- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1247-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00519-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- M. M., T. Ž.
- Ieškovas
- G. B., J. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės M. M. prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2262-618/2019 pagal ieškovių G. B. ir J. D. ieškinį atsakovėms T. Ž. ir M. M. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti, kad 2018 m. vasario 5 d. interneto portale www.youtube.com paskelbti vaizdo įrašai „B. neteisėtai okupavo mano butą“ ir „Vyras šeimos turtą atiduoda narkoprekeiviams“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovių garbę ir orumą, priteisti ieškovei G. B. solidariai iš atsakovių T. Ž. ir M. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei J. D. solidariai iš atsakovių T. Ž. ir M. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei G. B. iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. gegužės 3 d. gautas ieškovių prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo, juo jos atsisako ieškinio reikalavimų atsakovei T. Ž..
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. gegužės 6 d. gautas atsakovės M. M. prašymas palikti ieškinį dėl jos nenagrinėtą, nes jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), dėl to ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi priėmė ieškovių atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl reikalavimų atsakovei T. Ž. ir šią bylos dalį nutraukė; teismas atmetė atsakovės M. M. prašymą dėl ieškinio jai palikimo nenagrinėto.
5. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės M. M. prašymo palikti ieškinį dėl jos nenagrinėtą, nurodė, kad ginčo šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau atsakovė M. M. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Kadangi viena iš atsakovių yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę, būtina nustatyti ieškinio teismingumo klausimą. Teismo jurisdikcija nagrinėti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo nustatoma pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Tarybos Reglamentą Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
6. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareiškiamas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto ar kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Kadangi ieškovės reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos Klaipėdoje, šis ieškinys yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė M. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria jos prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą atmestas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas neteisingai nurodo, kad teisės pažeidimas, dėl kurio ieškovės kreipėsi į teismą, įvyko Klaipėdoje, nes teisės pažeidimas įvyko ne Klaipėdoje.
7.2. Vaizdo įrašas, dėl kurio, ieškovių teigimu, joms buvo padaryta žala, buvo įdėtas į interneto svetainę youtube.com, kurios administracija yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvoje, dėl to ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Atsiliepimas
8. Ieškovė G. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovė M. M. neįrodė, kad iš teisų gyvena ne Lietuvoje, o jos deklaravimas apie išvykimą į užsienio valstybę galioja tik 6 mėnesius.
8.2 Atsakovė, teikdama dokumentus teismui, nurodė gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, be to, Lietuvoje ji turi nekilojamojo turto. Atsakovui, kuris Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
8.3. Pagal nacionalinio teismingumo prioriteto taisyklę, jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Ieškinys priimtas 2019 m. sausio 24 d. teismo nutartimi, taigi ieškinio pareiškimo metu byla buvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl bylos teismingumo, kai atsisakoma ieškinio reikalavimų dėl vieno atsakovo o kitas atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę. Atsakovė M. M. teigia, kad ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, nes ji negyvena Lietuvos Respublikoje, o teisės pažeidimas padarytas ne Klaipėdoje, dėl to ieškovės su reikalavimais atsakovei M. M. turi kreiptis į valstybės, į kurią ji deklaravo išvykimą, teismą.
12. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva, be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – tiesiogiai iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga.
13. Tarptautinės jurisdikcijos taisyklės yra išdėstytos keliose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ir CPK VII dalyje („Tarptautinis civilinis procesas“). Pažymėtina, kad nacionalinio proceso įstatyme įtvirtintų tarptautinės jurisdikcijos taisyklių taikymas yra subsidiarus, t. y. šios taisyklės taikomos tik tada, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė M. M. yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos, jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nustatydamas teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį, pagrįstai vadovavosi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatomis (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) ir, remiantis jomis, pagrįstai atmetė atsakovės M. M. prašymą ieškinį dėl jos palikti nenagrinėtą. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose nustatyta, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl civilinės teisės pažeidimo, delikto, kvazidelikto, jis gali būti pareikštas valstybės, kurioje padarytas pažeidimas teismuose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kad civilinės teisės pažeidimas įvyko Klaipėdoje, įvertino ieškinio turinį. Ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą ieškovės patyrė, kai atsakovės interneto svetainėje įdėjo vaizdo įrašą apie tai, kad ieškovės, atsakovių teigimu, neteisėtai užėmė atsakovės M. M. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas, dėl kurių ieškovės teigia patyrusios žalą, buvo padarytas Klaipėdoje, jame pateikiama informacija apie tai, kad ieškovės neteisėtai užėmė atsakovės M. M. butą Klaipėdoje. Taigi visa ieškiniu prašoma padaryti žala buvo padaryta būtent Klaipėdoje, dėl to ieškovės turėjo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus.
15. Apeliantė teigia, kad vaizdo įrašas, kuriuo ieškovėms galbūt buvo padaryta žala, buvo įdėtas į svetainę, kurios administracijos buveinė yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvoje, todėl byla ir dėl to yra teisminga ne Lietuvos Respublikos teismams. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinys yra pareikštas ne dėl vaizdo įrašo įkėlimo į interneto svetainę youtube.com fakto, o dėl vaizdo įraše paskleistos informacijos. Be to, atsakovėmis byloje buvo T. Ž. ir M. M., o ne interneto svetainė youtube.com. Šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas vadovaujantis CPK 29 straipsnio (pagal atsakovo gyvenamąją vietą) ir 30 straipsnio 1 dalies (pagal atsakovo turto arba paskutinę žinomą gyvenamąją vietą) nuostatomis. Atsakovės M. M. nekilnojamasis turtas yra Klaipėdoje, nes čia jai priklauso ½ buto, taigi remiantis ne tik tarptautinėmis, bet ir nacionalinės teisės nuostatomis, ieškovės turėjo teisę teikti ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui.
16. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Reglamento nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio neturtinės žalos teismingumo klausimą, padarė teisingą išvadą, kad žala buvo padaryta Klaipėdoje, dėl to byla dėl ieškovių reikalavimų gali būti nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės M. M. prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, palikti nepakeistą.