- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e1-1871-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20852-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. G. 2020 m. gegužės 29 d. apie 20.50 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 59, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 29 d. jo pažįstamas Edvardas nusipirko automobilį Volvo, pilkos spalvos, valstybinių numerių nežino, ir nusprendė atšvęsti pirkinį. Jis su pažįstamu V. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, kur nupirko 2 ar 3 butelius vyno ir alaus (estiško stipraus, pavadinimo neprisimena), 4 ar 5 butelius. Tada atėjo iki automobilio, kuris stovėjo Žirmūnų gatvės kieme, prie namo Nr. 57. Automobilyje jie gėrė alkoholinius gėrimus, kartu su jais dar gėrė G. A., iš viso jie gėrė keturiese. Vakare, apie 21 val., G. A. norėjo važiuoti su E. naująja mašina. Tačiau A. G. pasakė, kad jie nevažiuotų, pats atsisėdo prie automobilio vairo ir užvedęs pabandė jį pastatyti, kad automobilis stovėtų tvarkingai. Užvedęs automobilį, pavažiavo gal keletą metrų, tačiau netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir kaltinamąjį sulaikė. Į gatvę neketino važiuoti, norėjo tik tvarkingai priparkuoti automobilį, kad kiti su juo gėrę asmenys patys nevažiuotų su transporto priemone. Alkotesterio rodmenų neginčija, mano, kad galėjo tiek pripūsti (el. b. l. 73–75).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. gegužės 29 d. apie 17-18 val. važiavo su žmona savo automobiliu iki parduotuvės. Jiems važiuojant kieme, į kiemą įvažiavo automobilis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trukdė jam pravažiuoti, todėl rankų gestais paprašė vairuotojo, kad jį praleistų. Vairuotojas pasitraukė, jis pravažiavo. Prasilenkdamas su vairuotoju, vairuotojas jam sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš veido žmogus atrodė pavargęs. Su žmona pasitarė ir nusprendė, kad galimai apsiriko ir policijai apie savo įtarimą nepranešė. Jiems grįžus namo iš parduotuvės, automobilis stovėjo kieme, Vilniuje, Žirmūnų g. 61. Iš savo automobilio susirinko savo daiktus ir nuėjo namo. Maždaug po pusvalandžio, išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad prie aukščiau minėto automobilio stovi du vyrai, kurie iš savo automobilio garsiai leido muziką. Tada ėjo į lauką išmesti šiukšlių ir išmetęs šiukšles, nuėjo iki savo automobilio, įsitikino, kad prie automobilio stovėję vyrai yra neblaivūs. Išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir jau norėjo apie neblaivų vairuotoją pranešti policijai, tačiau vyrai susėdo į automobilį, užvedė jo variklį ir pradėjo važiuoti iš kiemo, bet sukdami užvažiavo ant akmens, ant kurio automobilis pakibo, ir vairuotojas nebegalėjo niekur toliau išvažiuoti. Priėjo prie automobilio Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastukseno į langą ir paprašė, kad vyras, sėdėjęs prie vairo, atiduotų jam raktelius. Prie automobilio vairo sėdėjo tas pats asmuo, kuris maždaug prieš valandą jį praleido išvažiuoti iš kiemo. Vairuotojas išlipo iš automobilio, susikišo raktelius į kišenes, pasakė jam, kad nori važiuoti iki parduotuvės. Netrukus prie jų priėjo moteris, kuri iškvietė policijos pareigūnus, o jis nuėjo namo. Grįžęs nuėjo iki balkono parūkyti ir pamatė, kaip automobilio Volvo vairuotojas ir jo keleivis bando šalintis iš įvykio vietos. Pro namų langus sekė, kur jie eina. Tada išėjo į kiemą, atvažiavo policijos pareigūnai, jis jiems nurodė asmenį, kuris sėdėjo prie vairo, padiktavo policijos patruliams savo kontaktinius duomenis ir išėjo namo (el. b. l. 90–92).
2020 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios nurodė liudytojas A. B.. Be to, šiame procesiniame dokumente teigiama, kad prie automobilio Volvo vairo sėdėjo A. G.. Bendraujant su juo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl buvo pasiteirauta, kada jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš 2 valandas išgėrė 3 arba 4 litrus alaus. A. G. buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB0253, patikros sertifikatas Nr. 1217339. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,66 promilių girtumas, antru pūtimu – 2,39 promilių girtumas (el. b. l. 25–26).
2020 m. gegužės 29 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. G. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB0253 21.59 val. nustatytos 2,66 promilės etilo alkoholio, o 22.19 val. nustatyta 2,39 promilės etilo alkoholio (el. b. l. 30).
Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0253 kvituose (el. b. l. 27–28).
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0253 patikros sertifikato Nr. 1217339 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (el. b. l. 29).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. M. (el. b. l. 94).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės Volvo V70, 2000 m., kaina 1000 Eur be PVM (el. b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo, kai jo iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. G. vairavo automobilį Volvo, be kita ko, patvirtina tiesioginio liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, netiesiogiai – 2020 m. gegužės 29 d. tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti liudytojo A. B. objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu (el. b. l. 106).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Kita vertus, nepraėjus nė penkiems mėnesiams, jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Todėl teismas nepripažįsta, kad A. G. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, o tai būtina nustatyti pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalyje. A. G. atsakomybę sunkina, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, ne kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (el. b. l. 52–60), turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.
Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas ketveriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
A. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volvo, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė A. M. (el. b. l. 94). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – A. M., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1000 Eur) išieškojimas iš A. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. G. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 1000 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 80–82). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, jam įsiteisėjus – panaikintina.
A. G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 29 d. 21.59 val. iki 2020 m. gegužės 30 d. 13:21 val. (viena diena) (el. b. l. 17–19, 24). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 29 d. 21.59 val. iki 2020 m. gegužės 30 d. 13:21 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1000 Eur (tūkstančio eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;
2) A. G. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Techniko g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.