- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-510-487/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Romas Jonuška
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. J. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 59-92,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatyta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams bausmė.
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei 25 MGL dydžio bauda.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, skirtomis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, bei bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d., Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžius.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo 3 metams bausme; vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams; į bausmės laiką įskaitytas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį bausmės laikas bei laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, V. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. spalio 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. balandžio 1 d. (įskaitytos 9 dienos). 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2015 m. liepos 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. balandžio 7 d. – 1 metai 11 mėnesiai 24 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 59-92 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J.. Komisija nutarime nurodė, jog, atlikus nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 51 balai, o, įvertinusi jo kriminogeninę padėtį, ankstyvą amžių pirmo nusikaltimo padarymo metu, būdingą nusikaltimams modelį, elgesį bausmės atlikimo metu – šiuo metu turi 14 galiojančių nuobaudų, motyvacijos keistis stoką, padarė išvadą, kad nuteistasis V. J. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino nuteistojo V. J. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 59-92, nutartį motyvuodamas tuo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis V. J. 18 kartų pažeidė režimo reikalavimus, 16 kartų buvo baustas, šiuo metu galioja 14 nuobaudų, niekuomet (per 3,5 metų) nebuvo skatintas. V. J. nuo 2005 metų iš viso yra teistas 15 kartų, jo amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų, o tai leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo itin jauname amžiuje. Apylinkės teismo nuomone, V. J. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės jo elgesiui neturėjo teigiamos įtakos, juolab, kad nuteistajam jau buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, ir lygtinis paleidimas iš paleidimas iš pataisos namų. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog, išėjęs į laisvę, V. J. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog V. J. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl nusprendė, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 59-92, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo dėl skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas R.Jonuška skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti nuteistojo V. J. gynėjo skundą ir taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant probacijos sąlygas.
Skunde nurodė, kad 2016-04-12 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarime patvirtino faktą, jog nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Komisija nustatė, kad V. J. suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, nedirba Vilniaus pataisos namuose tik dėl to, kad šioje laisvės atėmimo įstaigoje darbo nėra. Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis V. J. pataisos namuose mokosi vidurinėje mokykloje, perėjo iš 11 klasės į 12, jog jis turi staliaus – staklininko, betonuotojo specialybes, šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje avalynės gamintojo specialybės, išėję į laisvę, planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje yra minėtos bendrovės raštas, kad ji galės įdarbinti V. J.. Komisijos nutarime nurodyta, kad V. J. palaiko socialinius ryšius su tėvais, žmona ir sūnumi, artimai bendrauja ir turi palaikymą iš artimiausių šeimos narių, bendrauja telefonu bei lankomas pasimatymų metu. Padaryta išvada, kad V. J. saistomas tvirtų socialinių ryšių. Komisija taip pat patvirtino faktus, kad nuteistasis turės kur gyventi – su tėvais, jog nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kad nuteistasis pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad nuteistasis V. J. turi ir tėvo pareigas, todėl jo sūnaus M. J. 2015-11-17 charakteristikoje nurodytoms nepilnamečio sūnaus problemoms spręsti būtinas tėvo dalyvavimas. Pažymėjo, kad, nebūdamas laisvėje, V. J. negali dirbti ir padengti savo kreditorinių įsipareigojimų 4488 Eur sumai.
Nuteistojo gynėjas pažymėjo, kad nuteistasis V. J. didžiąją bausmės dalį jau atliko, jos pabaiga – 2018 m. balandžio 1 d., nors ir turi nuobaudų, jos skirtos už smulkius buitinius pažeidimus, paleistas lygtinai į laisvę turi kur gyventi ir dirbti, nepilnamečio sūnaus interesais jam būtina su juo nuolat bendrauti bei dalyvauti sūnaus auklėjime, dengti kreditorinius įsiskolinimus, jis pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, todėl darytina išvada, kad nuteistasis V. J. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bausmės tikslai bus pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. J. gynėjo advokato R.Jonuškos skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys bausmės atlikimo metu, bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Išnagrinėjus nuteistojo V. J. gynėjo skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi pagrįstai netenkino nuteistojo V. J. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 59-92, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – 2015-07-01 atliko 1/2 bausmės dalį, bausmės atlikimo metu tinkamai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: geranoriškai atliko gerbūvio darbus, nuo 2016 m. sausio 6 d. dalyvauja Priklausomybių reabilitacijos grupėje, tęsia mokslą vidurinėje mokykloje ir Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo ankstesnio jo vertinimo 2015-10-19 sumažėjo 8 balais (nuo 59 iki 51 balo). Tačiau šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. yra teistas 15 kartų, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, priimta po kelis apkaltinamuosius nuosprendžius per metus, V. J. buvo teisiamas už vis sunkesnes nusikalstamas veikas, vienas iš nusikaltimų, už kuriuos V. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę, numatytas BK 260 str. 1 d., buvo įvykdytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir vietoje, šis nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių sunkių nusikaltimų, jis buvo padarytas bendrininkų grupėje, susijęs su psichotropinių ir (ar) narkotinių medžiagų platinimu, dėl ko buvo sukeltas didelis pavojus žmonių sveikatai. Nuteistajam jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bausmės atlikimo metu jis net 18 kartų pažeidė režimo reikalavimus, 16 kartų buvo baustas, šiuo metu galioja 14 nuobaudų, niekuomet per 3,5 metų laikotarpį nebuvo skatintas, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, vertintina ir tai, kad V. J. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra vidutinė (51 balas), nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo tik 8 balais.
Iš byloje esančios 2016-04-04 Nr. 59-69 Socialinio tyrimo išvados matyti, kad, atsižvelgiant į vidutinį nusikalstamos veikos rizikos laipsnį (51 balas) bei galiojančių nuobaudų kiekį (14 nuobaudų galioja), būrio viršininkas ir psichologė padarė išvadą, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 157 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų.
Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika mažėja, jis pataisos namuose mokosi vidurinėje mokykloje, taip pat mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje avalynės gamintojo specialybės, išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko socialinius ryšius su tėvais, žmona ir sūnumi, išėjęs iš pataisos įstaigos turės kur gyventi – su tėvais, sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, be to, būtinas jo dalyvavimas nepilnamečio sūnaus auklėjime, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad, į jas atsižvelgus, būtų pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad visos šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad, nepaisant visų šių aplinkybių, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog išėjęs į laisvę, V. J. pasirinks teigiamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo V. J. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Taigi, nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad V. J. dalyvavimas, auklėjant nepilnametį vaiką, yra būtinas, nes vaikas turi psichologinių problemų – jam pasireiškia pykčio protrūkiai ir netinkamas elgesys, nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytos, jau gimus vaikui, ir tai V. J. nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Vien ši aplinkybė, kad vaiko auklėjime yra būtinas V. J. dalyvavimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis nebenusikals ir bus pavyzdingu tėvu.
Kaip jau minėta, nuteistojo V. J. dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, siekį įgyti išsilavinimą ir profesiją, dirbti, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą, palaikomus ryšius su artimaisiais aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, BVK 157 str. 1 d. pagrindu sprendžiant kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo nepriekaištingas (jis net 16 kartų buvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus), bet ir padarytų nusikaltimų kiekis, jų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai. Nesutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad užfiksuotų nuteistojo pažeidimų skaičius neturi žymiai bloginti nuteistojo padėties, nes daugelis pažeidimų yra smulkūs buitiniai pažeidimai. Nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas sudaro atitinkamų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymasis, todėl kiekvienas minėtų reikalavimų pažeidimas, o nagrinėjamu atveju - jų visuma liudija apie nuteistojo abejingumą jam nustatytiems elgesio reikalavimams ir nenorą keisti elgesio modelį, o taip pat įgalina kelti prielaidas apie jo pasirenkamą elgesio modelį ateityje.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, jau šiuo metu paleidus nuteistąjį V. J. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju negalima remtis tik nuteistojo gynėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai ir sąlygos, į skunde nurodytus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ir visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali V. J. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų vėl nusikalsti ateityje. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją dėl teismo malonės per anksti į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs ir nepasitaisęs asmuo.
Ši bei aukščiau nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios, darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint. Nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį V. J. lygtinai iš pataisos įstaigos, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis V. J. dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip tikrai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, kuomet jis nė karto nebuvo skatintas, o tik daug kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, išlieka pavojus, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei pavojingą elgesį.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta šiuo metu nuteistąjį V. J. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo V. J. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.