Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-28 · Byla Nr. PK-55-903/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
PK-55-903/2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00490-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Nukentėjusysis
S. S., R. S.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Sandra Balskuvienė
Kategorijos
  • 1.2.25.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-31-903/2013Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00490-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.4.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Daivai Putinienei, Janinai Skuodienei,gynėjai advokatei Reginai Baranauskienei,nukentėjusiesiems S. S. ir R. S. bei jų atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis, nedirbantis, nevedęs, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sugadino svetimą turtą:

jis 2012-06-23, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į R. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), įėjęs į gyvenamojo namo, priklausančio R. S., koridorių, S. S. dešinės rankos kumštyje sugniaužtu durų raktu tyčia smogė į veido sritį, dešinės rankos plaštaką bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas - kairio kelio sąnarį bei dešinę pėdą, tuo padarydamas S. S. apatinės lūpos kiauryminę muštinę žaizdą ir kraujosruvą kelio sąnario ir dešinės pėdos srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. K. išėjo iš gyvenamojo namo į kiemą, apgadino namo sieną, padarydamas 542,61 Lt turtinę žalą, sudaužė du bendros 100 Lt vertės gėlių vazonus, norėdamas patekti į gyvenamojo namo patalpas, sugadino 100 Lt vertės plastikinio lango atidarymo mechanizmą, po to, priėjęs prie kieme stovėjusio automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. S., durų raktu įskėlė priekinį stiklą, subraižė variklio dangtį, kairės pusės galinių durelių stiklą, įlenkė kairės pusės galinį sparną ir sudaužė dešinės pusės galinę lempą, tuo padarydamas 1200 Lt žalą. Tokiais veiksmais D. K. nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą ir sugadino R. S. priklausantį 1942,61 vertės turtą.

Kaltinamasis D. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną stadione sutiko draugus, su jais gėrė stiprius alkoholinius gėrimus, gerokai apsvaigo, kažkuriuo momentu suprato, kad sėdi automobilyje, po to prisimena žmones prie namo, namo vidyje, atsimena, kad kažkam, galimai ir S. S., trenkė, nes ant jo puolė. Po to prisimena, kad guli, jį spardo, paskui prisimena save su antrankiais, ligoninėje. Jis įvykio dieną prisimena su protrūkiais, tačiau yra įsitikinęs, kad jokio automobilio nebraižė, taip pat nematė, kas tai padarė.

Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną namuose šventė Jonines, jo draugų kompanija sėdėjo lauke, o brolio R. draugų kompanija sėdėjo namo viduje, Apie 23.00 val. į kiemą įėjo 4 nepažįstami vaikinai, iškart nuėjo į namo vidų. Tada jis nuėjo į namo vidų, paklausė, pas ką jie atėjo, jie pasakė, kad pas R.. Tuo metu brolis miegojo, todėl jis paprašė vaikinų išeiti, kad nekiltų jokių problemų. Tada prasidėjo konfliktas, jis pamatė, kad D. K. rankoje varto raktą nuo šarvo durų ir juo trenkė jam į veidą, jam pradėjo bėgti kraujas, atsivėrė žaizda, iškart po smūgio D. K. prišoko prie A. A. ir jam prakirto galvą. Po smūgių merginos pradėjo rėkti, visi išbėgo į lauką. Lauke D. K. pradėjo ardytis grasinti, lakstė apie automobilį, jį braižė su tuo pačiu raktu. Po to D. K. pasiėmė akmenį ir grasino jį mesti, priėjęs prie namo sienos, kulnu pradėjo ją spardyti. Kas sudaužė vazonus jis nematė. Jį išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis, ligoninėje susiuvo žaizdą. Jam liko 2-3 cm randas, plastikos chirurgas pasakė, kad rando sutvarkymas kainuos 1500 Lt, todėl tokią sumą prašo priteisti iš D. K.. Be to, dėl sužalojimų jis jautė skausmą, patyrė stresą, šoką, taip pat pažeminimą draugų akivaizdoje, prakirsta lūpa buvo ištinusi 2-3 savaites, turėjo atidėti atsiskaitymus kolegijoje, prisidarė skolų. Jis su mama kreipėsi į specialistus dėl namo sienos sutvarkymo, jie paskaičiavo ir sudarė sąmatas.

Iš 2012-07-16 nukentėjusiojo S. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir pridedamų fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), S. S. paaiškino, kad vienas iš jaunuolių namo koridoriuje raktu sužalojo jam apatinę lūpą, sudavė į dešinės rankos plaštaką, spardė kojas, po to jaunuolis atsitraukė, išbėgo į kiemą, pribėgo prie automobilio Volvo ir raktu ėmė gadinti automobilį – du kartus trenkė į priekinį stiklą, po to, braižė variklio dangtį, perbrėžė keturias dureles, koja spirdamas sudaužė galinį dešinės pusės žibintą. Vėliau apžiūrėjęs namo patalpas, aptiko sugadintą virtuvinio lango uždarymo-atidarymo mechanizmą, svetainėje sudaužytą molinę vazą, kieme sulaužytą plastikinį gėlių vazoną, apgadintą išorinę namo sieną (69-74 b.l.).

Nukentėjusioji R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu ji buvo Juodrantėje, jai paskambino kaimynė, pasakė, kad vyksta nuštynės, sūnus S. S. visas kruvinas. Ji paprašė kaimynės iškviesti policiją. Kai grįžo namo, pamatė sužalotus vaikus, sugadintą lango mechanizmą, nes nėjo uždaryti lango, sudaužytus gėlių vazonus, apdaužytą sieną, apgadintą automobilį, t.y. sudaužytą žibintą, įlenktą sparną, įbrėžtus langus, iki įvykio tokių apgadinimų nebuvo. Vazonai kainavo vienas 40 Lt, kitas 60 Lt, lango mechanizmą pakeitė meistras už 100 Lt, dėl sienos remonto pat pat pasikvietė meistrus pagal skelbimą internete, jie sudarė remonto sąmatą, vyras nuvažiavo į „Volkswagen“ centrą dėl automobilio remonto, ten taip pat sustatė darbų sąmatą.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra S. S. draugė, kartu su juo ir draugais šventė Jonines, buvo namo kieme. Pamatė pro vartus įeinančius kelis vaikinus, jie atrodė iššaukiančiai be marškinėlių, buvo agresyvūs, pagal eiseną atrodė gerokai išgėrę. Jie iškart nuėjo į namo vidų, ji paprašė S. S. nueiti pažiūrėti. Po to išgirdo triukšmą, muštynes. Ji matė kaip D. K. puolė S. S., ji į pagalbą pakvietė A. A.. Grįžusi bandė išskirti S. S. ir D. K., tada matė, kaip rankoje turėtu raktu D. K. trenkė S. S. į veidą. Tuo metu A. A. mušė kiti vaikinai. Po to, kai S. S. buvo prakirsta lūpa, muštynės tęsėsi lauke. Matė, kaip D. K. eidamas aplink automobilį, raktu jį braižė, bandė įdaužti langą, po to spardė sieną. Kai S. S. tvarkė žaizdą, matė kaip D. K. išlaužė langą, tačiau namo viduje buvusi mergina atrėmė ir uždarė langą. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, kartu su S. S. išvažiavo į ligoninę. Kai grįžo, buvo atvykę policijos pareigūnai, jie išvežė D. K..

Liudytojas A. A. (A. A.) teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra S. S. draugas, pas jį šventė Jonines, sėdėjo kieme. Po to įėjo į vidų, tuo metu, kai įėjo nepažįstami vaikinai jis buvo namo koridoriuje, pamatė, kad D. K. trenkė ranka S. S., į kokią vietą neprisimena, matė prakirstą lūpą. Jis įsikišo ir gavo smūgį į galvą metaliniu daiktu, atsisuko, pamatė pas D. K. rankoje raktą. Tada nuėjo į antrą aukštą nusivalyti ir sustabdyti kraujo tekėjimą. Kai nuleido į apačią, jį išvežė į ligoninę.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su penkiais draugais šventė Jonines, kartu šventė ir brolio kompanija. Vienas iš draugų T. norėjo dar pasikviesti draugų, bet jis užmigo ir nieko neprisimena. Kai jis prabudo, visi ant jo pradėjo pykti, ką jis čia prisikvietė. Jis nematė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos. Jam pasakojo, kad D. K. pradėjo muštis, kai jo brolis jų neįsileido. Matė apgadintą automobilį, namo sieną.

Liudytojas A.A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra D. K. draugas, įvykio dieną su kitais dviem draugais išgėrinėjo, važinėjosi automobiliu, pamatė D. K., pasikvietė į kompaniją. Kažkas paskambino T., šis pasakė, kad švenčia Jonines, leido ir jiems atvažiuoti. Atvažiavę nuėjome į namo vidų, tada priėjo S. S., pasakė jiems dingti iš čia, kilo muštynės. Viskas įvyko labai greitai, jis gavo smūgį ir atsidūrė už tvoros. Jis ir D. K. buvo gerokai išgėrę. Jis vazonų nedaužė, automobilio nebraižė, namo sienos nespardė. Kai atvyko policija, jis buvo apie 100 metrų nuo namo, nusprendė nesikišti, grįžo į Klaipėdą. D. K. liko gulėti.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra R. S. draugas, šventė namo viduje, sėdėjo prie stalo. Į namo vidų įėjo D. K. su draugais, iškart atėjo S. S., norėjo juos išprašyti lauk. Jie buvo tarpdury. Prasidėjo konfliktas tarp S. S. ir D. K., D. K. ranka trenkė S. S. į veidą, prasidėjo muštynės, iš pradžių viduje, paskui lauke. Jis į lauką nebuvo išėjęs. Kada baigėsi muštynės nematė. Kitą rytą R. S. jam parodė sugadintus daiktus – vazonus, automobilį, namo sieną.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. S. draugė, dvi kompanijos šventė Jonines. Kažkuriuo metu į namą įėjo kartu buvusio Tado draugai, tuo metu R. S. buvo užmigęs. Tada prie jų priėjo S. S., liepė jiems išeiti, prasidėjo barnis, ji buvo netoliese, kai D. K. trenkė S. S. į veidą su kažkokiu metaliniu daiktu rankoje. Po to viskas persikėlė į kiemą, ji nematė kaip buvo gadinamas automobilis. Kol dar nebuvo atvykusi policija, ji būdama kambaryje matė priėjusį D. K., kuris prašė atidaryti duris, tačiau ji nedarė.

Iš 2012-06-26 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1103/12(03) matyti, kad S. S. padaryta apatinės lūpos kairės pusės kiauryminė muštinė žaizda ir kraujosruva, paviršinė muštinė žaizda dešinės plaštakos II piršto krumplio srityje, poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario ir dešinės pėdos srityje, sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo mušimo, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (8-9 b.l.).

Iš 2012-07-02 apžiūros protokolo ir pridedamų fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėtas raktų ryšulys, apžiūros metu nustatyta, kad į raktų žiedą įsegti du raktai, vienas pilkos spalvos su danteliais stiebe, antras raktas 8 cm ilgio, galvutė juodos spalvos, stiebo gale yra danteliai (10-13 b.l.).

Iš 2012-06-23 patrulio R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, nuvykus į įvykio vietą, ten buvę liudytojai M. D., A. M., G. B. pareiškė, kad grupė jaunuolių sumušė S. S.. Apžiūrėjus plačiau įvykio vietą, buvo pastebėtas žolėse gulintis jaunuolis, pagal liudytojų paaiškinimus sumušęs S. S., t.y. D. K., kadangi jo veiksmai buvo nenuspėjami ir jis vengė sulaikymo, prieš jį panaudotos spec. priemonės antrankiai ir jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, įvykio vietoje rastas mobilaus ryšio telefonas, kepurė, raktai (16 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad D. K. 2012-06-24, 00.20 val., nustatytas 3,65 promilių girtumas (26 b.l.).

Iš 2012-07-03 automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo ir pridedamų fotolentelių matyti, kad apžiūrėjus automobilį matosi šie sugadinimai: 1) dviejose vietose įskeltas priekinis stiklas, 2) keli variklio dangčio įbrėžimai, padaryti kietu ir aštriu daiktu, 3) nuskelta dešinės pusės galinė lempa, 4) įlenktas kairės pusės galinis sparnas, 5) kairės pusės galinių durelių lango įbrėžimas, padarytas kietu ir aštriu daiktu (27-35 b.l.).

Iš 2012-07-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. S. atpažino jį sužalojusį ir automobilį subraižiusį asmenį, t.y. D. K. (66-68 b.l.).

Iš 2012-07-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. A. atpažino S. S. sužalojusį asmenį, t.y. D. K. (78-80 b.l.).

Iš 2012-07-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja G. B. atpažino S. S. sužalojusį ir automobilį subraižiusį asmenį, t.y. D. K. (84-86 b.l.).

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę dėl S. S. sužalojimo, be to, iš nukentėjusiojo ir liudytojų G. B., A. A., M. A. ir E. K. tarpusavyje sutampančių parodymų matyti, kad S. S. su rankoje laikytu metaliniu raktu trenkė būtent D. K.. Įvykio vietoje buvo rastas raktas, priklausantis D. K., kuriuo buvo sužalotas S. S., specialisto išvada visiškai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes. Taigi teismui nekyla abejonių, kad S. S. sužalojo D. K..

D. K. versiją, jog jis nesugadino R. S. priklausančio turto, vėlgi yra paneigta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog būtent D. K. apspardė sieną, sudaužė vazonus ir tuo pačiu raktu apgadino automobilį, jį apeidamas, nėra pagrindo. Jo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina tiek nustatyti automobilio sugadinimai, neabejotinai padaryti aštriu daiktu, t.y. raktu, tiek jų lokalizacija, taip pat namo sienos apgadinimai, iš kurių matosi, kad jie padaryti spardant koja. Tai, kad D. K. sugadino namo lango atidarymo mechanizmą patvirtino liudytoja G. B., o liudytoja E. K. patvirtino D. K. vaikščiojus aplink namą, norint į jį patekti. Pažymėtina ir tai, kad D. K., pasak jo paties, buvo labai girtas ir visų aplinkybių neprisimena, todėl jo išsakytas įsitikinimas, kad jis negadino svetimo turto yra niekinis. Beje, liudytojas A. G. parodė, kad jis turto neniokojo, iškart su draugais pasišalino iš įvykio vietos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad D. K. konflikto metu apgadino R. S. priklausantį turtą.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis D. K. 2012-06-23, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į R. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), įėjęs į gyvenamojo namo, priklausančio R. S., koridorių, S. S. dešinės rankos kumštyje sugniaužtu durų raktu tyčia smogė į veido sritį, dešinės rankos plaštaką bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas - kairio kelio sąnarį bei dešinę pėdą, tuo padarydamas S. S. apatinės lūpos kiauryminę muštinę žaizdą ir kraujosruvą kelio sąnario ir dešinės pėdos srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o tęsdamas nusikalstamą veiką, apgadino namo sieną, sudaužė du gėlių vazonus, sugadino plastikinio lango atidarymo mechanizmą, po to durų raktu įskėlė automobilio Volvo V70 priekinį stiklą, subraižė variklio dangtį, kairės pusės galinių durelių stiklą, įlenkė kairės pusės galinį sparną ir dešinės pusės galinę lempą, tokiais veiksmais D. K. nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą ir sugadino R. S. priklausantį 1942,61 vertės turtą. Taigi kaltinamojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir abejonių nekelia, jo veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis D. K. neturi šeimos, niekur nedirba, mokosi, padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, apsvaigęs nuo alkoholio, netrukus po šių nusikalstamų veikų padarymo padarė naują nusikaltimą, už tai nuteistas 2013-01-08 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, duomenų apie minėtu nuosprendžiu teismo skirto įpareigojimo nevykdymą byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriamos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės, jas tarpusavyje bendrinant apėmimo, o su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinant dalinio sudėjimo būdu, o galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, kadangi manytina, jog bausmės tikslai D. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir teisiamojo posėdžio jį pilnai palaikė. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje byloje patikimai nustatyta, kad dėl D. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam S. S. buvo padaryta apatinės lūpos kiauryminė žaizda ir liko randas, kuris vizualiai aiškiai matosi. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad yra jauno amžiaus, jam reikalinga rando mažinimo operacija, į bylą pateikė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo R. B. konsultaciją, kurioje nurodyta, kad rando mažinimo operacijos kaina yra 1500 Lt (57 b.l.), kuria abejoti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina visa veide esančio rando mažinimo operacijai reikalinga suma.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam S. S. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo D. K. veiksmais, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Nuteistasis D. K. nusikalto dėl menkaverčio preteksto, tyčiniais brutaliais veiksmais, panaudodamas metalinį daiktą – raktą, padarydamas sveikatos sužalojimus. Jau minėta, kad nukentėjusiajam S. S. buvo padaryta apatinės lūpos kiauryminė žaizda ir liko randas, todėl teismui nekyla abejonių, jog S. S. sumuštas savo namuose, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą ir emocinį diskomfortą, nes buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, buvo laikinai sutrikdytas jo darbingumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Tuo tarpu nuteistasis D. K. yra jauno amžiaus, darbingas, turės galimybių uždirbti lėšų žalos atlyginimui. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, t.y. jam priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 6446,20 Lt turtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio jį sumažino iki 3276,28 Lt sumos, kuri susideda iš: 1) 100 Lt dėl gėlių vazonų sudaužymo, 2) 100 Lt dėl plastikinio lango atidarymo mechanizmą sugadinimo, 3) 542,61 Lt dėl išorinės namo sienos sugadinimo, 4) 200 Lt dėl automobilio priekinio stiklo sugadinimo, 5) 2333,67 Lt dėl automobilio kėbulo remonto ir žibinto sudaužymo, ir jį pilnai palaikė. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. dalis dėl pirmų 4 pozicijų tenkintina visiškai, kadangi įrodyta į bylą pateiktais dokumentais ir paskaičiavimais bei protingomis rinkos kainomis, kuo netikėti nėra pagrindo, o dalis dėl automobilio remonto mažinama iki 1000 Lt, kadangi, teismo nuomone, atlikti netgi nukentėjusiosios sumažintus visus remonto darbus ir tokia apimtimi, kokia nurodyta pateiktoje kalkuliacijos detalizacijoje, nėra būtinybės. Taigi nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. priteistina 1942,61 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad S. S. sumokėjo atstovei advokatei 500 Lt už atstovavimą, taip pat atstovės advokatės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad S. S. sumokėjo atstovei advokatei 500 Lt už R. S. atstovavimą, todėl šios išlaidos advokato pagalbai išieškotinos iš nuteistojo D. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 9 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirta bausme bei dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. S. iš nuteistojo D. K. 1500 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. iš nuteistojo D. K. 1942,61 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nustatyti, jog turtinę žalą nuteistasis D. K. turi atlyginti per keturis mėnesius, o neturtinę žalą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš nuteistojo D. K. S. S. ir R. S. po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus