Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), baltarusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį 8 MGL dydžio (301,20 Eur) pinigine bauda, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., 2015-07-12 apie 21.00 val. prie namo, esančio S. Stanevičiaus g. 26 Vilnius, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, šiam asmeniui užlaužius V. A. rankas ir atėmus galimybę taip priešintis, A. M. nuo nukentėjusiojo V. A. kaklo nuplėšė ir pagrobė auksinę grandinėlę 1000 eurų vertės.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku sutiko neblaivų nukentėjusįjį ir nuo jo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę. Nusikalstamą veiką įvykdė vienas, kitų asmenų su juo nebuvo. Pagrobtą grandinėlę įkeitė lombarde ir gavo apie 200 eurų. Gautus pinigus išleido. Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos neatlygino. Civilinį ieškinį pripažino.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. A. paaiškino, kad 2015-07-12 apie 21.00 val. eidamas iš prekybos centro „Maxima“, sutiko keturis vyriškius, tarp kurių buvo iš matymo pažįstamas kaltinamasis A. M.. Jis (nukentėjusysis) „Maxima“ parduotuvėje buvo nusipirkęs alaus, kuriuo pavaišino sutiktus vyriškius. Ar A. M. gėrė alų, pasakyti negali. Po kurio laiko vienas iš vyriškių užėjo jam už nugaros, užlaužė rankas ir ant galvos užtraukė striukę, o A. M. nuo jo kaklo nuplėšė auksinę 1000 eurų vertės grandinėlę. Kiti du vyrai stovėjo nuošaliau ir nieko nedarė. A. M. nubėgant, jis šaukė, kad grąžintų grandinėlę, nes jį pažįstą. Apie užpuolimą pranešė policijai ir savo draugui, bei nupasakojo, kaip atrodė jį užpuolę asmenys. Jam padaryta žala neatlyginta, todėl prašė iš kaltinamojo priteisti 1000 eurų.

Apklaustas teisme liudytojas A. B. paaiškino, kad jam paskambino V. A. pasakė, kad ką tik nuo jo kaklo nuplėšė ir pagrobė auksinę grandinėlę bei apibūdino tai padariusį ir kartu su juo buvusius asmenis. Iš V. A. apibūdinimo suprato, kad auksinę grandinėlę pagrobė A. M., turintis P. pravardę. Minėta asmenį jis matė tą dieną, kuris vaikščiojo kartu su O. D..

Apklaustas teisme liudytojas O. D., paaiškino, kad 2015-07-12 S. Stanevičiaus gatvėje kartu su A. M. nebuvo ir nematė, kaip šis nuo V. A. kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę.

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. M. pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos. Kaltinamasis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, šiam asmeniui atėmus V. A. galimybę priešintis, nuo nukentėjusiojo kaklo nuplėšė ir pagrobė auksinę grandinėlę, kurią vėliau realizavo, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Nors kaltinamasis teigė, kad nusikalstamą veiką įvykdė vienas, tačiau kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausto nuketėjusiojo V. A. parodymai, kad kaltinamasi veikė ne vienas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojas A. B., kuriam V. A. paskambino iš karto po apiplėšimo ir apibūdino jį apiplėšusį ir kartu su juo buvusius asmenis. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas), įvykdytas bendrininkų grupėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisme kaltinamasis prisipažino, kad nuo nukentėjusiojo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę, tačiau neįvardino kartu su juo nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens, teigdamas, jog buvo vienas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš viso nepripažino savo kaltės, teigdamas, kad tuo metu nebuvo Vilniaus mieste. Įvertinus kaltinamojo parodymus, teismas negali daryti išvados, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai ir tai vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje bei tai, kad anksčiau teistas (recidyvistas), teismas nepripažįsta kaip jo atsakomybę sunkiančios aplinkybės, nes prokuroro surašytame kaltinamajame akte tokios sunkinančios aplinkybės kaltinamajam nebuvo inkriminuotos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. A. M. anksčiau buvo ne kartą teistas, tačiau turi tik vieną neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka.

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 str. ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis LR BK 41 str., 54 str. nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

Skirdamas A. M. bausmę teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas panaikino baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui, o toks yra A. M., nes jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs 2015-03-18 ir vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl įvertinus nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nukentėjusysis pripažino, kad vartojo alkoholį, su sutiktais vyriškiais, tarp kurių buvo ir kaltinamasis A. M.), kad įvykdyta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, kad kaltinamasis pastoviai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ plytelių klojėju, kviečiamas į darbą kai atsiranda užsakymas (tai patvirtina teismui pateikti duomenys), teismas daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. kategoriškai nesutiko su prokuroro baigiamojoje kalboje teismui pasiūlyta kaltinamajam trijų metų laisvės atėmimo bausme. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimas A. M. bei tuo pačiu jo atžvilgiu pritaikytas BK 75 str. su įpareigojimu per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, bus žymiai veiksmingesnė bausmė, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam neatlyginus padarytos turtinės žalos, paskirtos ir atidėtos bausmės vykdymas jam gali būti panaikintas.

Teismui nepateikus tikslių duomenų apie 2015-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (piniginės baudos) įvykdymą ar neįvykdymą, siekiant išvengti dvigubo išieškojimo, teismas, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 str. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės nebendrina su 2015-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme. Esant reikalui tai bus galima padaryti atskira teismo nutartimi. Byloje pateiktas nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš A. M. priteistina 1000 eurų suma.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 4. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį A. M. sudaro 136,07 Eurų, kartu nurodant, kad teismas gali šias išlaidas išieškoti iš minėto kaltinamojo. Šių aplinkybių kontekste pastebėtina, kad pagal BPK 51 str. 3 d. paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad teismas kaltinamajam A. M. advokatą paskyrė vadovaudamasis LR BPK 51 str. 2 d. (teismas nutartimi pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nes priešingu atveju gali būti pažeistos kaltinamojo A. M. teisės ir teisėti jo interesai), todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo A. M. būtų nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyti A. M. BK 75 str. ir 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti R. M. per 5 (penkis) mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam V. A. padarytą turtinę žalą ir per jam paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. M. paskirta kardomąją priemonę.

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. M. priteisti 1000 eurų. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.