Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslingumo ir susipažino bylos medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta VšĮ „Centro poliklinika“ Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvada dėl taikomos priverstinio medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tikslingumo. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, kad S. M. nuo 2015 m. spalio 16 d. iki šiol stebima ir gydoma VšĮ „Centro poliklinika“ Psichikos sveikatos klinikos (toliau- PSK). 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutartimi jai pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Išvadoje nurodoma, kad pacientė nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. buvo gydyta Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro ligoninėje. Gydymo metu ji atsisakė Halopridoli ir Fluphenazini injekcijų, išrašant iš ligoninės paskirtas kitas medikamentinis gydymas: Paliperodone 100 mg ir Quetiapini 300 mg. Nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 18 d. pacientė dar kartą buvo gydyta stacionare, gydymas tęsiamas, papildomai paskirta Lorazepami. Išvadoje nurodyta, jog pacientei pasireiškia klausos haliucinacijos, kliedesinė simptomatika, disforija, impulsų kontrolės stoka. Stebimi pakitimai emocijų, mąstymo, valios sferose, blogėja socialinė adaptacija. Taip pat pasibaigus terminui, ruošiami dokumentai į Neįgalumo ir darbingumo tarnybą. Komisijos nuomone, siekiant išlaikyti kuo stabilesnę pacientės S. M. psichinę būklę, būtų tikslinga pratęsti priverstinio pobūdžio medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

VšĮ „Centro poliklinika“ atstovas M.Vasiljevas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimą palaiko. Papildomai nurodė, kad pacientės S. M. psichinė būklė nėra stabili, per 6 mėnesių laikotarpį net kelis buvo hospitalizuota. Ji pati atsisako vartoti vaistus, derasi dėl vaistų paskyrimo, vaistų, kurie užtikrintų jos stabilesnę būseną ji nenori, buvo priimtas sprendimas jos prašymu pakeisti vaistus. Tačiau ją gydanti gydytoja turi įtarimų, kad tie vaistai jai nepadeda, kad ji jų negeria. Jos būklė nėra gera, ji išsako mintis, kad jos artimieji nori jai pakenkti, manipuliuoja, teigia, kad po vaistų jaučiasi apsvaigusi, prastai. Pokalbių su paciente metu labai kinta jos emocijos, nuotaikos. Duomenų, kad ji vartoja narkotikus nėra, tačiau ateityje planuoja jai atlikti testą. Jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Su tokia liga žmonės dirba, tačiau reikia vartoti vaistus. O ji manipuliuoja, teigia, kad blogai jaučiasi nuo vaistų. Dabar pakeitus jai vaistus ir jai juos vartojant, tikimasi, kad ligą bus galima kontroliuoti. Tačiau įtariama, kad ji vaistų nevartoja, todėl ir nesveiksta. Prašo teikimą tenkinti.

Advokatas Algirdas Gurauskas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, matyti, kad jo ginamoji nėra kritiška sau, tačiau ambulatorinis gydymas jos teisių nevaržo. Atsižvelgiant į S. M. diagnozuotą ligą, neprieštarauja, kad priverstinis gydymas jos atžvilgiu būtų tęsiamas.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti, pratęsti S. M. 6 mėnesiams paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. VšĮ Centro poliklinikos psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvadą, teismo posėdžio metu socialinio darbuotojo pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad S. M. sveikatos būklė per tą laiką, kai ji stebima ambulatoriškai ženkliai nepasikeitė, buvo gydoma net kelis kartus stacionare, jos būklė nėra pakankamai stabili, ji nėra kritiška savo ligai, nėra pasveikusi, ir dėl to yra rizika, kad netaikant priverstinio gydymo, S. M. gali savanoriškai nesigydyti, nesilaikyti gydymo režimo ir jos psichinė būklė pablogėti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pratęsti S. M. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

nutaria:

pratęsti S. M. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.