- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-10168-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02106-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad po V. L. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), J. L. faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad pareiškėjo mama J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepraleisdamas įstatymu nustatyto termino palikimui priimti kreipėsi į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo, užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo metu paaiškėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos su V. L., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), metu. J. L. tapo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kuri įgijo teisę pagal įstatymą priimti mirusio sutuoktinio V. L. turtą. Palikėjo V. L. palikimas nėra priimtas, palikimui priimti yra praleistas įstatymu nustatytas terminas. Mirus V. L. pareiškėjo mama J. L. priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Pažymėjo, kad vyrui mirus, J. L. buvo garbaus amžiaus ir turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, todėl išgyvendama netektį nesuprato, kad jos vardu registruotas nekilnojamas turtas turi būti paveldėtas pateikus pareiškimą notaro biurui. Neišmanydama teisinių paveldėjimo dalykų pareiškėja ir toliau gyveno sodo sklype, kuriame pagal 2003-07-18 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasistatę namą, bet nebaigę įregistravimo procedūras. Būdama teisėta įpėdine J. L. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Nors pareiškėjo mama būdama gyva ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, iš jos veiksmų buvo matyti, kad perimtą turtą ji valdė kaip savo, rūpinosi juo ir laikė save turto savininke.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. L. mirties palikimo perėjimą valstybei. Tik teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. K. motina J. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. L.. Iš medicininių mirties liudijimų nustatyta, kad V. L. mirė (duomenys neskelbtini), J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad santuokos metu V. L. ir J. L. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Palikėjo V. L. palikimas nėra priimtas. Pateikti duomenys, kad pareiškėjo motina J. L. mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai už sklypą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. L. po savo sutuoktinio V. L. mirties ir toliau V. L. priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, tvarkė jį, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po sutuoktinio V. L. mirties, J. L. iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis likusiu nekilnojamu turtu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad J. L. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad J. L. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), po savo sutuoktinio V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), mirties palikimą priėmė, faktiškai jį valdydama.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.