- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- I-3941-168/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Transverslas“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant atsakovo atstovei Linai Markevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Transverslas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Transverslas“ pateikė skundą (b. l. 16-18) teismui, prašydama panaikinti:
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM) 2012-03-01 sprendimą Nr. 18KP-22-136, kuriuo procedūros vykdytojai UAB „Transverslas“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-06-08), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 3 230 Lt muito, 7 461 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1 005 Lt delspinigių bei skyrė 2 138 Lt baudą;
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo automobilio pardavimo momento nuosavybės teisė į jį perėjo automobilio pirkėjui Rusijos Federacijos piliečiui S. K. (S. K.), kuris įgijo ir pareigą išgabenti automobilį iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad automobilis išgabentas, patvirtina Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) priemonėmis gauta žinutė (duomenys neskelbtini)“, kuri vertintina, kaip įrodymas, patvirtinantis išvežimo faktą. Muitinės departamentas nepateikė informacijos, ar minėta žinutė yra panaikinta, ar pripažinta negaliojančia. Pareiškėja, atlikusi reeksporto procedūros veiksmus, sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį, atliko visus būtinus veiksmus, už kuriuos ji yra atsakinga. Pareiškėja teigia, kad ji yra tik prekių pardavėja ir neturi nei teisinių, nei faktinių galimybių stebėti ir kontroliuoti tolimesnio transporto priemonės judėjimo, po to, kai pastaroji parduodama tretiesiems asmenims ir išvežama per kelio postą, todėl muitinės institucijų reikalavimas pateikti įrodymus apie prekės patekimą į eksporto deklaracijoje nurodytą trečiąją šalį yra nepagrįstas. Pareiškėjos nuomone, jai negali atsirasti atsakomybė dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad Muitinės kriminalinė tarnyba yra padėjusi ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį, kurį baigus ir konstatavus, ar transporto priemonė išvežta, jei ne – kodėl, šis tyrimas turi būti stabdomas. Mokestinės prievolės turėtų būti taikomos automobilio pirkėjui ir asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesutina su Komisijos sprendime konstatuota aplinkybe, kad automobiliui „Lexus RX400H“ eksporto procedūra buvo užbaigta fiktyviai.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 64-66).
Atsiliepime konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pareiškėją pripažino skolininke muitinei, nustačiusi, kad automobiliui „Lexus RX400H“ taikyta laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra pagal importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) liko neužbaigta. Pareiškėja importo deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) nurodyta kaip laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros vykdytoja, neįvykdė pareigos per nustatytą terminą užbaigti šią procedūrą. Šių aplinkybių konstatavimas yra pagrindas kilti mokestinei atsakomybei pagal 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 203 straipsnio 1 dalį. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 4 įtrauką, pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei. Pažymėjo, kad nustačius prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktą nepriklausomai nuo to, baigtas, ar – ne ikiteisminis tyrimas, privaloma apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolą muitinei.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59-61).
Atsiliepime nurodė, kad skolos muitinei atsiradimas sietinas su Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, kad laikinai įvežtam perdirbti automobiliui „Lexus RX4001“ reeksporto procedūra 2010-12-09 buvo užbaigta fiktyviai, pagrįstai jai įregistravo importo mokesčių skolą už neteisėtai iš muitinės priežiūros paimtą transporto priemonę. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1-3 įtraukas, bet nustatytas minėto straipsnio 3 dalies 4 įtraukoje nurodytas asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. pareiškėja UAB „Transverslas“.
MDAS elektroninės atžymos tikrumą paneigia Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011-04-19 raštas Nr. 24-09/2199 atskleidžiantys, kad pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenis, pagal MRN (duomenys neskelbtini) gabenta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išvežta. Įrašas MDAS sistemoje negali būti besąlygiškas pagrindas konstatuoti eksporto procedūros užbaigimą, kadangi turi būti įvertinami visi muitinės turimi duomenys. Prekės gavimas paskirties muitinės įstaigoje ir jos neišgabenimas į trečiąją valstybę, laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra neįmanomas. Pareiškėja nusprendusi vykdyti laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą ir gavusi tam muitinės leidimą yra įpareigota muitinės procedūrą užbaigti įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi pagal importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) apskaičiuota importo mokesčių mokestinė prievolė yra pagrįsta, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio ir 139 straipsnio nuostatomis, už šią nepriemoką apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda taip pat laikytini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, teisėti lūkesčiai negali atsirasti, tinkamai neįvykdžius teisės aktais nustatytų laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įvykdymo sąlygų už kurių vykdymą pareiškėja yra atsakinga.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai įregistruotos skolos muitinei: 3 230 Lt muito, 7 461 Lt PVM, 1 005 Lt PVM delspinigių ir 2 138 Lt baudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2010-06-08 Vilniaus teritorinėje muitinėje laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai deklaravo lengvąjį automobilį „Lexus RX400H“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui buvo įforminta importo deklaracija MRN (duomenys neskelbtini). Laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros vykdytoja – pareiškėja. Galutinis laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros užbaigimo terminas – 2011-06-07 (Komisijos byla, l. 27).
UAB „Transverslas“ 2010-12-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė S. K. automobillį „Lexus RX400H“ už 5 000 Lt (Komisijos byla, 46 l.).
Pareiškėja 2010-12-02 Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ automobilį „Lexus RX400H“ deklaravo reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui ir įformino eksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) Prekės gabenimas pagal MRN (duomenys neskelbtini) (2010-12-02) MDAS užbaigtas 2010-12-09 Kybartų kelio poste (Komisijos byla, 35 l.).
Pareiškėja 2012-03-28 Muitinės departamentui pateikė skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-01 sprendimo Nr. 18KP-22-136, kuriame prašė pripažinti S. K. skolininku pagal apskaičiuotą mokestinę prievolę ir sustabdyti pareiškėjos įsipareigojimą sumokėti skolą Vilniaus teritorinei muitinei (Komisijos byla, 14-15 l.).
Pareiškėja 2012-05-29 Komisijai pateikė skundą dėl Muitinės departamento 2012-05-07 sprendimo Nr. 1A-149 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-01 sprendimo Nr. 18KP-22-136 panaikinimo (Komisijos byla, 2-4 l.).
Komisija 2012-07-04 sprendime Nr. S-104-(7-103/2012)_ „Dėl UAB „Transverslas“ 2012-05-29 skundo“ patvirtino Muitinės departamento 2012-05-07 sprendimą Nr. 1A-149. Sprendime konstatavo, kad pareiškėja, kuri 2010-06-08 importo deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) nurodyta kaip laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros vykdytoja, neįvykdė pareigos per nustatytą terminą užbaigti šią procedūrą. Nustačius, jog pareiškėjos deklaruota laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra nebuvo tinkamai įvykdyta, būtent pareiškėja tapo atsakinga už visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytomis muitinės procedūromis, įvykdymą, todėl pareiškėjas yra šio mokestinio pažeidimo subjektas. Pareiškėjos teiginius, kad ginčo automobiliui 2010-12-02 įformino reeksporto procedūrą ir pardavė jį Rusijos Federacijos piliečiui, bei kad pastarasis automobilį „Lexus RX400H“ išgabeno iš Bendrijos muitų teritorijos patvirtina MDAS priemonėmis gauta žinutė (duomenys neskelbtini)“, paneigė Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus ir Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos Šiaurės valdybos Kaliningrado operatyvinės muitinės informacija. Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip įrodymas, kad procedūra užbaigta kaip apibrėžta 366 straipsnio 1 dalyje (b. l. 5-12).
Pareiškėja nesutinka su šiais sprendimais ir prašo juos panaikinti.
Pareiškėjai skola muitinei įregistruota dėl neįvykdytos laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros pagal 2010-06-08 importo deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja neigia, kad eksporto procedūra buvo užbaigta fiktyviai.
Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Jų muitinį tikrinimą galima atlikti, vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis. Pagal minėto straipsnio 2 dalį prekės lieka taip prižiūrimos tiek laiko, kiek, atitinkamais atvejais, reikia jų muitiniam statusui nustatyti, o ne Bendrijos prekių atveju, nepažeidžiant 82 straipsnio 1 dalies, – tol, kol pakeičiamas prekių muitinis statusas, jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos ar sunaikinamos vadovaujantis 182 straipsniu.
Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnio 1 dalimi, laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra yra sąlyginio neapmokestinimo procedūra. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalį ekonominio poveikio turinti sąlyginio neapmokestinimo procedūra baigiama, kai prekėms arba kompensaciniams ar perdirbtiesiems produktams, kuriems ši procedūra buvo įforminta, įforminami nauji muitinės sankcionuoti veiksmai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad muitinė imasi visų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta procedūra nebuvo užbaigta laikantis nustatytų sąlygų.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu, o 3 dalyje nurodyta, kas yra laikomi skolininkais: asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros; bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo ar gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimtos iš muitinės priežiūros; ir atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu.
Iš aptartų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų matyti, kad prekė, įforminus jai laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą, laikoma importuota preke, kuriai sąlyginai atidedamas importo mokesčių mokėjimas iki procedūra bus baigta Bendrijos muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei minėta procedūra nebuvo užbaigta laikantis nustatytų sąlygų, atsiranda importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnį. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnį, nustačius, kad automobiliui „Lexus RX400H“ taikyta laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra pagal 2010-06-08 importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) liko neužbaigta. Pareiškėjos teiginiai, kad automobilio gabenimas buvo baigtas ir ji negali būti atsakinga už trečiuosius asmenis paneigta Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011-01-25 raštu Nr. 16T-7.34/4-R70 ir Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos Šiaurės valdybos Kaliningrado operatyvinės muitinės 2011-04-19 raštu Nr. 24-09/2199, nustačius, kad realiai automobilis į Rusijos Federaciją įvežtas nebuvo.
Remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą muitinės deklaraciją, asmuo, kurio vardu deklaruojamos prekės, (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą. Kadangi kaip minėta anksčiau pareiškėjos deklaruota laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra nebuvo tinkamai įvykdyta, nes ginčo automobilis realiai nebuvo reeksportuotas, todėl pareiškėja yra atsakinga už visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros, įvykdymu. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad būtent pareiškėja yra šio mokestinio pažeidimo subjektas ir jai taikoma mokestinė atsakomybė.
Pareiškėja teigia, kad kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, šis tyrimas turi būti stabdomas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis, administracinėje byloje Nr. A3-689-07; 2007-05-28 administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).
Kitų asmenų net nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti įmonei, mokestinių teisinių santykių subjektui, mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių subjektai ir jie savo galimai nusikalstamais veiksmais padarė žalos ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438–59/2008; 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–521/2009).
Taigi, nustačius prekių paėmimo iš muitinės priežiūros pažeidimo faktą, nepriklausomai nuo to, baigtas, ar – ne ikiteisminis tyrimas, privaloma apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolą muitinei. Pareiškėjai taikyta mokestinė atsakomybė, kuria siekiama įpareigoti ją sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas būtent pagal mokesčių teisę, todėl baudžiamojoje byloje atliekamas tyrimas negali būti siejamas su atliktu mokestiniu tyrimu. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginiai, t.y. jog šioje byloje atliekamas tyrimas turi būti stabdomas iki bus baigtas tyrimas baudžiamojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja teigia, kad automobiliui „Lexus RX400H“ 2010-12-02 įformino reeksporto procedūrą bei pardavė jį Rusijos Federacijos piliečiui, kuris automobilį išgabeno iš Bendrijos muitų teritorijos, ir tai patvirtina MDAS priemonėmis gauta žinutė (duomenys neskelbtini)“.
Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje nustatyta, kad procedūros vykdytojas gali įrodyti, kad procedūra užbaigta iki deklaracijoje nurodyto termino, muitinei priimtinu būdu pateikdamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Vietoj 2 dalyje minėtų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos (366 straipsnio 3 dalis).
Taigi, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje pateiktas įrodymų sąrašas yra baigtinis, šiame straipsnyje nėra nustatytų jokių išimčių, taigi, ir jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka cituotoje normoje nustatytų reikalavimų, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, pripažįstant, jog Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta. Taigi, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip įrodymas, kad procedūra užbaigta, kaip apibrėžta 366 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja nepateikė Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje nurodytų įrodymų, patvirtinančių, jog prekė yra išvežta iš Bendrijos muitų teritorijos. Byloje surinkti įrodymai: Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus ir Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos Šiaurės valdybos Kaliningrado operatyvinės muitinės informacija, patvirtina, kad realiai ginčo automobilis neišvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Pareiškėjai, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 796 d straipsnio nuostatomis, nepateikus kitų įrodymų, jog automobilis buvo reeksportuotas, laikytina, kad pareiškėja neįrodė, jog automobilis „Lexus RX400H“ iš Bendrijos muitų teritorijos buvo išgabentas į Rusijos Federaciją. Pareiškėja ir teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių tyrimo metu surinktų duomenų tikrumą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tyrimo metu surinktų duomenų tikrumu ir negali jų vertinti kitaip nei vertino Vilniaus teritorinė muitinė, Muitinės departamentas ir Komisija, priimdamos skundžiamus sprendimus. Tai, kad laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra buvo užbaigta elektroniniu būdu, nepaneigia oficialių duomenų, kad realiai ginčo automobilis nebuvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja iš esmės skundą grindė tais pačiais argumentais, kaip ir teikdama skundą Komisijai bei Muitinės departamentui. Muitinės departamentas bei Komisija detaliai įvertino pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo jų vertinti kitaip. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką ir pagrįstai jai įregistruota skola muitinei.
Byloje nustatyta, kad dėl nebaigtos laikinojo įvežimo perdirbti procedūros, kuriai buvo įforminta importo MRN (duomenys neskelbtini) deklaracija, pareiškėja buvo šios procedūros vykdytoja ir ji teisėtai pripažinta skolininke, todėl teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 patvirtintos Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos 10 punktu, bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniais, pagrįstai pareiškėjai pripažino mokestinę prievolę, apskaičiavo delspinigius ir skyrė 20 procentų dydžio baudą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose visapusiškai ir objektyviai įvertintos su ginču susiujusios aplinkybės, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jų naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
UAB „Transverslas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.