Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Mildai Paradnikaitei, dalyvaujant ieškovui G. V. S., ieškovo atstovui advokatui R. K., atsakovei A. S., atsakovės atstovei advokatei S. B., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui V. G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba bei šalių apeliacinius skundus dėl 2014-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija n u statė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės skundas atmestinas, ieškovo skundas tenkintinas.

Dėl atsakovės A. S. apeliacinio skundo.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo. Su šia apeliacinio teismo nuostata sutikti negalima. Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovė priešieškinyje pripažįsta, kad šalių konfliktinių santykiai atsirado praėjus 10 metų nuo santuokos sudarymo pradžios. Atsakovė priešieškinyje pripažįsta ir tai, jog tarp šalių kildavo dažni nesutarimai dėl atsakovės studijų universitete, dėl atsakovės ir ieškovo elgesio šeimoje. Atsakovė pripažįsta, kad santuokai neigiamą įtaką turėjo konfliktiški atsakovės santykiai su ieškovo artimaisiais, o ieškovas nesiekė šių nesutarimų pašalinti. Liudytojai I. S., J. S., J. B. teismui parodė, kad šalių nesutarimus šeimoje nulėmė netinkamas atsakovės elgesys: atsakovės priešiškumas ieškovui, trukdymas ieškovui bendrauti su vaiku. Būtina įvertinti ir tai, kad dėl santuokos nutraukimo pirmasis kreipėsi ieškovas. Šios aplinkybės teismui patvirtina, jog šalių nesutarimai prasidėjo keleri metai iki bylos užvedimo teisme, šalių konfliktines situacijas nulėmė skirtingi šalių požiūriai į santuokoje iškilusias situacijas, problemas, abi šalys neatliko tinkamų veiksmų santuokai išsaugoti, todėl teismas nustatė pakankamą pagrindą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad ieškovas yra baustas administracine tvarka dėl netinkamo elgesio šeimoje, dėl ieškovo panaudoto smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teismas turėjo pripažinti šias aplinkybes pakankamomis ieškovo kaltei patvirtinti. Su šia skundo nuostata sutikti taip pa negalima. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2013-05-29. Administracine tvarka dėl netinkamo elgesio šeimoje ieškovas baustas 2013-04-25. Akivaizdu, kad ieškovas administracine tvarka nebuvo nubaustas dėl smurto panaudojimo šeimoje. Taigi ieškovo smurtas atsakovės atžvilgiu iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo nėra įrodytas. 2014-08-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas nuteistas už 2013-06-09 panaudotą smurtą prieš atsakovę. Ši aplinkybė, patvirtina, jog ieškovas smurtą panaudojo jau iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo. Akivaizdu, kad bylos dėl santuokos nutraukimo užvedimas dar pablogino šalių santykius, smurtas buvo panaudotas konflikto su atsakove metu. Taigi civilinės bylos nagrinėjimo metu kilęs šalių santykių paaštrėjimas nepatvirtina ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, šalys tuo metu jau faktiškai nebegyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio. Taigi byloje pateikti teismų sprendimai nepatvirtina, jog santuokos nutraukimą nulėmė ieškovo netinkamas elgesys šeimoje.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad ieškovas savavališkai pardavė dalį santuokoje įgyto turto ir tai patvirtina ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgtina į tai, kad vieno sutuoktinio disponavimas bendru turtu neįrodo to sutuoktinio kaltės nutraukiant šalių santuoką. Bylos medžiaga patvirtina, kad santuokoje kilusius turtinius klausimus labiau sprendė ieškovas. Nors turtas buvo parduotas iki bylos užvedimo teisme, dėl santuokos nutraukimo pirmas kreipėsi ieškovas. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas neginčija atsakovės teisės į dalį parduoto turto, turtas parduotas šalims jau nebevedant bendro ūkio. Taigi turto pardavimas iki šalių santuokos nutraukimo neįrodo ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Atsakovė skunde patvirtino ir tai, kad ieškovas buvo atsakovei neištikimas, o teismas šios aplinkybės neįvertino. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas neištikimybės fakto LR CPK 187 str. nustatyta tvarka nepripažino. Bylos medžiaga patvirtina priešingą aplinkybę, jog ieškovas atsakovei nuolat priekaištavo dėl nepagrįsto atsakovės atsisakymo palaikyti jų tarpusavio santykius. Be to, ieškovo neištikimybės nepatvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, kuriems žinomos šalių bendro gyvenimo aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo nėra įrodyta (LR CPK 178 str.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes galima padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teisingai įvertino įrodymus dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Neįrodžius atsakovės reikalavimo dėl ieškovo kaltės nutraukiant santuoką, byloje pagrįstai atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalą atsakovei. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo patenkinti atsakovės skundą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovaujantis atsakovės skundo motyvais.

Dėl ieškovo V.G. S. apeliacinio skundo.

Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ginčo butą asmenine ieškovo nuosavybe. Su šia skundo nuostata galima sutikti. LR CK 3.89 str. 1 d. yra nustatyta, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo butas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tai yra 2001-11-21, o šalių santuoka buvo sudaryta vėliau, tai yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovo nuostatas, jog butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise ieškovas nusprendė anksčiau nei buvo sudaryta šalių santuoka. Akivaizdu, kad butas buvo įgytas panaudojant banko kreditą, tai yra dėl buto įgijimo santykiai tarp ieškovo, buto pardavėjo ir kredito įstaigos susiklostė žymiai anksčiau. Būtina įvertinti aplinkybę, jog pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas dalį buto kainos, tai yra 12 000 Lt, sumokėjo sutarties sudarymo metu ir tai buvo ieškovo asmeninės lėšos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog ji turėjo galimybių prisidėti prie buto kainos, tai yra 12 000 Lt, sumokėjimo (LR CPK 178 str.). Būtina įvertinti ir tai, kad likusi buto kainos dalis, tai yra 28 000 Lt, buvo sumokėti iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pripažįstant 28 000 Lt kredito sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, galima konstatuoti, kad iš šios sumos 14 000 Lt priskirtina ieškovui ir bendra butui įsigyti ieškovo panaudotų lėšų suma sudaro 26 000 Lt, tai yra 2/3 dalis visos buto vertės. Taigi galima sutikti su ieškovo nuostatomis, jog jis ginčo butą įsigijo prieš santuokos sudarymą, butui įgyti buvo panaudotos iš esmės tik ieškovo gautos lėšos ir teismas nepagrįstai ginčo butą pripažino šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šalims gyvenant santuokoje butas buvo remontuojamas ir tam buvo panaudotos abiejų šalių lėšos. Turto vertintojo UAB „Marleksa“ ataskaitoje yra užfiksuota, jog buto rekonstrukcija nebuvo atlikta, patalpų būklė vidutinė. Šalys bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad buto remonto darbams atlikti buvo reikalingi projektai, leidimai. Akivaizdu, kad buto plotas dėl remonto darbų atlikimo nepadidėjo. Pagal vertinimo ataskaitą bute nėra įvesta centralizuota šildymo sistema, šildymo sistemos įrenginiai – ketaus radiatoriai - nepakeisti. Taigi galima padaryti išvadą, kad šalims gyvenant santuokoje buvo atliktas einamasis buto remontas siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas. Neįrodyta aplinkybė, jog buto remontui lėšas skyrė ir atsakovės mama. Tokią išvadą galima padaryti, nes lėšos atsakovei buvo perduodamos pagal atsakovės ir jos mamos pasirašytas dovanojimo sutartis, lėšų perdavimui patvirtinti nebuvo pasinaudota banko paslaugomis, ieškovas šių sandorių bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino (LR CPK 178 str.).

Teismas įvertina ir tai, kad turto vertintojas UAB „Marleksa“ ginčo buto vertę 94 200 Lt nustatė pagal panašių butų vertę. Vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog panašių butų 1 kvadratinio metro vertė rinkoje svyruoja nuo 1 770 Lt iki 2 362 Lt (b. l. 13, t. 2). Ginčo buto kvadratinio metro kaina vertintojo ataskaitoje nustatyta 2 238 Lt. Tai reiškia, kad buto kaina nuo jo įsigijimo momento padidėjo ne dėl atliktų remonto darbų, bet dėl pokyčių butų rinkoje. Vertintojas pagrįstai atsižvelgė į ginčo individualias savybes ir buto vertę nustatė arčiau maksimalios panašių butų vertės. Taigi nors turto vertintojas ir apskaičiavo tikėtiną remonto darbų vertę, tai yra 41 200 Lt, tačiau nustatant ginčo buto rinkos vertę į faktinę ginčo buto remonto darbų kainą vertintojas pagrįstai atsižvelgė tik iš dalies. Taigi turto vertintojas pripažino, kad atliktas buto remontas iš esmės buto kainos nepakeitė ir esminės įtakos buto vertei neturi. Dėl to galima padaryti išvadą, jog ginčo butas santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas ir dėl remonto darbų atlikimo buto vertė iš esmės nepakito ir pirmosios instancijos teismas LR CK 3. 90 str. vadovavosi nepagrįstai. Ieškovas pagrįstai vadovaujasi įstatymine nuostata, jog atsakovė, nesutikdama su ieškovo nuosavybės teise į ginčo butą, turėjo teisę iki santuokos nutraukimo ginčyti buto nuosavybės teisės įregistravimą ieškovo asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.88 str. 3 d. ). Akivaizdu, kad atsakovė ieškovo asmeninės nuosavybės teisės į ginčo butą neginčijo. Įvertinęs visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir į dalintino turto balansą jis įtrauktas nepagrįstai (LR CK 3. 89 str.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog atsakovė turi teisę naudotis ginčo butu iki vaiko pilnametystės, o vaikui tęsiant mokymąsi ir iki studijų pabaigos. Taigi ieškovui neprieštaraujant nustatomas uzufruktas atsakovei bei vaikui naudotis ginčo butu (LR CK 4. 147 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 28 000 Lt kredito, panaudoto butui įsigyti, buvo grąžinta santuokos metu. Taigi šios lėšos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir 14 000 Lt šių lėšų ieškovas privalo grąžinti atsakovei (LR CK 3. 88 str. 3 p.).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas yra gyvenamojo namo priklausinys ir jis negalėjo būti priteistas atskirai nuo pagrindinio daikto - buto. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo sklypas yra šalia ieškovo įsigyto buto. Namų valdos žemės sklypo bendras plotas yra 15 arų ir jis priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Būtina įvertinti ir tai, kad šalys įsigijo nuosavybės teise tik dalį nurodyto sklypo, tai yra 2 arų dydžio žemės sklypą. Akivaizdu, kad tokio dydžio sklype net ir jį atidalijus iš bendrosios nuosavybės vertinga veikla negali būti vykdoma. Dėl to galima sutikti su ieškovo skundo nuostata, kad sklypas turi būti priteisiamas buto savininkui, sklypo atskirai nuo buto priteisti negalima ir teismas nepagrįstai šiuos turto objektus priteisė skirtingiems savininkams. Teismas tuo pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatas.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neteisėtai į dalintiną turtą įtraukė papuošalus, įrankius, nes šio turto ieškovas nepasisavino. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. LR CK 3. 119 str. nustatyta, kad teismas privalo padalinti turtą, kuris yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Taigi atsakovė privalėjo įrodyti teismui, kad šalys santuokoje įgijo turto 6 810 Lt ir šis turtas turėjo būti įtraukiamas į dalintino turto balansą. Ieškovas byloje įrodinėja tai, kad jis turto už 6 810 Lt nepaėmė ir jis liko ginčo bute. Atsakovė įrodinėja, jog tokios vertės turtą neteisėtai pasisavino ieškovas ir šis turtas turi būti ieškovui priteistas. Akivaizdu tai, kad jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nėra nustatyta turto už 6 810 Lt buvimo vieta, teismas negali patikrinti nei šio turto sudėties, nei nustatyti šio turto vertės. Taigi negalima padalinti turto, kurio požymiai, tai yra sudėtis, vertė bei buvimo vieta nėra žinomi. Neįrodžius faktinių aplinkybių dėl ginčo turto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį turtą įtraukė į dalintino turto sudėtį ir ši teismo sprendimo dalis yra keičiama atmetant priešieškinį dėl šio turto padalinimo (LR CPK 178 str.).

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neteisingai nustatė katerio vertę ir į dalintiną turtą nepagrįstai įtraukė antros priekabos vertę. Šios skundo nuostatos yra pagrįstos. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovas už 1 200 Lt pardavė katerį Amūr – V. Byloje nepateikta įrodymų, kad katerio vertė pardavimo metu buvo didesnė ir sudarė 2 500 Lt. Taigi tinkamais įrodymais nepaneigiant turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos turto kainos, teismo negali būti patvirtinama prielaidomis grindžiama didesnė turto vertė. Dėl to tikslinga katerio vertę nustatyti 1 200 Lt. Byloje taip pat pateikti duomenys apie priekabos už 1 000 Lt pardavimą. Byloje nepateikta įrodymų, išskyrus atsakovės paaiškinimus, kad šalys buvo įgijusios dar vieną priekabą. Ieškovas byloje tvirtina, jog šalys turėjo nuosavybės teise tik vieną priekabą, kurią ir pardavė už 1 000 Lt. Taigi antros priekabos realizavimas yra neįrodytas ir šis turtas šalinamas iš dalintino turto sudėties. Teismo nurodyta valties priekabos vertė nuo 2 000 Lt mažinama iki 1 000 Lt, nes nėra paneigta šios priekabos pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta šio turto vertė.

Ieškovas skunde nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti, jog dalintinų draudimo įmokų suma sudaro 10 523 Lt, bet ne 15 200 Lt. Ši skundo nuostata pagrįsta. Pagal byloje esančius duomenis sukaupta draudimo įmokų suma 2013-10-16 sudarė 11 022 Lt, todėl įmoka turi mažinama 500 Lt, tai yra draudimo įmokų suma, sumokėta jau po bylos užvedimo teisme. Galima sutikti su skundo nuostata, jog nepagrįstai draudimo įmokų suma pirmosios instancijos teismo padidinta 5 600 Lt, kurie buvo sumokėti ieškovui 2005-10-19. Akivaizdu, kad šios lėšos buvo gautos santuokos laikotarpiu ir panaudotos abiejų šalių interesais. Taigi yra pagrindas dalintiną draudimo įmokų sumą sumažinti iki 10 523 Lt.

Teismas privalėjo atsižvelgti, jog kilnojamas turtas turi būti priteistas tai šaliai, kuriai tenka butas. Su šia ieškovo nuostata apeliacinės instancijos teismas sutinka. Akivaizdu yra tai, kad pirmosios instancijos teismas didžiąją dalį kilnojamojo turto priteisė ieškovui, nors ginčo butą priteisė nuosavybės teise atsakovei. Kadangi didžioji dalis kilnojamojo turto yra ginčo bute, tikslinga kilnojamąjį turtą priteisti tai šaliai, kuriai nuosavybės teise tenka ginčo butas. Įvertinant tai, jog ginčo butas priteisiamas asmeninės nuosavybės teise ieškovui, teismo sprendime nurodyti kilnojami daiktai pagrįstai priteisti ieškovui. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog atsakovė prašė jai priteisti kilnojamus daiktus, kurie yra pritaikyti tik ginčo butui ir jų nėra galimybės atskirti. Dėl to tikslinga pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir daiktus, susijusius su butu bei priteistus atsakovei, priteisti buto savininkui, tai yra ieškovui. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad su buto savininkui turi būti priteisiama drabužių spinta, koridoriaus komplektas, virtuvės komplektas, vonios komplektas, elektrinė orkaitė „Asel“, dujinė viryklė, o atsakovei priteistina kompensacija už šį turtą. Kadangi ieškovui tenka kilnojamojo turto už 57 827 Lt vertės, atsakovei kilnojamojo turto 3 770 Lt vertės, bendrai šalių įgyto turto vertė 61 597 Lt, kiekvienai šaliai tenka po 30 799 Lt. Taigi ieškovas privalo atsakovei sumokėti 27 028 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės turto dalį (30 799 Lt – 3 770 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatuoja, kad iš esmės yra patenkintas ieškovo ieškinys ir ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (LR CPK 93 str.). Ieškovo atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme yra lygios 2 300 Lt. Įvertintina ir tai, kad atsakovė 1 210 Lt sumokėjo už turto įvertinimą, kuriuo teismas vadovavosi priimant sprendimą, 246 Lt panaudojo vykstant atlikti DNR ekspertizę. Įskaičius šias lėšas į ieškovui priteistinas išlaidas, tikslinga iš atsakovės ieškovui priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Ieškovas paduodant skundą sumokėjo 1 100 Lt žyminio mokesčio, 2 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, o 2 666 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Atsakovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei buvo atleista, todėl bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybei priteisti netikslinga. Ieškovo išlaidos apeliaciniame procese - 3 100 Lt - yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės (LR CPK 98 str.).

Įvertinus nurodytas bylos aplinkybes, teismo sprendimas keičiamas (LR CPK 326 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir ieškovui V. G. S. pripažinti nuosavybės teisę į 209/1500 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 24 244 Lt vertės, minkštą kampą 1 200 Lt vertės, televizorių „Philips“ 1 400 Lt vertės, stiklinį svetainės stalą 190 Lt vertės, sofą - lovą 650 Lt vertės, virtuvės medinį stalą 200 Lt vertės, sportinį dviratį (vyriškas) 700 Lt vertės, tarkavimo ir sulčių spaudimo kombainą 450 Lt vertės, kavos virimo aparatą „Elektrolux“ 650 Lt vertės, namų kiną „Philips“ 700 Lt vertės, muzikinį centrą „Philips“ 300 Lt vertės, duonos kepimo aparatą „Maulinx“ 300 Lt vertės, dulkių siurblį „BedRock“ 350 Lt vertės, vyrišką auksinę grandinėlę su pakabuku 3 000 Lt vertės, meškeres 4 vnt. 500 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Panasonic“ 450 Lt vertės, spausdintuvą „Samsung“ 300 Lt vertės, valties priekabą 1 000 Lt vertės, garažą - boksą Nr.104, esantį (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, automobilį „Opel Zafira D 3“ 2 000 Lt vertės, katerį 1 200 Lt vertės, investicinį draudimą 10 523 Lt vertės, drabužių spintą 2 000 Lt vertės, koridoriaus komplektą 950 Lt vertės, virtuvės komplektą 1 200 Lt vertės, vonios komplektą 800 Lt vertės, elektrinę orkaitę „Asel“ 270 Lt vertės, dujinė viryklę 300 Lt vertės, viso turto 57 827 Lt (16 747,86 Eur).

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovei A. S. pripažinti nuosavybės teisę į skalbimo mašiną „Bosch“ 1 250 Lt vertės, šaldytuvą „Liebherr“ 2 000 Lt vertės, siuvimo mašiną „Privileg“ 120 Lt vertės, dviratį (moteriškas) 400 Lt vertės, viso turto už 3 770 Lt (1 091,87 Eur) vertės.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovui V. G. S., patenkinti iš dalies atsakovės priešieškinį ir priteisti iš ieškovo V. G. S. atsakovei A. S. 27 028 Lt (7 828 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir pripažinti butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo V. G. S. nuosavybe.

Priteisti atsakovei A. S. iš ieškovo V. G. S. 14 000 Lt (4 054,68 Eur) piniginių lėšų, panaudotų butui įsigyti.

Nustatyti atsakovei A. S. ir M. S. uzufrukto teisę naudotis visu butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, o jam tęsiant studijas Klaipėdos mieste - iki studijų pabaigos.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo dalį dėl 2 329 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo V. G. S. atsakovei A. S..

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo dalį dėl 2 419 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo V. G. S. valstybei bei 22,85 Lt procesinių išlaidų priteisimo iš ieškovo V. G. S., atsakovės A. S. valstybei.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės A. S. ieškovui V. G. S. 1 000 Lt (290 Eur) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti ir 3 100 Lt (898 Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.