Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3491-1033/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-28
Bylos Nr.
1-3491-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28093-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
F. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3491-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28093-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam A. R.,nukentėjusiajam F. M.,vertėjoms Katerinai Chvatovai, Rūtai Strolytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2018 m. birželio 13 d. apie 19.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 4 namu, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai iš chuliganiškų paskatų, iš kuprinės ištraukęs metalinį strypą, šaukdamas pribėgo prie F. M. ir sudavė jam šiuo strypu vieną kartą į kairę koją, sukeldamas nukentėjusiajam F. M. fizinį skausmą bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. R. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sutinka, jog viešoji tvarka buvo pažeista, tačiau nepripažįsta, kad tik jis pažeidė viešąją tvarką. Mano, kad jie abu pažeidė tvarką. Nemato tikslo duoti parodymus, nes niekas nenori išgirsti nuo ko viskas prasidėjo. Vaizdo įrašą matė, peržiūrėti nereikia. Jis sudavė su lazda vieną smūgį nukentėjusiajam į koją. Iš kur gavo lazdą nesakys. Niekada nesinešioja metalinių lazdų. Buvo išgėręs du bokalus, bet tai buvo daugiau, kaip prieš dvi valandas iki įvykio. Byloje nurodyta, kiek promilių įpūtė. Prašo nepripažinti sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nes nustatytas tik 0,22 promilių neblaivumas, kas sudaro pusę vairavimo normos. Nukentėjusiojo nebandė atsiprašyti, nes pamatė, kas tai per žmogus, susidarė apie jį savo nuomonę, todėl veidmainiauti sau pačiam nesinori. Jo manymu, nukentėjusysis yra moraliai puolęs, moteris vadina negražiais žodžiais, dėl to ir buvo kilęs pirmasis konfliktas. Pripažįsta, kad sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam į veidą ir vieną smūgį į koją. Viešoji tvarka buvo pažeista, tačiau ne be priežasties. Priežastis buvo, tik niekas nenorėjo išklausyti nuo ko viskas prasidėjo. Smūgiai buvo suduoti tiek iš jo pusės, tiek ir iš nukentėjusiojo, todėl viešąją tvarką pažeidė abu.

Nukentėjusyis F. M. teismo posėdyje parodė, kad su drauge V. J. jis ėjo iš kavinės ir kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje pamatė A., kuris bėgo per šviesoforą link jo. A. išsitraukė iš kuprinės metalinę lazdą ir priėjęs pradėjo jį stumti, paskui trenkė į kairę koją su lazda aukščiau kelio. Nuo smūgio jam labai skaudėjo. Jis (nukentėjusysis) apsikabino A. už galvos, atėmė iš jo lazdą ir tuomet pajuto smūgį į burną su ranka. Tada jis pats kelis kartus trenkė A. su lazda ir jį atitraukė. Į kurią vietą A. trenkė, neatsimena. Kai A. vėl ėjo prie jo, jis liepė pasitraukti, nes nenorėjo muštis. Jo draugė V. pradėjo skambinti į policiją. A. išgirdęs, kad kviečiama policija, pabėgo. Atvykusi policija A. pagavo, o jis (nukentėjusysis) parodė policininkams, kur yra metalinė lazda. Prieš A. užpuolant su lazda, jis sakė A., kad muštis nereikia, jie buvo gatvėje, buvo dienos metas, vaikščiojo žmonės. Atėmęs iš A. lazdą, padėjo ją į šiukšlių dėžę. Neatsimena ar ką sakė A. prieš suduodamas jam smūgius, nežino, kodėl jis taip elgiasi. Jie nėra draugai, pažįsta A. apie tris mėnesius, kaip kavinės, kurioje dirba, klientą. Toks įvykis su A. jau antras. Pirmą kartą A. prašė jo muštis, kai buvo pas bendradarbį svečiuose. Kiekvieną kartą, kai jį pamato, A. nori muštis. Kodėl taip daro, jam nepaaiškina, tik per akistatą sakė, kad „jis atrodo, kaip turistas“. Prieš tai gaudavo grasinimų, A. rašinėjo jo draugei žinutes, grasino, kad jį sumuš. Dėl sumušimų į gydymo įstaigas nesikreipė, nes skubėjo į darbą, neturėjo laiko. Kai jį užpuolė, A. buvo agresyvus, tačiau ar buvo neblaivus, nepastebėjo. Barmenas iš kavinės sakė, kad A. buvo kavinėje išgėręs. Jis su A. nenorėjo muštis, tik gynėsi, turi tokią teisę. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. J. teismo posėdyje parodė, kad A. susirašinėjo per jos telefoną su F. M. ir grasino jam žodžiais, kad sutikęs sumuš. Kitą dieną ji su F. M. buvo bare (duomenys neskelbtini). Ten barmenė pasakė, kad A. jų ieško. Paskui jie išėjo iš kavinės ir pamatė, kaip iš kitos gatvės pusės per perėją ėjo A. ir greitu žingsniu priėjo prie jų, išsitraukė iš kuprinės metalinę lazdą, pribėgo prie F. ir trenkė su lazda jam į koją. Paskui F. atėmė lazdą, bandė gintis, liepė A. atsitraukti, apsiraminti ir panašiai. Ji buvo išsigandusi, todėl iškvietė policiją. Kai paskambino į policiją, A. išėjo ar pabėgo, o jie toliau buvo prie įvykio vietos. Policija atvyko per 5-10 minučių. Metalinė lazda buvo toje pačioje vietoje, bet kur buvo padėta, neprisimena. A. grasino ne jai, o F.. Kodėl grasino, nežino. Iki įvykio ji pažinojo A. R., nes kai dirbo picerijoje (duomenys neskelbtini), jis ateidavo ten pavalgyti. Ateidavo kaip klientas, kitų santykių nebuvo. Kai buvo jos gimtadienis, A. norėjo pakviesti ją pavakarieniauti, o ji buvo su F., ir tada viskas prasidėjo. Nežino, kodėl A. norėjo ją pakviesti vakarienės. Savo telefono numerį buvo davusi A., kai dirbo picerijoje. Nežino ar A. žinojo, kad F. skaito jo žinutes, bet turėjo suprasti iš rašymo. Atsakymus į žinutes rašydavo F..

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2018-06-13 19.48 val. pranešta, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos draugą užpuolė asmuo su metaline lazda ir trenkė. GMP nereikia, asmuo pasišalina (b. l. 5).

Šalies argumentai

Protokole – pareiškime F. M. nurodė, kad 2018-06-13 apie 19.40 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 4, A. R., matant kitiems, ištraukė iš kuprinės metalinį strypą ir užpuolė, trenkė jam į kairę koją, taip pat grasino, kad sumuš. Įvykį matė šalia buvusi draugė V. J., kuri išsigando ir šaukėsi pagalbos. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, taip pat apsaugoti jį nuo A. R., nes gali sumušti (b. l. 7).

Vietovės apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-06-13 buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli pastato, pažymėto numeriu 4. Įvykio vieta nufotografuota, nuotraukos pateiktos fotolentelėje (b.l. 9-13).

Iš 2018-06-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas metalinis strypas, kuris po apžiūros perduotas saugojimui į Vilniaus VPK daiktinių įrodymų saugyklą (b.l. 28-29, 30-31).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-06-25 buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas 4 sekundžių trukmės ir fotonuotrauka, kuriuos pateikė nukentėjusysis F. M.. Vaizdo įraše užfiksuota, kad A. R. eina link nukentėjusiojo, o nukentėjusysis F. M. rankose laiko metalinį strypą ir atsitraukia. Fotonuotraukoje matyti, kad A. R. laiko dešinėje rankoje metalinį strypą (b. l. 33-34).

2018-10-03 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtos nukentėjusiojo F. M. pateiktos susirašinėjimo su A. R. SMS žinutės, iš kurių matyti, jog A. R. grasino F. M. sumušti, kvietė muštis (b. l. 36-49, 50).

Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų V. S. ir E. K. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2018-06-13 po gauto pranešimo, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pilietis užpuolė pranešėją su metaliniu strypu ir pasišalino link (duomenys neskelbtini), pareigūnai sulaikė A. R., kurį atpažino nukentėjusysis F. M. (b. l. 51, 52).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu prieštaravimų tarp nukentėjusiojo F. M. ir įtariamojo A. R. parodymų pašalinti nepavyko. Įtariamasis A. R. nurodė, kad metalinė lazda buvo ne jo, o nukentėjusiojo. Nukentėjusysis iš kažkur ištraukė lazdą ir pirmas trenkė jam į šoną, o jis nukentėjusiajam įspyrė į koją ir sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veidą, burnos sritį. Su lazda nukentėjusiojo nemušė. Kai F. iškrito lazda, jis pakėlė lazdą. Nukentėjusysis F. M. įvykio aplinkybes paaiškino, kad jį einantį su mergina iš restorano pamatė A. R. ir užpuolė, trenkdamas jam į koją su atsinešta metaline lazda. Jis gindamasis atėmė iš A. R. lazdą ir sudavė A. R. du smūgius į koją, viršutinę dalį (b. l. 80-81).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2018-06-13 20.29 val. A. R. nustatytas 0,22 promilių neblaivumas (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pažymėta, kad viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai ir tikslai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-404/2014, 2K-164-976/2015).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. 2018-06-13 apie 19.40 val. viešoje vietoje - prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai iš chuliganiškų paskatų, iš kuprinės ištraukęs metalinį strypą, pribėgo prie F. M. ir sudavė pastarajam metaliniu strypu vieną kartą į koją, sukeldamas nukentėjusiajam F. M. fizinį skausmą bei tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo F. M. parodymai ir protokolas-pareiškimas policijai apie padarytą nusikalstamą veiką, liudytojos V. J. parodymai, įvykio registracijos kortelė, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas ir fotonuotrauka, įvykio vietos, metalinio strypo, vaizdo įrašo apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties kaltinamojo A. R. teisme duoti parodymai.

Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko, kad jis sudavė metaline lazda vieną smūgį nukentėjusiajam į koją ir vieną smūgį su ranka į veidą, tačiau mano, kad ir nukentėjusys pažeidė viešąją tvarką, nes smūgiai buvo suduoti ir iš nukentėjusiojo pusės. Be to mano, jog viešoji tvarka buvo pažeista ne be priežasties, tik niekas nenorėjo į tai gilintis. A. R. neneigia, kad jis atsinešė metalinę lazdą ir sudavė smūgį į koją nukentėjusiajam. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl buvusio įvykio iš esmės sutampa su nukentėjusiojo F. M. ir liudytojos V. J. nurodytomis aplinkybėmis, t. y., kad A. R. pirmas pradėjo konfliktą, nes perėjęs gatvę priėjo prie F. M. ir V. J. ir, išsitraukęs iš kuprinės metalinę lazdą, sudavė ja F. M. į koją, o nukentėjusysis F. M., gindamasis nuo užpuolimo, atėmė iš A. R. lazdą ir trenkė jam į viršutinę kojos dalį arčiau dubens. Susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad iki užpuolimo, A. R. įžeidinėjo nukentėjusįjį F. M., grasino, kvietė muštis. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad A. R. provokavo ir inicijavo konfliktą, ieškojo F. M. ir siūlė muštis, atsinešė su savimi metalinę lazdą, kurią panaudojo prieš F. M., tokiu būdu viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, bandė aiškintis santykius. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veikos padarymo motyvai ir tikslai neturi reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nėra svarbu dėl kokių priežasčių kaltinamasis A. R. savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Kaltinamojo teiginius, kad ne tik jis, bet ir nukentėjusysis pažeidė viešąją tvarką, teismas vertina kritiškai ir laiko daugiau siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ar savo atsakomybę švelninti. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent kaltinamasis pradėjo konfliktą, pirmas ėmėsi smurtinių veiksmų prieš F. M., o nukentėjusysis buvo įtrauktas į šį konfliktą, kai buvo užpultas gatvėje ir neturėjo kitos išeities, kaip tik gintis nuo agresyvių A. R. veiksmų, nes į prašymus nusiraminti, nesiartinti ir nesimušti A. R. nereagavo. Iš įvykio vietos A. R. pasišalino tik išgirdęs, kaip liudytoja V. J. iškvietė policiją. Teismui nėra pagrindo abejoti nuosekliais (nebūtinai identiškais) nukentėjusiojo F. M. ir liudytojos V. J. parodymais, kad A. R. užpuolė F. M. su metaline lazda viešoje vietoje ir sudavė nukentėjusiajam smūgius. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia ginti savo sveikatą, gyvybę ar turtą, kai gresia realus ir akivaizdus pavojus šioms vertybėms, ką nukentėjusysis darė savigynai panaudodamas iš kaltinamojo atimtą metalinę lazdą, nes agresyvūs ir neprognozuojami kaltinamojo veiksmai galėjo sukelti žymius sveikatos sužalojimus. A. R. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo atskomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimo padarymo jis buvo neblaivus (nustatytas 0,22 promil. girtumas), tačiau teismas nepripažįsta šios aplinkybės sunkinančia, kadangi A. R. nebuvo tokio girtumo laipsnio, kuris galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, pagal baudžiamojo įstatymo reglamentavimą, asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 str. 9 d.), o nagrinėjamu atveju A. R. nustatytas neblaivumas buvo beveik dvigubai mažesnis nei įstatymo nustatytas minimalus.

Skiriant bausmę A. R. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumą didino tai, kad prieš žmogų buvo panaudotas metalinis strypas), padarymo aplinkybes ir pasekmes (nukentėjusiajam F. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka), į tai kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. R. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis nei tokios bausmės vidurkis.

A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-06-13 20.09 val. iki 208-06-15 11.18 val. (dvi dienas) (b. l. 58-59), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai - CD laikmena su vaizdo įrašu, supakuota į voką ir prisegta prie bylos viršelio, paliktina saugoti šioje byloje. Metalinis strypas, supakuotas į voką ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 30, 31), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Kaltinamasis A. R. pateikė prašymą atlyginti jam 2018-11-27 kelionės į teismo posėdį taksi automobiliu išlaidas (14 Eur), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad kaltinamajam būtų atlyginamos kelionės išlaidos (BPK 103 str.), todėl šis kaltinamojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (užimtumo tarnyboje), nesiartinti prie F. M. ir su juo nebendrauti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-13 20.09 val. iki 208-06-15 11.18 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje. Metalinį strypą, supakuotą į voką ir perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamojo A. R. prašymą dėl 14 Eur kelionės išlaidų jam priteisimo atmesti.

Išaiškinti A. R., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas