Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2019 m. spalio 19 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė į veido sritį savo žmonai D. L., taip nukentėjusiajai D. L. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Nurodė, jog įvykio datos nelabai prisimena, galėjo būti 2019 m. spalio 19 d. apie 20.00 val. Jis su žmona atvažiavo pas dukrą į svečius. Jie nusipirko alkoholio, nuėjo pas dukters kaimyną, vardu G., adresu (duomenys neskelbtini). Jie vartojo degtinę, pradėjo žodžiu konfliktuoti. Konflikto metu jis 2 kartus kumščiu trenkė žmonai į veido sritį. Sukėlė jai fizinį skausmą. Žmona buvo neblaivi, jie kartu vartojo alkoholį. Taip jis pasielgė, nes buvo išgėręs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Įvykio niekas nematė. Pavartojus fizinį smurtą prieš žmoną, po pusvalandžio jie susitaikė ir viskas buvo gerai, tačiau po savaitės į namus atvažiavo socialinė darbuotoja, kuri pamatė pas jo žmoną mėlynes ir iškvietė policiją. Nuo jo smūgių žmonai liko mėlynės po akimis. Jis anksčiau kelis kartus buvo teistas dėl tokio pat pobūdžio veiksmų žmonos atžvilgiu. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu lankosi pas psichiatrą, psichologą, vartoja vaistus.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti pas dukrą M. L.. 2019 m. spalio 18 d. apie 18.00 val. ten pat atvyko jos vyras A. L., kuris nupirko alaus, 7,5 proc. stiprumo. Jie tą patį vakarą nuėjo pas dukros kaimyną G., pavardės nežino, jo bute gėrė. Sekančią dieną, t. y. 2019 m. spalio 19 d. nuo pat ryto vyras toliau gėrė alų, ji buvo kartu su juo, bet alaus negėrė. Tos pačios dienos vakare, apie 20.00 val. jos vyras pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji išvyko pas dukrą į (duomenys neskelbtini), tačiau ji nieko jam neatsakė, į konfliktą nesivėlė. Tuomet A. L. pradėjo prikaišioti jai, kad neva ji jį paliko namuose vieną, ir tada jis jai rankos kumščiu du kartus trenkė į veido sritį. Niekas nematė, kaip jos vyras A. L. jai trenkė, jie buvo pas dukros kaimyną G.. Po to, kai vyras jai trenkė, ji buvo nuėjusi pas dukrą ir po kelių minučių vėl grįžo į G. butą, kuriame liko miegoti. Tą vakarą ji į policiją nesikreipė ir medikų pagalbos nekvietė. A. L. toliau gėrė su kaimynu G.. Kaimynas norėjo kviesti policijos pareigūnus, tačiau ji pati jam pasakė, kad nereikia. 2019 m. spalio 20 d. ryte ji pamatė po kaire akimi atsiradusią mėlynę, tačiau nei į policiją, nei į medikus nesikreipė. Priekaištų savo vyrui A. L. ji neturi. Paskutinį kartą prieš ją buvo pakėlęs ranką prieš apytiksliai 5 metus, todėl nežino, kodėl jis šį kartą taip pasielgė (b. l. 26–27, 33).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. nurodė, kad neprisimena tiksliai dienos, tačiau galėjo būti 2019 m. spalio 18 d., kai jis savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pažįstama D. gėrė alų. Sekančią dieną, galėjo būti 2019 m. spalio 19 d., apie 11.00-11.30 val. jis, D. ir jos vyras A. nusipirko vieną 1 l talpos degtinės butelį, 3 vienetus 1 l talpos 7,5 proc. stiprumo alaus butelius, ir gėrė alų, vaikščiojo po miestą, jokių konfliktų tuo metu nekilo. Apie 20.00 val. ir 21.00 val., tikslaus laiko neprisimena, pas jį į butą atėjo D. ir A., kur jie vartojo anksčiau įsigytą degtinę. Buvo smarkiai išgėręs, labai norėjo miego, buvo bloga, todėl jis neprisimena, ar kilo kažkoks konfliktas tarp D. ir A.. Jis pasakė jiems, kad vartoti alkoholio nenori ir nuėjo miegoti. Kiek prisimena, jau buvo išgerta daugiau negu pusė butelio. Nematė, kad būtų buvę suduoti smūgiai, nežino, kas vyko jo bute po to, kai nuėjo miegoti. 2019 m. spalio 20 d. buvo sutikęs A. ir D., matė, kad ties D. kaire akimi buvo nedidelė kraujosruva. Šeštadienį tos kraujosruvos nebuvo. D. neaiškino, iš kur atsidaro kraujosruva, o jis jos neklausė (b. l. 59–60).

3.3. Iš 2019 m. spalio 24 d. asmens apžiūros protokolo su priedu foto lentele matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios D. L. kūną, ant jos veido po kaire akimi buvo matoma kraujosruva. Nukentėjusioji apžiūros metu paaiškino, kad buvo sumušta 2019 m. spalio 19 d., į medikus nesikreips, pas medicinos ekspertą nevyks (b. l. 35–38).

3.4. Iš Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje esančių duomenų ir 2019 m. spalio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. spalio 20 d. 19.21 val. socialinė darbuotoja V. E. policijai pranešė, jog gavo anoniminį pranešimą, jog A. L. muša savo žmoną (b. l. 18–21, 63).

4. BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

4.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę dėl to, kad du kartus kumščiu sudavė sutuoktinei į veido sritį ir taip sukėlė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, asmens apžiūros protokolas ir kiti. A. L. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusiąją ir taip gali sukelti jai fizinį skausmą ar žalą sveikatai bei to norėjo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

5. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

5.1. Kaltinamasis A. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, dėl smurto prieš šeimos narius, tačiau bausmes atlikęs (paskutiniuoju 2016 m. birželio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis baigėsi 2017 m. gruodžio 27 d.), teistumai išnykę, todėl laikomas neteistu (b. l. 109–133). Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 134–135), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Antstolių informacinės sistemos matyti, jog kaltinamojo atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra užvesta, dirbantis (b. l. 136). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.2. Atsižvelgdamas į anksčiau (5.1. punkte) nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. L. yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant laisvės atėmimo terminą mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis), kadangi, nors kaltinamasis ir anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau nusikalto išnykus teistumui, nusikaltimu padaryta žala nėra didelė, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi.

5.3. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

6. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6.1. Kaltinamasis A. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pasiruošęs spręsti alkoholio vartojimo problemą. Nukentėjusioji teisme paaiškino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, pretenzijų neturi, prašė teismo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis vienas išlaiko šeimą, joje auga du nepilnamečiai vaikai.

6.2. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo, nukentėjusiosios paaiškinimus, bei anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu šių tikslų galima pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas bei BK 72² straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme A. L. išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 23 d. 16.50 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 13.52 val. (b. l. 76–79) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

8. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas (b. l. 97–103), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 23 d. 16.50 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 13.52 val. ir laikyti jį atlikus vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

– tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

– nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių jos įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.