Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-16 · Civilinė byla Nr. A2-1803-254/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-16
Bylos Nr.
A2-1803-254/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
G. S.
Suinteresuotas asmuo
G. S.
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
G. S.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1803-254/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. atstovo advokato L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties pagal pareiškėjos suinteresuoto asmens G. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-056-54/2007, išnagrinėtoje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos G. S. atstovas advokatas L. Š. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-056-54/2007, kurioje Kauno miesto apylinkės teismas visiškai patenkino ieškovo R. S. ieškinį atsakovei G. S. ir nustatė nepilnametės S. S. gyvenamąją vietą su ieškovu R. S., taip pat priteisė iš atsakovės išlaikymą dukrai po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-09-18 iki jos pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise buvo patikėtas įstatyminiam nepilnametės S. S. atstovui R. S.. Pareiškėjos atstovas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir patikslintu prašymu prašė iš dalies pakeisti 2007-01-18 sprendimą, sumažinant iš atsakovės G. S. priteisto išlaikymo S. S. dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2006-09-18 iki S. S. pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-056-54/2007. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad šioje byloje pareiškėja G. S. buvo įtraukta į bylą kaip atsakovė, jai buvo siunčiami procesiniai dokumentai ir įteikti prisilaikant CPK 123 str. 3 d. reikalavimų, t. y. buvo įteikti jos tėvui A. R.. 2007-01-18 priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, be to, nebuvo kreiptasi į teismą dėl tokio sprendimo pakeitimo. Tai patvirtina pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo ir pareiškėjos atstovas. Teismas iš liudytojo A. R. parodymų, nustatė, jog pareiškėja per savo išvykimo laikotarpį palaikė telefoninius ryšius su savo tėvu, siųsdavo siuntinius, kuriuos A. R. perduodavo pareiškėjos nepilnametei dukrai. Todėl teismas konstatavo, kad A. R. turėjo visas galimybes informuoti ją apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsižlegiant į tai, pareiškėja, turėdama prievolę materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą (CK 3.192 str.), turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, žymiai anksčiau, nei jos nurodytas laikas. Analogiškai, pareiškėja taip pat turėjo galimybę, nesutikdama su teismo sprendimu, jį skųsti apeliacine tvarka. Kadangi teismas nustatė, jog pareiškėja palaikė ryšius su savo tėvu, todėl konstatavo, jog apie teismo sprendimą turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei nurodė prašyme – 2008-12-25. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, o atnaujinti praleisto termino pareiškėja neprašė (CPK 368 str. 1 d.). Taip pat teismas nustatė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-056-54/2007 pareiškėjos prašomu pagrindu, kadangi, pareiškėja byloje buvo įtraukta atsakove, o inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama išlaikymo sumą sumažinti iki 400 Lt mokamų kasmėnesinių išmokų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, t. y. įrodymų apie turimą turtą, gaunamą darbo užmokestį ir pan.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos G. S. atstovas advokatas L. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Skunde nurodoma, kad pareiškėja 2006 m. birželio mėnesį išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją ir nuo to laiko iki 2008 m. gruodžio 25-26 d. ji nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių su nei su savo sutuoktiniu, nei su savo tėvais, tik su nepilnamete dukra. Tai patvirtina liudytojo A. R. parodymai. Suinteresuotas asmuo R. S. 2006 m. rudenį kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo į teismą. Kreipdamasis į teismą jis nežinojo atsakovės gyvenamosios vietos adreso, taip pat patvirtino, kad jos adreso nežinojo ir pareiškėjos tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad iškėlus civilinę bylą Nr. 2-056-54/2007 nebuvo žinoma vieta, kurioje pareiškėja faktiškai gyvena, taip pat į tai, kad buvo akivaizdu, jog paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja jau kuris laikas negyvena, sprendimas siųsti visus pareiškėjai adresuotus teismo procesinius dokumentus visiškai kito asmens - jos tėvo A. R., gyvenamosios vietos adresu, buvo nepagrįstas. Apelianto teigimu, teismas privalėjo vadovautis LR CPK 129 str. įtvirtinta norma. Tačiau kuratoriaus skyrimo klausimas teisme nebuvo sprendžiamas, procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl pareiškėja negalėjo įvykdyti LR CPK 142 str. numatytos pareigos bei įgyvendinti kitų LR CPK 42 str. įtvirtintų procesinių teisių. Be to, jokia teisės norma neįpareigoja procesinius dokumentus priėmusį asmenį imtis aktyvių adresato paieškos veiksmų, kad perduoti priimtus dokumentus. Todėl nagrinėjant bylą dėl atsakovei pareikštų reikalavimų buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų - teisė būti išklausytam. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia faktinių aplinkybių kvalifikacija ir nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu procesas negali būti atnaujintas, nes pareiškėja buvo formaliai įtraukta į procesą, o faktas, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie procesą, neleidžia ginti tokio asmens teisių, prilyginant jį asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą. Apelianto teigimu, teismas privalėjo ne tik patikrinti pareiškėjos pateikiamą faktinių aplinkybių kvalifikaciją, bet ir nustatyti, ar nėra kitų pagrindų procesui atnaujinti, ir tuo labiau, kai pirmosios instancijos teismas argumentuotai paneigė pareiškėjos pateiktą faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėja negali būti prilyginta asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, matė arba turėjo matyti, kad civilinę bylą nagrinėjęs teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, o sprendimui nesant peržiūrėtam apeliacine tvarka, yra pagrindas atnaujinti procesą kvalifikavus pareiškėjos nurodytas aplinkybes pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalga dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose).

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų. Apelianto teigimu, jokie byloje esantys įrodymai nepaneigia fakto, kad apie vykusį teismo procesą ir 2007 m. sausio 18 d. priimtą teismo sprendimą pareiškėja sužinojo tik 2008 m. gruodžio 25 ar 26 dieną. Pati pareiškėja šio fakto taip pat negali įrodyti kitaip, kaip tik savo tėvo A. R. parodymais. Todėl teismo padaryta išvada, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsta.

Teismo teiginys, kad pareiškėja savo prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus galėjo panaudoti skusdama 2007 m. sausio 18 d. teismo sprendimą apeliacine tvarka, taip pat yra nepagrįsti, nes CPK 307 str. 3 d. yra nustatytas šešių mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti. Todėl šiuo metu proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas apginti pažeistas pareiškėjos teises.

Dėl priimto sprendimo civilinėje byloje nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apeliantas nurodė, kad neįmanoma teisingai nustatyti ir priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo, žinant tik tėvų turtinę padėti. Kauno miesto apylinkės teismas, nustatydamas 1.000 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą nepilnametei S. S., savo sprendimą grindė vien tik suinteresuoto asmens R. S. paaiškinimais. Teismas neturėjo duomenų apie turtinę pareiškėjos G. S. padėtį, neatsižvelgė į tai, kad proceso metu ieškovo pajamos padidėjo, nenustatinėjo ir neanalizavo nepilnamečio vaiko poreikių, be to, neatsižvelgė į LR CK 3.192 str. 3 d. Net jeigu pareiškėja ir būtų pateikus duomenis apie savo turtinę padėtį, proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas negalėtų teisingai įvertinti 2007 m. sausio 18 d. teismo sprendimo ir atsakyti į klausimą, ar teisingai paskirstyta vaiko išlaikymo prievolė tarp abiejų tėvų, nes byloje nėra nustatyti ir pagrįsti nepilnamečio vaiko poreikiai. Atnaujinus procesą ir nagrinėjant bylą iš naujo neabejotinai paaiškėtų ieškovo reikalavimo nepagrįstumas. Todėl yra pagrindas teigti, kad 2007 m. sausio 18 d. priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o vienintelis būdas ištaisyti teismo klaidas, tai atnaujinti procesą byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. S. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas, nenukrypdamas nuo proceso atnaujinimo instituto tikslų, teisingai išsprendė pateiktą pareiškėjos prašymą. Kadangi proceso atnaujinimo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra įstatyme nurodytų aplinkybių buvimas ar nebuvimas, todėl teismas tik įsigilinęs ir išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių nėra, todėl procesą atnaujinti buvo atsisakyta, prašymas pagrįstai atmestas. Teismas išsamiai išanalizavo kokiu atveju gali būti atnaujinamas procesas pagal atsakovės nurodytą normą - CPK 366 str. l d. 7 p. ir nustatė, kad nėra įstatymo nustatytų sąlygų, kurioms esant tik visoms kartu, galimas proceso atnaujinimas. Teismas savo nutartyje pasisakė visais atsakovės iškeltais klausimais, išsamiai išdėstė motyvus, kuriais rėmėsi priimdamas nutartį, pateiktus įrodymus vertino, vadovaudamasis CPK 185 str. Taip pat nurodoma, kad atskirajame skunde yra dėstomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o tai prieštarauja CPK 306 str. 2d., tačiau ir šios aplinkybės yra visiškai nepagrįstos.

Suinteresuoto asmens teigimu, atsakovės veiksmai akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams ( CK 1.5 str.). Iš atskirojo skundo motyvų, prašymo motyvų darytina išvada, kad pareiškėja siekia priešingų civiliniam procesui keliamų tikslų, t.y. ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus. Siekiama ir priešingų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslų. Atsakovei nebuvo užkirstas kelias prisidėti nuo pat jos išvykimo prie savo dukros išlaikymo. Pareiškėjai tikrai buvo žinoma, kad savo nepilnametę dukrą privalo išlaikyti ir ji, t.y. vaikus privalo išlaikyti abu tėvai ( CK 3.192 str.). Pareiškėja piktavališkai nevykdė ir nevykdo savo šios pareigos. Proceso atnaujinimas, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, galimas tik kai teismo sprendimas iš tikrųjų turi įtakos neįtraukto į bylą asmens teisėms ir pareigoms, o pareiškėjos teisėms ir pareigoms įtakos neturi, nes bet kuriuo atveju ji privalo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, net nepasistengė pateikti įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo faktinis pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu.

Proceso atnaujinimo pagrindai įvardinti CPK 366 str.1d. baigtiniame sąraše, kurių bent vieno konstatavimas yra pakankama sąlyga proceso atnaujinimui. Pareiškėjos G. S. atsatovas advokatas L. Š. prašymą atnaujinti procesą byloje grindė CPK 366 str. 1d. 7 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, tai yra, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (atsakovės G. S.) teisių ir pareigų.

Byloje nustatyta, kad Kauno m. apylinkės teismas 2007 m. sausio 18d. sprendimu visiškai patenkino ieškovo R. S. ieškinį ir nustatė nepilnametės S. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat priteisė iš atsakovės G. S. dukros išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei G. S., teismui konstatavus, kad atsakovei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo žinoma.

Teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi taip pat sprendė, jog atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti prisilaikant CPK 123 str. 3d. reikalavimų, kadangi įteikti jos tėvui A. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso XI skyriaus antrojo skirsnio normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. Ieškinys atsakovei pareikštas pagal jos paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, kuri sutapo su ieškovo gyvenamąja vieta ir jam buvo žinoma, kad atsakovė šiuo adresu negyvena (CPK 30 str.). Procesiniai dokumentai atsakovei pagal jos paskutinę žinomą gyvenamąją vietą buvo neįteikti jai nei asmeniškai, nei juos priėmė kuris nors su ja gyvenęs pilnametis šeimos narys (CPK 123 str. 1, 3 d.). Bylos, kurioje siekiama atnaujinti procesą, duomenys patvirtina, kad ieškovo ir teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti jos tėvo adresu Partizanų g. 210-55, Kaune, nors ieškinyje buvo nurodyta, kad ir tėvui atsakovės adresas nežinomas. Liudytojo A. R. parodymais, suinteresuoto asmens R. S. paaiškinimais nustatyta, kad jiems buvo žinoma, jog pareiškėja 2006 m. vasarą išvyko į Škotiją ir jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Tokie duomenys apie atsakovės išvykimą į Škotiją nurodyti ir Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2006-11-22 išvadoje. Liudytojas A. R. parodė, kad buvo gavęs iš teismo keletą šaukimų, skirtų pareiškėjai, o vėliau ir teismo sprendimą, tačiau neturėdamas jokio ryšio su dukra, dokumentus grąžinęs teismui. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas turėjo vadovautis CPK 129 str. nuostatomis, nustatančiomis, kad jeigu šalies gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, pasiūlyti ieškovui pasinaudoti kuratoriaus paslaugomis, siekiant tinkamai įteikti atsakovei procesinius dokumentus, tačiau kuratoriaus skyrimo klausimas nebuvo svarstomas. CPK 129 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo, taip pat bylose susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą. Pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nesilaikė. Atsakovės paieškos procedūra nebuvo atlikta, kuratorius jai nebuvo paskirtas, o procesiniai dokumentai jos tėvui buvo siunčiami be teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – byla buvo išnagrinėta iš esmės tinkamai nepranešus atsakovei apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą (CPK 366 str. 1 d. 9 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-655/2005, procesinio sprendimo kategorijos: 105; 124.2.9).

Pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 str. 1 d. 7p. (dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų). Pirmosios instancijos teismas šią klaidą, nurodant teisinį proceso atnaujinimo pagrindą, turėjo ištaisyti ir prašymo atnaujinimo teisinį pagrindą kvalifikuoti pagal prašymo faktinį pagrindą, kuris visiškai atitiko CPK 366 str. 1 d. 9 p, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad teisinė faktinių aplinkybių kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja praleido šį įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą. Kaip jau buvo paminėta, atsakovei teismo procesiniai dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įteikti, ir apie teismo sprendimą ji sužinojusi tik 2008 m.gruodžio 25 d. ar 26 d. Šį faktą patvirtino liudytojo A. R. parodymai. Kitų įrodymų, tai paneigiančių byloje nėra, todėl laikytina, kad pareiškėja termino prašymui dėl proceso atnaujinimo nepraleido (CPK 368 str.1d.). Pareiškėjos paieška nutraukta tik 2009-03-03 (b.l. 16). Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007). Todėl skundžiamos nutarties motyvai dėl netinkaami atliekamos pareiškėjos pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ar vykdyti tėvų valdžią nesudarė pagrindo jos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Dėl tos pačios nuostatos atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą yra nepagrįsta, todėl naikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje (CPK 337 straipsnio 2 punktas; 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-56-54/2007 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai: Albinas ČeplinskasAlgimantas Kukalis