- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-194-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Burzdiko ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-24134-364/2009 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei V. R. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė V. R. priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti santuokoje įgytą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki prievolės išmokėti V. R. piniginę kompensaciją įvykdymo. Pareiškime nurodė, kad prašomas padalinti butas yra vieno kambario, natūra padalinti jo negalima, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinti jos teisėti turtiniai reikalavimai dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo už tenkančią turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi (b.l.22) atsakovės prašymą tenkino ir reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ieškovui S. R., uždraudžiant jam turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį (disponuoti), paliekant ieškovui teisę nekilnojamąjį daiktą valdyti ir naudotis juo. Uždraudė tretiesiems asmenims sudaryti sandorius dėl buto perleidimo iki ginčo išsprendimo teismine tvarka. Nurodė, jog pareikštas atsakovės priešieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl atsakovė turi pagrindo prašyti areštuoti butą, kuris byloje yra ginčo objektas, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patalpą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu.
Šalies argumentai
Apeliantas S. R. atskiruoju skundu (b.l. 27-28) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodo, jog nuo 1969 m. dirbdamas Kauno Lietkoopsąjungos kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje, 1980 m. sausio 4 d. gavo orderį buto įsigyjimui. Orderis gautas iki santuokos sudarymo, o išpirktas ieškovo motinos L. R. asmeninėmis lėšomis. Todėl teismas, remdamasis tik atsakovės neteisingai nurodytais faktais, netinkamai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertino ir tenkino tik atsakovės reikalavimą, nesulaukęs ieškovo atsiliepimo į atsakovės priešieškinį, dėl ko nukentėjo ieškovo interesai. Tokiu atveju teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė gyveno nuo 1995 metų, kadangi ieškovas šiame bute savo jėgomis ir lėšomis darė remontą, pirko baldus, mokėjo komunalinius mokesčius, tokiais savo veiksmais atsakovei priklausantį turtą paversdamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje šalys yra pareiškusios priešpriešinius reikalavimus dėl to paties ginčo dalyko, t.y. vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini) , padalijimo. Ieškovas, teigdamas, kad butas jam priklauso nuosavybės teise, prašo priteisti šį turtą natūra. Atsakovė, teigdama, kad butas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prašo priteistai jai piniginę kompensaciją už tenkančią ½ dalį turto.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal paminėto straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus teismas gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių klausimas, taip pat areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio vertė būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui.
Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nesvarsto ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo klausimo ir netiria faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, kadangi šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą ( CPK 259 str. 1 d.). Todėl atskirojo skundo motyvai apie ginčo turto priklausomybę yra atmestini, kadangi jie gali būti vertinami kaip aplinkybės, reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra vertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), ar yra aplinkybės ir įstatymo numatyti pagrindai tokių priemonių taikymui.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad neužtikrinus priešieškinio reikalavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, kadangi ieškovas ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo ne tik panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bet išsprendus klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės butui (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikyti neprašė, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme negali būti atskirojo skundo objektu (CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.