aplinkybė su ginču nesusijusi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose egzaminai ir įskaitos perlaikomos ne sesijų metu, o po sesijų.Apelianto pateikta 2002 m. spalio 9 d. MNTI įsakymo Nr. 29 „Dėl studento mokymosi pagal pagreitintą pagrindinę studijų programą“ kopija neįrodo, kad A. A. buvo leista atsiskaityti, o ne išklausyti dėstomus studijų programos dalykus individualia tvarka. Antra, apeliantas nepateikė paties individualiai vykdytų atsiskaitymų grafiko, todėl apie jo tariamą individualų atsiskaitinėjimą galima tik spėti. Trečia, net ir tuo atveju, jei apeliantui būtų buvusi sudaryta individuali atsiskaitymų tvarka, ji bet kuriuo atveju negalėtų būti tokia, kad visiškai paneigtų bendrojo režimo principus bei neatitiktų protingumo kriterijaus. Atkreiptinas dėmesys, kad vykstant į Rusijos Federaciją (įskaitant į Kaliningrado sritį) asmuo be kelionės dokumento (paso) į Rusijos Federaciją neįleidžiamas; į pasą vykimo spaudus Rusijos Federacijos pareigūnai į jų šalį atvykstantiems užsieniečiams deda privaloma tvarka. Prieštaravimai tarp studijų knygelės duomenų ir pasų įrašų bei VSAT pateiktos informacijos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir vykimą į Rusijos Federaciją vertintini kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas skundžia Studijų kokybės vertinimo centro sprendimą, kuriuo nuspręsta apelianto Maskvos naujajame teisės institute įgytą teisininko kvalifikaciją pripažinti su sąlyga, kad jis išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą Studijų kokybės vertinimo centre.
Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau – ir Konvencija) VI.1 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Todėl sprendžiant užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimą būtina atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo šalyje suteikiamos kvalifikacijos lyginamąjį vertinimą.
Pagal Konvencijos I.1 straipsnį įvertinimas (institucijų ar programų) – būdas nustatyti aukštojo mokslo programos ar institucijos mokymo kokybę. Institucijos mokymo kokybė neabejotinai priklauso ne tik nuo aukštojo mokymo programos apimties ir turinio, bet ir nuo mokymo proceso organizavimo. Neatsiejama mokymo proceso organizavimo dalis – studijų pasiekimų vertinimas. Taip užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 5 punkte: užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas – šių Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Tokio teisės normų aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A12-802/2003, Nr. A11-1002/2004).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, nustatydamas, ar yra esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekia apeliantas, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteikiamos Lietuvos Respublikoje, pagrįstai kaip vieną iš kriterijų analizavo ir mokymosi (studijų) pasiekimų vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su Studijų kokybės vertinimo centro išvada, kad apelianto žinioms vertinti taikyta studijų pasiekimų vertinimo sistema dėl pernelyg intensyvaus atsiskaitymų grafiko (tai liudija atsiskaitymų datos, apelianto buvimo Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, kur yra Maskvos naujasis teisės institutas, trukmė ir kt.) yra nepatikima ir iš esmės skiriasi nuo taikomos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose, teikiančiose analogiškas kvalifikacijas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad ir Lietuvos aukštosiose mokyklose galimi intensyvesni atsiskaitymai, nei numatyta šių mokyklų studijų tvarkose, nepaneigia fakto, jog egzistuoja esminiai skirtumai mokymosi pasiekimų vertinime, nes apelianto atveju toks vertinimas buvo sistemingas, nuolatinis (I t., b. l. 160-161, III t., b. l. 88-91), o Lietuvos aukštosiose mokyklose atsiskaitymų intensyvumas gali didėti tik atskirais vienkartiniais atvejais.
Apeliantas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose nėra draudimo laikyti egzaminus ir įskaitas pagal individualų susitarimą. Pažymėtina, kad apeliantas pateikė Maskvos naujojo teisės instituto 2002 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 29st/rz „Dėl studento mokymosi pagal pagreitintą pagrindinę studijų programą“ kopiją (III t., b. l. 86-87), tačiau nepateikė pačio individualiai vykdyto atsiskaitymo grafiko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog užsienio universitete buvo leista egzaminus ir įskaitas laikyti pagal individualią tvarką, galėtų patvirtinti tik universiteto, kuriame mokosi apeliantas, kompetentingo asmens sprendimas leisti studentui studijuoti ir atsiskaityti individualia tvarka ir atsiskaitymų grafikas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-666/2008).
A. A. nurodo ir procesinius pažeidimus, dėl kurių jis negalėjo tinkamai ginti savo teisių: atsakovas teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) duomenis, kada apeliantas kirto sieną su Rusijos Federacija, kurie skyrėsi nuo pateiktų atsakovo atsiliepime į skundą ir su kuriais apeliantas neturėjo galimybės susipažinti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti teikiant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus ir kt. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad sienos kirtimo klausimas buvo nagrinėjamas ir šalys turėjo galimybę pateikti paaiškinimus (III t., b. l. 96-99). Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti valstybės tarnybos pateikta informacija, kada apeliantas kirto sieną su Rusijos Federacija, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Todėl, išsamesnės informacijos pateikimas nelaikytinas esminiu procesinių normų pažeidimu, dėl kurio byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Byloje nėra duomenų, kad yra pažeista Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti, jog teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pripažino, jog nepatikimas mokymosi (studijų) pasiekimų vertinimas nors ir gali turėti įtakos asmens kvalifikacijos kokybei, tačiau nėra besąlyginis pagrindas užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, ir nusprendė apelianto užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu jis įvykdys papildomus reikalavimus – išlaikys kvalifikacinį egzaminą. Vadinasi, apeliantui suteikta galimybė toliau siekti jo įgytos kvalifikacijos pripažinimo, ir įvykdžius nustatytas sąlygas jo įgytoji kvalifikacija bus pripažinta lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.