Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo D. S. santuoką – panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „S.“, atsakovui – „S.“; nepilnamečių vaikų B. S., L. S. ir L. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove) L. S.; padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir ieškovei L. S. priteisti: transporto priemonę – automobilį KIA PICANTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat 644,50 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo D. S., atsakovui D. S. priteisti: transporto priemonę – automobilį MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo D. S. nepilnamečių vaikų išlaikymą (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis – po 240,00 Eur, kas mėnesį kiekvienam vaikui; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą – po 3 600,00 Eur kiekvienam vaikui; ieškovę paskirti nepilnamečių vaikų B. S., L. S. ir L. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė nustatyti atitinkamą tėvų – L. S. ir D. S., bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. S., L. S. ir L. S. tvarką pagal kurią: tėvas D. S. bendrauja su vaikais B. S., L. S. ir L. S. kiekvieną porinę metų savaitę – pirmadienį, antradienį, šeštadienį, sekmadienį; kiekvieną neporinę metų savaitę – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį; motina L. S. bendrauja su vaikais B. S., L. S. ir L. S. kiekvieną neporinę metų savaitę – pirmadienį, antradienį, šeštadienį, sekmadienį; kiekvieną porinę metų savaitę – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį; tėvas D. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), vaikų močiutės M. B. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini), Jonines (birželio 24 d.), tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), B. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini); motina L. S. poriniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., Naujuosius metus (dvi dienas), vaikų senelio R. P. gimtadienį (duomenys neskelbtini), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), motinos gimtadienį (duomenys neskelbtini), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), B. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini), vaikų močiutės V. P. gimtadienį (duomenys neskelbtini); tėvas D. S. poriniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), vaikų močiutės M. B. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini), L. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas), L. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini); motina L. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S., vaikų senelio R. P. gimtadienį (duomenys neskelbtini), Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), L. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini), motinos gimtadienį (duomenys neskelbtini), L. S. gimtadienį (duomenys neskelbtini), vaikų močiutės V. P. gimtadienį (duomenys neskelbtini), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas); tėvas D. S. neporiniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. rudens ir pavasario atostogas; poriniais metais – žiemos atostogas; motina L. S. poriniais metais praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. rudens ir pavasario atostogas; neporiniais metais – žiemos atostogas; tėvas D. S. ir motina L. S. praleidžia su vaikais B. S., L. S. ir L. S. po pusę vaikų vasaros atostogų. Konkretus vaikų buvimo laikas pas kiekvieną iš tėvų suderinamas iš anksto, atsižvelgiant į tėvų atostogų grafiką ir galimybes. Poriniais metais pirmenybę pasirinkti atostogų laiką turi tėvas D. S., neporiniais – motina L. S.; tuo atveju, kai pagal vieną iš tvarkos punktų nustatytas tėvo ar motinos bendravimo laikas prieštarauja kitam tvarkos punktui, pirmumas nustatomas šia eilės tvarka: a) gimtadieniai, b) kitos šventės, c) atostogos, d) eilinės savaitės dienos ir savaitgaliai; visi trys vaikai turi būti paimami kartu, išskyrus atvejį, kai vaikas serga ar dėl kitų svarbių priežasčių negali vykti su kitais vaikais kartu; kai pagal nustatytą grafiką kiekvienas iš tėvų paima vaikus iš kito tėvo, vaikai paimami prieš tai einančios dienos vakare 19 val. (arba, iš anksto susitarus ir kai tai netrukdo vaiko mokymosi grafikui – pirmosios bendravimo dienos ryte 9 val.) ir perduodami kitam iš tėvų paskutinės bendravimo dienos 19 val.; jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių negali nustatytu laiku pasiimti vaikų, privalo apie tai iš anksto raštiškai (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų; praleistas bendravimo su vaikais laikas nėra kompensuojamas kitu metu; tas iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo tvarką yra vaikai, privalo pasirūpinti jų nuvežimu į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigas ir pan., organizuoti gimtadienio šventę ir kt.; vaikams esant pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų su vaikais gali bendrauti neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis; kiekvienas iš tėvų privalo raštu (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų apie išvykimą iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos su vaikais ilgesniam negu vienos dienos laikotarpiui, nurodant konkrečią išvykimo vietą; kiekvienas iš tėvų privalo raštu (įskaitant elektronines ryšio priemones) informuoti kitą iš tėvų apie vaiko traumą, ligą, kitas svarbias aplinkybes bei bendradarbiauti, sprendžiant gydymo, priežiūros ir kitus klausimus.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus – sūnų B. S., gimusį (duomenys neskelbtini), sūnų L. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuokos pradžioje šalys sutarė gerai, tačiau vėliau atsakovo charakteris, būdas pasikeitė. Išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, vaikų auklėjimą. Atsakovas nebegerbia ieškovės kaip moters, savo sutuoktinės. Su atsakovu tapo neįmanoma bendrauti. Būdavo, kad šalys nekalbėdavo mėnesiais. Atsakovas visada prie ieškovės kabinėdavosi, naudojo psichologinį smurtą, žemino jos išsilavinimą, darbą, nuomonę ir vaikų auklėjimą, įžeidinėjo ne tik ieškovę, bet ir jos tėvus, seseris. Galiausiai, 2019 m. birželio 22 d. atsakovas paliko šeimą ir apsigyveno pas savo motiną. Jau daugiau kaip metus laiko šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, jokių ryšių nepalaiko, galimybių išsaugoti santuoką nėra. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, todėl santuoka turi būti nutraukta (panaikintas įrašas dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio pagrindu, dėl atsakovo kaltės. Visi trys šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas. Vaikai prie ieškovės yra labai prisirišę, pripratę daugiausia būti su ieškove. Su atsakovu, jam apie metus laiko gyvenant atskirai, vaikai susitinka nereguliariai, atsakovas juos paima kada gali. Atsakovas nesusitvarko su trimis vaikais iš karto, todėl būna, kad paima tik kurį nors vieną vaiką. Ieškovės nuomone, atsakovas, dėl savo gebėjimų, užimtumo, charakterio ir elgesio savybių, negalėtų nuolat tinkamai rūpintis vaikais. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vaikai dar yra pakankamai jauno amžiaus, jiems reikia daugiau motinos globos (tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo, brandumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims), vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove. Santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo turto, šalys tik valdo dvi transporto priemones, kurios dalintinos pagal jų faktinį naudojimą. Ieškovė naudojasi automobiliu KIA PICANTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, – 2124,00 Eur, atsakovas – automobiliu MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 3413,00 Eur. Kadangi automobilių vertė skiriasi, ieškovei iš atsakovo priteistina 644,50 Eur kompensacija. Visi kiti daiktai tarp šalių buvo pasidalinti pradėjus gyventi atskirai, arba nedalintini, nes yra asmeninio naudojimo arba skirti nepilnamečių vaikų interesams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, jokie kiti reikalavimai dėl turto padalijimo nėra reiškiami. Ieškovė nurodė, kad atsakovas užsiima individualia veikla, yra (duomenys neskelbtini). Jo tikslios pajamos ieškovei nėra žinomos. Atsakovo pajamos banko pavedimais 2019 m. sudarė vidutiniškai apie 2 340,00 Eur/mėn. Tačiau didžiąją dalį atsakovo pajamų sudaro atsiskaitymai grynaisiais pinigais, kurių banko sąskaitoje nesimato. Sprendžiant pagal šeimos (kol šalys gyveno kartu) biudžetą, bendros atsakovo pajamos sudarė apie 3 000,00 – 4 000,00 Eur. Tuo tarpu ieškovė prieš pat karantiną neteko darbo, apie pusę metų nedirba, ieško darbo. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena jos motinai V. P. priklausančiame bute, už kurį nuomos mokesčio nemoka, tačiau dengia visas buto išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius). Abu sūnūs lanko mokyklą, dukra L. (nuo rugsėjo 1-osios) – darželį. Vaikai nuo mokslo metų pradžios taip pat pradės lankyti įvairius būrelius. Šiuo atveju šalių nepilnamečių vaikų poreikius sudaro gyvenamojo būsto ir komunalinių mokesčių dalis, maistas, apranga ir avalynė, mokyklinės prekės, vaistai, vitaminai, dienpinigiai, transporto išlaidos, ekskursijos, pramogos ir kita. Nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį yra reikalinga didesnė nei 450,00 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, ieškovė prašo nustatyti atsakovo pareigą prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo po 240,00 Eur dydžio suma kiekvieną mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas paliko šeimą nuo 2019 m. birželio mėn. ir nuo to laiko jokio išlaikymo šeimai neteikia. Taigi, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (penkiolika mėnesių) kiekvienam vaikui sudaro po 3 600,00 Eur (240,00 Eur x 15). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas taip pat yra sveikas, darbingas asmuo, todėl pagrindo jam reikalauti išlaikymo iš ieškovės taip pat nėra. Ieškovė paaiškino, kad šalys turi kreditorių – akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtas kreditas turėtų būti pripažintas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu, kadangi gautos kredito lėšos buvo skirtos atsakovo darbinei veiklai – fototechnikai įsigyti. Ieškovė jokių kitų finansinių įsipareigojimų neturi, apie atsakovo kitus finansinius įsipareigojimus jai nėra nieko žinoma. Patikslintu ieškiniu ieškovė papildomai prašo nustatyti, bendravimo su vaikais tvarką, nes su atsakovu nepavyksta susitarti dėl konkrečios, aiškios ir patogios tiek abiem tėvams, tiek vaikams bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu atsakovas pats sprendžia, kada ir kokį vaiką jam pasiimti, su juo nepavyksta susitarti dėl konkretaus vaikų pasiėmimo laiko, vietos. Atsakovas savivaliauja, laiku neparveža vaikų į namus. Atsakovas specialiai neatiduoda kurio nors iš pasiimtų vaikų sutartu metu, nepraneša, kur ir su kuo vaikai yra, verčia ieškovę jaudintis, skambinėti, ieškoti vaikų. Atvykus ieškovei prie atsakovo namų pasiimti vaikų, atsakovas pradeda garsiai ją įžeidinėti, stumdytis, prie to prisideda ir atsakovo motina. Tokiomis sąlygomis nebūna jokios galimybės, netraumuojant vaikų, jų pasiimti. Atsakovas, atvykęs pas ieškovę su vaikais, ar jų pasiimti, laisvai vaikšto po ieškovės namus, filmuoja, daro garso įrašus, tokiu būdu ją kontroliuoja, baugina. Atsakovas selektyviai ir nevienodai bendrauja su vaikais – pasiima tai vieną, tai kitą vaiką, praleidžia su jais skirtingą laikotarpį, atskiria juos vieną nuo kito, neigiamai kalba apie jų mamą, papirkinėja dovanomis ir t. t. Atsakovas taip pat nuteikinėja vaikus vieną prieš kitą, sprendžia, kuris iš jų „geresnis“ ir nusipelnė buvimo pas jį, ar pas mamą. Vaikai pasidarė neramūs, įsitempę, bijo tėvo, kad jis juos pasiims ir negrąžins mamai. Vaikai pradėjo prasčiau miegoti, mokytis, jaučiamas akivaizdus jų psichologinės būklės pablogėjimas, jie jaučiasi emociškai sutrikę. Tą pastebi ir jų mokytoja. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės manymu, būtina nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek nuolat. Ieškovė nesiekia apriboti tėvo bendravimo su nepilnamečiais galimybių, tačiau nori užtikrinti, kad atitinkamas bendravimas nepakenks vaikų psichinei ir emocinei būklei, sveikatai, mokymuisi. Ieškovės manymu, vaikai bus ramesni, kai žinos tikslų jų buvimo konkrečioje gyvenamojoje vietoje laiką, bus sumažinta konfliktų tarp šalių tikimybė. Nustatant bendravimo su vaikais tvarką yra svarbu, kad vaikai būtų paimami kartu – juos paimant po vieną, jie beveik nebemato vienas kito, atitolsta emociškai, dingsta jų broliškas/seseriškas ryšys. Be to, tokiu būdu paimant vaikus, daug dažniau tenka kaitalioti jų gyvenamąją vietą, sunkiau spręsti visus su vaiko perdavimu susijusius klausimus, derinti laikus ir t. t.