- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 1-303-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35585-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- L. D.
- Nukentėjusysis
- L. U.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir apsaugos darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. D. nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 23 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,76 promilės), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. U., o būtent tyčia rankomis paėmė jai už galvos ir keletą kartų trenkė į sieną, tęsdamas nusikalstamą veiką keletą kartų sudavė L. U. rankomis į veido sritį, taip ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai L. U. poodines kraujosruvas dešinėje periorbitalinėje srityje, abiejų rankų žastuose bei dilbiuose, odos nubrozdinimą ties dešiniu antakiu, t. y. sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė L. U. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. D. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Tą vakarą jo sugyventinė buvo išgėrus. Dėl jos alkoholio vartojimo kilo konfliktas, kurio metu jie susipyko. Visų detalių konflikto neatsimena, bet kažkas panašaus buvo, kaip įvardijama kaltinamajame akte. Mano sudavė nukentėjusiajai į veido sritį kelis kartus. Galbūt buvo susinervinęs, todėl visų aplinkybių neatsimena. Sutinka su kaltinimu, savo kaltę pripažįsta visiškai. Sužalojimų sugyventinės nematė, nes po to įvykio gyveno atskirai. Kažkiek matė sužalojimų tik kai policijos pareigūnai buvo atvykę, bet didesnių požymių kažkokių nebuvo nukentėjusiajai. Su L. gyvena 20 metų, turi bendrą dukrą. Alkoholio vartojimas įvykiui turėjo įtakos, abu buvo neblaivūs, jis retai būna girtas, ji dažnai. Dabar jau sumažėjęs jos alkoholio vartojimas. Pirmą kartą taip įvyko, blogai vertina savo veiksmus, to neturėjo būti. Jie susitaikė, jis nukentėjusiosios atsiprašė. Pagrindinė šio įvykio priežastis buvo nukentėjusiosios kasdieninis alkoholio vartojimas. Tai vyksta kasdien. Bandė kalbėtis, prašė, kad gydytųsi, tačiau atsakymas: „Tau reikia tu ir gydykis“. Ji problemos nepripažįsta, dirba nuotoliniu būdu, todėl alkoholio vartojimas jai nemaišo. Dabar gyvena kartu, tik kelis mėnesius gyveno atskirai. Dabar santykiai kaip ir anksčiau, neliečiant alkoholio temos, geriau, kartais paaštrėja. Žino, kad yra susitaikymo galimybė, ir tyrėjai L. U. nusiuntė prašymą nutraukti bylą. Prašo teismo bylą nutraukti, nes jie su nukentėjusiąja susitaikė. Toks elgesys daugiau nepasikartos.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. U. parodė, kad jie susitaikė su L. dar praeitų metų pabaigoje ir viskas kaip ir gerai, jie beveik 17 metų kartu gyvena, išsiaiškino, išsikalbėjo ir susitaikė. Jau susitaikė jie iki lapkričio 1 d. praeitų metų. Tiesiog gyvena kaip ir visi. Neturi jokių pretenzijų L. Jie kartu gyvena apie 4 mėnesius, viskas gerai tarp jų. Turtinių pretenzijų L. neturi. Pasikalbėjo apie įvykį nuo dūšios ir daug ką išsiaiškino. Mano ateityje tokios situacijos nesikartos. Atsiprašė L. jos ir ne vieną kartą. Pakankamai aiškiai išsiaiškino situaciją, pieš tai tokių įvykių nebuvo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino nukentėjusiosios L. U. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad su sugyventiniu L. D. gyvena kartu apie 16 metų. BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu apie savo šeimos narį parodymus duoti atsisako. Pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereikš, L. pretenzijų ji neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 25–27).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Laura Mockaitytė parodė, kad ji dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiąja patrule kartu su kolega Elanu Stukniu. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. ji dirba Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariate. 2024 m. rugsėjo 11 d. atvykus į įvykio vietą juos pasitiko L. U. ir jos sugyventinis L. D. Nukentėjusioji L. U. iš pradžių bijojo pasakoti apie aplinkybes, vengė bendrauti, nes šalia buvo jos sugyventinis L. D., iškarto ji pasakė, kad griūdama susižalojo pati. L. D. buvo agresyvus, į jų klausimus neatsakinėjo, vengė bendrauti. Kolega E. Stuknys nusivedė L. D. į šalį. Liudytoja pradėjo bendrauti su L. U., ją apramino, nes ji buvo labai išsigandusi. Pastaroji paaiškino, kad tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jos vyras rankomis paėmė jai už galvos ir keletą kartų trenkė į sieną, vėliau rankomis keletą kartų trenkė jai į veido sritį. Taip pat pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo ir anksčiau, tačiau policijos niekada nekvietė, nes bijojo. Paaiškino, kad policija atvyko pirmą kartą. Apžiūrėjus greitosios medicinos pakalba (toliau – ir GMP) moterį, nusprendė vežtis į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pastaroji bijojo vykti kartu su medikais, paaiškino, kai grįš namo, vyras ją užmuš, jai bus dar blogiau, nes atvyko policijos pareigūnai. Vėliau bendravo su nepilnamete mergaite, L. dukra R., kuri ir iškvietė policiją. Ji labai verkė, drebėjo rankos, buvo labai išsigandusi, bijojo pasakoti kas įvyko, tačiau paaiškino, kad kaip tėvas mušė mamą, ji nematė, tik girdėjo kaip mama klykė, kad baigtų ją mušti, mergaitė iškvietė policiją. Mergaitė labai bijojo likti namie su tėvu ir panoro vykti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kartu su mama. Mergaitė išvyko kartu su mama į ligoninę, o L. D. buvo sulaikytas, panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai (b. l. 50–52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. L. parodė, kad ji dirbo nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2024 m. spalio 30 d. GMP tarnyboje, skubios pagalbos specialiste kartu su vairuotoju E. B. 2024 m. rugsėjo mėnesį, datos ir laiko ji neprisimena, buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą patys į vidų nėjo dėl saugumo, ji paskambino kvietimo lape nurodytu telefono numeriu, atsiliepė mergaitė, kuri informavo, kad viskas jau aprimo, kalbėjo labai tyliai, paprašė nesakyti tėvams, kad tai ji kvietė pagalbą, nes labai bijo. Sulaukus pareigūnų, lauke už tvoros juos pasitiko moteris ir vyras, galimai jie buvo neblaivūs, nes sklido alkoholio kvapas. Vyras buvo gan agresyvus, nenorėjo jų įleisti į kiemą, pabendravus su pareigūnais, jis juos į kiemą įleido. Moteris vardu L. buvo išsigandusi ir nieko nenorėjo pasakoti, nes šalia buvo jos vyras. L. buvo sumušta, ant veido buvo matyti kraujosruvos. Apžiūrėjus nukentėjusiąją, nusprendė ją vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Moteris sutiko vykti į ligoninę, kartu su ja buvo jos nepilnametė dukra, vardo mergaitės neprisimena, kuri labai bijojo likti namie su tėvu ir panoro vykti kartu su mama. Kai mergaitė ir moteris buvo saugios ir vežamos į ligoninę, moteris pasakė, kad labai bijo savo vyro, pareiškė, jog bijo grįžti namo, minėjo, kad vyras gali ją vėl sumušti, pasakojo, jog vyras ją sugriebė už plaukų ir trenkė į sieną, dar pasakė, kad jos vyras smurtavo prieš ją ne pirmą kartą. Gaila buvo mergaitės, ji verkė ir bijojo, kas bus toliau. Moteris kažkam skambinėjo, ieškojo kur galėtų pernakvoti. Kai atvyko į ligoninę, palydėjo moterį ir mergaitę iki priėmimo skyriaus ir toliau nuvyko dirbti (b. l. 54–56).
Vilniaus aps. VPK reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjos Augustinos Žvinakytės tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 23.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės L. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o būtent rankomis paėmė jai už galvos ir keletą kartų trenkė į sieną, vėliau keletą kartų trenkė jai į veido sritį. Dėl tokių sugyventinio veiksmų L. U. pajuto fizinį skausmą (b. l. 4–6).
Specialisto išvadoje Nr. G3089/2024 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad L. U. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje periorbitatalinėje srityje, abiejų rankų žastuose bei dilbiuose, odos nubrozdinimas ties dešiniu antakiu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2024 m. rugsėjo 12 d. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Tiksliau pasakyti apie sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai. (b. l. 36–37).
2024 m. gruodžio 5 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina mergaitė prisistačiusi kaip R. D. Prašo greičiau atvažiuoti, nes jos tėvas muša jos mamą. Adresas (duomenys neskelbtini), nuosavas namas. Nežino, ar mamai reikia greitosios, nes bijo išeiti iš kambario (b. l. 15–16).
2024 m. spalio 23 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kamera darytą vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnai bendrauja su vyru (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip L. D.). Tarp jų vyksta trumpas pokalbis, po kurio jis yra paguldomas ant grindų ir jam uždėti antrankiai. Vyras nesipriešino. Pareigūnas nurodo eiti, o vyras sako, kad jis yra privačioje teritorijoje ir niekur neis. Toliau pareigūnas paaiškina, kad vyras yra sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vyras klausia, ar turi įrodymų, pareigūnas atsako, kad turi. Vyras toliau prašo pateikti įrodymus, o pareigūnas atsako, kad pateiks komisariate, tačiau vyras prašo pateikti dabar (b. l. 17–18).
2024 m. gruodžio 10 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Atvykusius pareigūnus prie vartų pasitinka moteris (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip L. U.) bei vyras (L. D.). Vyras pasako, kad susiginčijo. Vaizdo įraše matomi medikai. Abu asmenys bendrauja nenoriai, vyras bendrauja agresyviai. Jis atsisako pūsti į alkotesterį sakydamas, kad jis neprivalo. Ant vyro veido nėra aiškiai matomų sužalojimų. Ant moters veido yra matomi sužalojimai. Kairės akies srityje yra matomas didelis paraudimas aplink akį bei žando srityje, nosis ištinusi. Dešinės akies moteris pilnai negali atmerkti, po akimi matoma horizontali, trumpa linija, kuri yra paraudusi, galimai kraujas. Vėliau pareigūnai su asmenimis nueina namo. Namuose, kambaryje yra matoma moters dukra. Ji išvažiavo iš namų kartu su moterimi. Antrame vaizdo įraše užfiksuota kaip vyras yra sulaikomas ir nuvedamas į tarnybinį automobilį (b. l. 19–20).
Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Rimos Zmitrovičienės tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad L. D. buvo pasiūlyta ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, tačiau pastarasis pareiškė, kad nori ikiteisminį tyrimą užbaigti kaltinamuoju aktu (b. l. 85).
Alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, patikros sertifikato Nr. 2069371, 2024 m. rugsėjo 12 d., 1.53 val. L. D. nustatytas 0,76 promilių girtumas (b. l. 21–22).
Alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0778, patikros sertifikato Nr. 2071220, 2024 m. rugsėjo 12 d., 00.30 val., L. U. nustatytas 1,52 promilių girtumas (b. l. 23–24).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji L. U. yra kaltinamojo L. D. sugyventinė, t. y. jo šeimos narė.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo L. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, L. D., veikdamas tyčia, rankomis paėmė nukentėjusiajai L. U. už galvos ir keletą kartų trenkė į sieną, bei rankomis keletą kartų sudavė jai į veido sritį, taip nukentėjusiajai padarė sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą.
Įrodymais, pagrindžiančiais L. D. kaltę, laikytini jo paties parodymai, policijos pareigūnės L. Mockaitytės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad nukentėjusioji buvo sumušta, pastaroji nurodė, kad prieš ją vyras smurtauja ne pirmą kartą, ji jo bijojo; liudytojos V. L. duoti parodymai, kur ji taip pat nurodė, kad nukentėjusioji buvo sumušta, pastaroji nurodė, kad ją sumušė vyras, kaltinamasis buvo agresyvus; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; policijos pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusiosios dukra nurodo, kad jos mamą muša tėtis, prašo greičiau atvykti. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad L. D. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius
Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji L. U. prašė atleisti L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Apklausiama teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Kaltinamasis jos atsiprašė ir ne vieną kartą, jie ilgai kalbėjosi, jau ilgą laiką po įvykio jau gyvena kartu, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė. Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamajam L. D. BK 38 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai L. U. susitaikius.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. D. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė pripažįstantis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, susitaikė su nukentėjusiąja, L. U. atleido L. D. ir nurodė, jog jokių pretenzijų jam neturi. Kaltinamasis teismui pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad L. D. 2025 m. balandžio 4 d., 11.05 val., Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 117,82 Eur, t. y. atlygino byloje pareikštą civilinį ieškinį (b. l. 127). Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje pareiškusi nebuvo.
BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga įtvirtina, kad kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kuomet yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, toks pagrindas šiuo atveju yra. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis buvo praeityje, 2008 m. (b. l. 92–93), teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs. Šiuo metu kaltinamasis yra laikomas neteistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jo atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, L. D. nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2024 m. rugsėjo 11 d., būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus. Administracine tvarka pastarųjų trejų metų laikotarpiu kaltinamasis buvo baustas du kartus, paskutinį kartą 2023 m. rugsėjo 26 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant įspėjimą. Teismo posėdyje L. D. nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, gailėjosi, nurodė, kad ateityje tai nepasikartos. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. D. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 87), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje taip pat negydytas (b. l. 88), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 89). Pasak paties L. D., šiuo metu yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir apsaugos darbo ministerijos. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. D. nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir teismui nustačius visas BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. U. ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamąją poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismo nuosprendžio priėmimo dieną galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
Nusikaltimo padarymo metu galiojusi aptariamo straipsnio redakcija nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (2008 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. X-1597). Taigi byloje nustačius, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventine, šiuo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nelaikytina sunkinančia jo teisinę padėtį.
Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti ne mažiau nei penkiais trauminiais poveikiais, įvykį stebėjo vaikas, kuris atvykus policijos pareigūnams, buvo išsigandęs dėl tėvo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atleidžiant L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jam yra tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant ją atlikti per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 114,32 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad L. U. dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 114,32 Eur (b. l. 43). Kaltinamasis L. D. teismui pateikė mokėjimo kvitą, kuriame nurodoma, kad jis 2025 m. balandžio 4 d. į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą sumokėjo 117,82 Eur, posėdyje nurodė, jog atlygindamas žalą, jis nurodė kvite mokėjimo paskirtį. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.
Dėl kitų proceso klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–73), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
L. D. padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. U., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, L. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.