- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- eI-4503-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02552-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- E. N.
- Pareiškėjas
- Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei E. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 276 eurų skolos ir 14,90 eurų delspinigių išieškojimo iš atsakovės E. N..
Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo 453,97 kv. m gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atsakovei apskaičiuota vietinė rinkliava už šį nekilnojamojo turto objektą. 2018 m. birželio 6 d. atsakovei buvo suformuluotas ir išsiųstas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10196736 su paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-12-31. Pareiškėja, vadovaudamasi patvirtintais metiniais rinkliavos dedamųjų dydžiais bei pritaikius rinkliavos apvalinimą, už minėtą laikotarpį mokėtina rinkliavos suma – 110 Eur. Nurodo, kad remiantis Rinkliavos nuostatais, rinkliava gali būti mokama visa iš karto arba dalimis iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Rinkliavos įmokų iš atsakovės gauta nebuvo. Prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, 2019-02-08 suformuluotas ir išsiųstas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 10769246. Vadovaujantis patvirtintais metiniais rinkliavos dedamųjų dydžiais bei pritaikius rinkliavos apvalinimą, apskaičiuota rinkliavos suma už mokestinį laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 – 166 Eur. Bendra neapmokėta rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-12-31 yra 276 Eur.
Paaiškina, kad pareiškėja, vykdydama rinkliavos surinkimo pareigą ir siekdama atgauti nesumokėtos rinkliavos dalis, atsakovei išsiuntė 2 mokėjimo pranešimus Nr. 10196736 ir Nr. 10769246. Mokėjimo pranešimai atsakovei buvo nusiųsti apmokestinto nekilnojamo objekto adresu – (duomenys neskelbtini). Iki prašymo padavimo teismui dienos atsakovė nebuvo sumokėjusi vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Pažymi, kad skolininkei nesumokėjus vietinės rinkliavos laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.). Atsakovei priskaičiuota delspinigių suma yra 14,90 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į prašymą iš esmės prašo jo netenkinti arba pakeisti prašomą priteisti sumą (sumažinti skolos dydį ir / ar panaikinti delspinigius). Atsakovė teigia, kad iki teismo pranešimo apie prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo nebuvo informuota apie skolą, negavo nei vieno laiško. Atsakovė taip pat teigia, kad pareiškėjas jai iki atsiliepimo pateikimo dienos nepateikė nei atliekų konteinerio ir nei vieno karto per šį laikotarpį neišvežė jokių atliekų. Pareiškėja pažymi, kad yra nedirbanti pensininkė, gyvena viena, senatvės pensija jos vienintelis pajamų šaltinis. Atsakovė atsiliepime prašo 276 Eur rinkliavą už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-12-31 sumažinti 80 procentų iki 55,20 Eur taip pat prašo panaikinti delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.
Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).
Byloje nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Atitinkamai pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedą „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ atsakovės valdomas nekilnojamojo turto objektas priskirtinas apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.
Taigi atsakovė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.
Bylos duomenys rodo, kad už minėtą atsakovės valdomą nekilnojamojo turto objektą jai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės-gruodžio mėn. sudaro 110 Eur. Šiai sumai apmokėti 2018 m. birželio 6 d. buvo suformuluotas mokėjimo pranešimas Nr. 10196736, kuris išsiųstas atsakovės valdomo nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini). Už 2019 m. sausio-gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma sudaro 166 Eur. Minėtai sumai VASA 2019 m. vasario 8 d. buvo suformuluotas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 10769246 ir išsiųstas jau minėtu adresu. Atsakovės atsiliepime pateiktas argumentas, kad ji nebuvo informuota apie skolas nėra pagrįstas, kadangi pareiškėjas pateikė atsakovei siųstus mokėjimo pranešimus. Taip pat Rinkliavos nuostatų 27 punkte įtvirtinta, kad mokėjimo pranešimai siunčiami Rinkliavos mokėtojams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų adresus, šiuo atveju apmokestinamas atsakovės turtas yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu pareiškėjas ir siuntė mokėjimo pranešimus. Taigi byloje surinkti įrodymai (mokėjimo pranešimai, pareiškėjo pateikti paaiškinimai), patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie vietinės rinkliavos mokėjimus.
Kaip matyti, mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir jai neprivaloma mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad jos pajamos yra labai nedidelės ir yra tik iš senatvės pensijos. Vadovaujantis Nuostatų 31 punktu (redakcija iki 2020-01-01) rinkliavos lengvatos gali būti suteikiamos atitinkamu Savivaldybės tarybos sprendimu. Duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, turintį teisę išimties tvarka nustatyti asmenims lengvatą, ir šis prašymas nebūtų išspręstas, nėra. Pažymėtina, kad nuo 2020-01-01 galiojanti Nuostatų redakcija numato kitokią rinkliavos lengvatų nustatymo tvarką (72-80 p.).
Rinkliavų nuostatų 53 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Byloje įrodymų, kad atsakovė sumokėjo už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti Vietinę rinkliavą laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. VASA atsakovei paskaičiavo 14,90 Eur delspinigių.
Atsakovės atsiliepime pateikti argumentai dėl nesuteikto kaupimo konteinerio ir paslaugų yra atmestini, kadangi atsakovė apskritai nepateikė konkrečios informacijos dėl nesuteiktų paslaugų ar konteinerio, o pateikė abstrakčius teiginius.
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos patikslintas prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 276 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 14,90 Eur delspinigių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti prašymą.
Priteisti iš atsakovės E. N. pareiškėjui SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 276,00 eurus (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką ir 14,90 eurų (keturiolika eurų ir 90 euro centų) delspinigių.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.